.jpg)
Sėklidžių vėžys – piktybinis sėklidžių navikas. Tai ganėtinai retas susirgimas, pasireiškiantis 1 proc. vyrų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30–40 naujų sėklidžių vėžio atvejų. Šios ligos rizika gali būti susijusi su trauma (pvz., kapšelio sutrenkimu) ar su kriptorchrizmu (patologija, kuomet sėklidė nenusileidžia į kapšelį). Sėklidės vėžys gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientams, tačiau dažniausiai juo serga paaugliai ir jauni vyrai, ypač 15–34 metų amžiaus.
Dažniausi sėklidžių vėžio tipai yra seminomos ir neseminomos, kitaip vadinami germinogeniniai navikai. Jie išsivysto iš sėklinių latakėlių epitelio ir sudaro daugiau nei 95 proc. visų sėklidžių piktybinių navikų.
40–45 proc. iš jų yra tikrosios seminomos. Paprastai jos auga iš lėto ir yra labai jautrios gydymui. Neseminomos auga ir išplinta greičiau nei seminomos.
Neseminoma gali būti:
Kartais sėklidės navikas būna mišrus, t. y. turi ir seminomos, ir neseminomos požymių.
Sėklidžių seminoma dažniau pasitaiko 25–55 metų vyrams, o neseminoma dažniau serga 15–35 metų amžiaus vyrai.
Sėklidžių vėžio tipas nustatomas atlikus naviko audinio mikroskopinį ištyrimą.
Sėklidžių vėžys gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, tačiau vienas iš pagrindinių yra sėklidžių nenusileidimas. Jis netgi 30–50 kartų padidina tokios ligos riziką.
Didesnė rizika susirgti sėklidžių vėžiu taip pat būdinga tuomet, kai juo serga pirmos eilės giminaičiai, kai vyrui nustatytas nevaisingumas, yra patirta sėklidžių traumų, persirgta lytiškai plintančiomis infekcijomis arba vartojami narkotikai (rūkomos kanapės). Riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina ir endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas).
Dažniausi sėklidžių vėžio simptomai ir požymiai:
Tokius pakitimus vyrai paprastai aptinka patys.
Rečiau pasireiškia skausmas ar diskomfortas sėklidėse arba kapšelyje. Esant išplitusiam navikui, gali atsirasti nugaros, pilvo skausmai, kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje.
Įtariant sėklidžių vėžį, diagnozės patvirtinimui naudojamas ultragarsinis tyrimas, nustatomas vėžio žymenų kiekis kraujyje, atliekamas sėklidės audinio tyrimas mikroskopu.
Siekiant nustatyti, ar vėžys išplitęs į kitus organus, atliekami išsamesni vaizdiniai tyrimai:
Nors sėklidžių vėžio diagnostika apima įvairius tyrimus, galutinę diagnozę gali patvirtinti tik biopsija.
Vienas iš būdų, padedančių anksti diagnozuoti sėklidžių vėžį, yra sėklidžių savityra. Pradėti ją atlikti reikėtų jau paauglystėje ir daryti tai reguliariai, bent kartą per mėnesį. Tokia procedūra užtrunka vos kelias minutes. Geriausia savityrą atlikti iš karto po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos yra atsipalaidavęs, nes tada lengva pajusti sėklides.
Rekomenduojama vienu metu apčiuopti abi sėklides, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų. Sveikų sėklidžių konsistencija yra standi, o paviršius slidus ir lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita.
Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės, todėl gali lengvai pastebėti jose atsiradusius pokyčius.
Savityros metu apčiuopus kokius nors pakitimus (pvz., mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą) arba ką nors įtariant, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą.
Vienas svarbiausių laboratorinių rodiklių, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį ir jį stebėti viso gydymo metu, yra baltymas alfa fetoproteinas (AFP).
Tiriant alfa fetoproteiną (AFP) kartu su žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG), galima nustatyti sėklidžių vėžį, vertinti ir stebėti atsaką į gydymą.
Ligos išplitimas vertinamas pagal TNM simbolių sistemą: naviko dydį (T), metastazių buvimą sritiniuose limfmazgiuose (N) ir kituose tolimuose organuose (M). Sėklidės vėžio stadijai patikslinti pasitelkiamos vėžio žymenų (S) reikšmės.
Pagal tai išskiriamos 4 sėklidžių vėžio stadijos:
Vėžio išplitimo laipsnis yra vienas iš veiksnių, pagal kurį parenkamas gydymas.
Sėklidžių vėžio gydymas dažniausiai būna labai sėkmingas. Dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jei vėžys ir peržengęs sėklidės ribas.
Tiesa, gydymo efektyvumas labiausiai priklauso nuo naviko tipo ir nuo ligos išplitimo. Neišplitęs bet kokio tipo sėklidės vėžys išgydomas visiems. Jei navikas išplitęs, vėžys sėkmingai išgydomas 40–80 proc. pacientų neseminomų atvejais ir 70–90 proc. – seminomų atvejais.
Išskiriami trys pagrindiniai sėklidžių vėžio gydymo būdai:
Visai atvejais atliekama sėklidžių vėžio operacija, kurios metu pašalinama sėklidė. Tai padarius, nustatomas vėžio tipas, o remiantis vaizdiniais tyrimais, įvertinamas naviko išplitimas į kitus organus ir parenkamas gydymas.
Esant neišplitusiai seminomai, pagrindinis gydymo būdas yra sėklidės pašalinimas chirurginiu būdu. Dažnai po operacijos, 15 mėnesių laikotarpyje, navikas atsinaujina, todėl gali tekti atlikti papildomą spindulinį gydymą.
Esant išplitusiai seminomai, taikomas sėklidės pašalinimas ir chemoterapija. Kadangi neseminomos yra agresyvesnės, dažnai jos diagnozuojamos jau išplitusios, todėl gydomos pašalinant sėklidę ir atliekant chemoterapiją.
Verta pastebėti, jog sėklidžių vėžys ir jo gydymo būdai neigiamai veikia vyro vaisingumą. Dėl šios priežasties prieš pradedant gydymą, visiems pacientams, kurie nori ateityje išsaugoti galimybę turėti vaikų, rekomenduojama užšaldyti lytines ląsteles (spermą) spermos banke.
Anksti pastebėtas sėklidžių vėžys gali būti sėkmingai išgydomas. Todėl jau nuo paauglystės svarbu reguliariai atlikti sėklidžių savityrą, o pastebėjus bet kokius pakitimus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją urologą. Konsultacijai pas jį bei norimiems tyrimams galite užsiregistruoti ir klinikoje „Antėja“. Rūpinkitės savo sveikata atsakingai!
-max-432.jpg)