Raudonukė – tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai – jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Raudonukė yra labai pavojinga nėščiosioms, kurios nepersirgo vaikystėje, nes pažeidžia besivystančius vaisiaus organus ir vaikas gimsta su sunkiais apsigimimais. Nuo raudonukės galima pasiskiepyti. Apie tai, kaip užsikrečiama šia liga, kokie jos simptomai, ir dar daugiau pasakojame plačiau.
Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t. y. sergančiajam čiaudint bei kosint. Raudonukę sukelia raudonukės virusas. Labiausiai sergantieji užkratą platina tada, kai būna išberti. Tačiau iš sergančio žmogaus organizmo raudonukės virusas išsiskiria apie dvi savaites: iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir kelias dienas po išbėrimo. Kartais raudonukės bėrimas būna vos pastebimas, o ligos simptomai menki. Todėl kai kurie sergantieji ligą platina to net nežinodami.
Raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose, gali užsikrėsti nuo vaikų, kurie serga lengvomis, o kartais net nepastebimomis raudonukės formomis. Raudonuke susirgus nėštumo metu, kūdikis gali gimti su įgimtos raudonukės sindromu. Tokia liga sergantys kūdikiai virusą platina daugiau nei metus.
Inkubacinis raudonukės periodas, po kurio atsiranda ligos simptomai, trunka 11–24 dienas, įprastai – 14 dienų. Vaikai ar suaugusieji perserga nesunkiai.
Pagrindiniai raudonukės simptomai yra:
Iki 50 proc. raudonuke užsikrėtusių žmonių simptomai nepasireiškia.
Raudonukės bėrimas prasideda staiga ir išnyksta per 2–3 dienas. Beveik iš karto išberia visą kūną. Šiek tiek gausiau beria tiesiamuosius galūnių paviršius, aplink sąnarius ir sėdmenis.
Tam, kad atpažinti šią ligą būtų lengviau, naudinga žinoti, kaip atrodo raudonukės bėrimas. Paprastai jis būna neryškus, rausvos spalvos. Dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja. Išbertų vietų neniežti.
Norint patvirtinti šią ligą, reikia įvertinti paciento kortelę (įsitikinti, ar žmogus šia liga nesirgęs ir neskiepytas) ir atlikti tyrimus.
Jei sergama raudonuke, bendras kraujo tyrimas turėtų parodyti leukocitų kiekio sumažėjimą ir limfocitų kiekio padidėjimą.
Diagnozės patvirtinimui reikėtų atlikti IgM klasės antikūnų prieš raudonukę tyrimą. Jei jo atsakymas teigiamas, žmogus serga arba neseniai persirgo raudonuke.
Vaistų nuo raudonukės nėra, todėl susirgus joks specifinis gydymas netaikomas.
Ši liga pasižymi lengva eiga. Raudonukė vaikams dažnai nesukelia simptomų, todėl jokio gydymo nereikia.
Jei sergantysis jaučiasi prasčiau, gali būti taikomas simptominis gydymas, pavyzdžiui, skiriami karščiavimą ar skausmą mažinantys vaistai, lašai į akis, rekomenduojama ilsėtis ir gerti daug skysčių. Tačiau net jei ligonis jaučiasi gerai, jį reikėtų izoliuoti, kad neužkrėstų kitų žmonių – ypač nėščiųjų, kurioms raudonukė itin pavojinga.
Raudonukės komplikacijos pasitaiko retai, išskyrus susirgus moterims ir nėščiosioms. Dažniausios komplikacijos yra: kraujotakos sutrikimai, encefalitas (galvos smegenų uždegimas), poliartritas (sąnarius pažeidžianti skausminga liga), įgimtos raudonukės sindromas.
Raudonukė labai pavojinga nėščiosioms ir jų besivystantiems vaisiams – ypač, jei susergama pačioje nėštumo pradžioje. Susirgus pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėštumas dažnai pasibaigia persileidimu. Jei persileidimas neįvyksta, dažnai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Jeigu raudonuke susergama pirmąjį nėštumo trimestrą, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų yra didesnė nei 80 proc. Šiuos apsigimimus sukelia vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Jį turintys kūdikiai gali gimti su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, būti akli ar kurti.
Skiepai – tai vienintelis būdas, padedantis apsisaugoti nuo raudonukės. MMR vakcina yra kombinuota. Ji apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Tai saugi ir veiksminga, sukelianti labai mažai šalutinio poveikio reiškinių. Po vakcinacijos gali pasireikšti tokios lengvos reakcijos kaip karščiavimas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Paprastai po 7–14 dienų kai kuriems paskiepytiems asmenims pasireiškia neinfekcinis lengvas į tymų panašus bėrimas, kuris išnyksta per 1–3 dienas.
Siekiant užtikrinti kuo didesnę apsaugą, būtinos dvi vakcinos dozės. Pagal galiojantį LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirminė vakcinacija 15-16,5 mėn., revakcinacija 6-7 m. prieš mokyklą.
Svarbu: moterys, kurios planuoja pastoti, turėtų išsiaiškinti, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, nes nėštumo metu skiepytis negalima.
Raudonukė – liga kuri daugeliui nėra pavojinga, tačiau nėštumo metu ji gali sukelti itin rimtas komplikacijas. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo užfiksuota patvirtintų šios ligos atvejų, vakcina nuo raudonukės reikėtų skiepyti visus vaikus, siekiant išvengti ligos protrūkių ateityje. Taigi atsakingas požiūris ir elgesys šiuo atveju itin svarbus.
