16. M.A.R. (mikroagliutinacijos reakcija) su 16 leptospirų padermėmis leidža nustatyti užsikrėtimą leptospiromis, kurios sukelia Leptospirozę.

Leptospirozė

Infekcijos šaltinis. Žiurkės, vabzdžiaėdžiai, sergantys ar persirgę laukiniai ar naminiai gyvūnai, kurių organizme yra sukelėjų. Sukelėjai išskiriami su šlapimu.

Užsikrėtimo būdai. Žmogus užsikrečia prižiūrėdamas sergančius gyvūnus, per užkrėstą pieną, maistą, vandenį, pažeistą odą.

Inkubacinis laikotarpis.  3-30 d.

Klinika.

90 proc. atvejų leptospirozė praeina savaime, pasireiškia tik karščiavimu be būdingų požymių.

Kitais atvejais gali pasireikšti:

• Ūmia pradžia, karščiuojama iki 39-40°C, vargina šaltkrėtis;
• Skauda galvą, strėną, raumenis;
• Būdingas pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
• Gali būti kraujosrūvos odoje;
• Vėliau gali pasireikšti gelta, inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies aritmija, plaučių pažeidimas, meningitas (pasireiškia tvinkčiojančiu galvos skausmu kaktos, smilkiniu srityse, kartais kliedesiais), šviesos baimė, junginių paraudimas, akių raumenų skausmas ir kt.