Ar nėra taip, kad jau kuris laikas dėl neaiškios priežasties jaučiatės prasčiau nei buvote įpratę? Paprastai tokiu atveju griebiamasi vitaminų ar maisto papildų, bet dažnu atveju tai apčiuopiamo pagerėjimo nesuteikia. Gydytojo paskirti įprastiniai kraujo ar alergijų tyrimų rezultatai rodo, kad esate sveikas? Bet kodėl taip nesijaučiate?
Maisto netoleravimas – priežastis, dėl kurios dažnas žmogus jaučia pablogėjusią savijautą, bet įprastiniams tyrimams neparodant priežasties, su ja susitaiko ir susigyvena. Jei terminą „maisto netoleravimas“ girdite pirmą kartą, galite pagalvoti, jog tai dar vienas alergijos maistui tyrimas, bet tai netiesa. Šio sveikatos sutrikimo mechanizmas yra visiškai kitoks, nei alergijos. Tad, kaip jis atsiranda ir kas vyksta mūsų organizme?
Šiuolaikinio žmogaus kūnas, mums to net neįtariant, susiduria su galybe iššūkių: įtemptas darbo grafikas ir jo sąlygojamas stresas, nereguliari ir nesubalansuota mityba (greitai paruošiamas, riebus, prisotintas maisto priedų maistas), antibiotikų vartojimas, nesaikingai vartojami gazuoti ir alkoholiniai gėrimai įtakoja virškinimo sistemos sutrikimus. O virškinimo sistema, kaip žinia, nesibaigia skrandyje – visas maisto medžiagų ir vandens įsisavinimas vyksta mūsų žarnyne. Minėti veiksniai bei tokios ligos kaip celiakija (autoimuninė virškinamojo trakto liga), Krono liga, opinis kolitas (ligos sukeliančios žarnyno uždegimą) ir nemažai kitų ligų, ilgainiui gali pažeisti žarnyno sienelių gleivinę ir ji tampa pralaidesnė nei sveiko žmogaus, todėl didesnis nesuvirškinto maisto medžiagų kiekis patenka į kraujotaką. Į nesuvirškintas maisto medžiagas mūsų organizmas reaguoja kaip ir į bet kokį ligos sukėlėją, imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai jungiasi su šiais maisto svetimkūniais sudarydami kompleksus ir, esant sveikai imuninei sistemai, būna pašalinami iš organizmo. Jei padidėjęs nesuvirškintų medžiagų kiekis kraujyje ilgainiui nesumažėja, imuninė sistema, nuolat kariaudama su maisto produktais, ima silpti, nebesugeba efektyviai pašalinti susidariusių kompleksų ir jie ima kauptis žmogaus audiniuose, ten sukeldami lėtinius uždegimus. Tik tada pajuntame pirmuosius maisto netoleravimo simptomus, jie atsiranda palaipsniui ir būna labai įvairūs:
Alergijos maistui atveju, simptomai pasireiškia greitai – nuo kelių minučių iki keleto valandų. Taip yra todėl, kad alergijos atveju su kraujotakoje atsiradusiais svetimkūniais kovoja imunoglobulino E (IgE) antikūnai, sukeldami ūmią organizmo reakciją. Dėl šios priežasties alergiją maistui žymiai lengviau diagnozuoti. Maisto netoleravimui diagnozuoti yra atliekamas specialus Vokietijos gamintojo EUROIMMUN kraujo tyrimas EUROLINE FOOD, kuriuo nustatoma IgG klasės antikūnų reakcija į skirtingų maisto produktų ekstraktus. Tyrimas atitinka visus CE ir IVD (in vitro diagnostic) reikalavimus, yra kalibruotas su Pasaulinės sveikatos organizacijos referentiniu serumu „1st IRP 67/86“, kas užtikrina jo tikslumą ir kokybę. Pacientas gali pasirinkti dvi skirtingo dydžio tyrimo paletes sudarytas iš 108 arba 216 maisto produktų ekstraktų. Atlikus tyrimą pacientas gaus atsakymą, kuriame bus nurodyta į kokius maisto produktus jo imunitetas reaguoja ir kokio stiprumo ta reakcija – penkios reakcijos stiprumo klasės, nuo 0 iki 4 pateikiant ir specifinių IgG antikūnų koncentraciją kraujyje. Jei imuninė reakcija priskiriama 0–1 klasėms (t.y. reakcijos nėra arba ji silpna), maisto produktus galima vartoti ir jie nesukelia jokių maisto netoleravimo simptomų. Esant 2 klasės imuninei reakcijai simptomai pasireiškia retai, tačiau jei gauta imuninė reakcija yra 3–4 klasės (stipri ir labai stipri), tai jau signalas, kad vertėtų kreiptis į dietologą dėl mitybos korekcijos, eliminuojant šiuos maisto produktus jo nurodytam laikotarpiui – paprastai 3–6 mėnesiams.
Parengta Euroimmun atstovų.
-max-432.jpg)