Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kai kūnas pradeda pereiti į kitą hormoninės veiklos fazę. Nors tai natūralus procesas, daugelis moterų susiduria su iššūkiais, kurie gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei būklei. Menopauzės simptomai gali būti įvairūs ir kartais gana intensyvūs, tačiau turint tinkamų žinių ir kreipiantis pagalbos šis laikotarpis gali būti lengvesnis. Žinojimas, kas yra menopauzė, kokie yra pirmieji menopauzės požymiai ir kaip juos palengvinti, yra raktas į sklandų perėjimą per šį laikotarpį.
Menopauzė, dažnai vadinama klimaksu, yra laikotarpis, kai moters menstruacijos visiškai nutrūksta. Tai reiškia, kad organizmas nustoja gaminti kiaušialąstes ir sumažėja hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, kiekis. Svarbu suprasti, jog menopauzė nėra liga, o natūralus biologinis procesas, susijęs su moters amžiumi.
Menopauzės pradžia dažniausiai įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau kiekvienos moters organizmas skirtingas, todėl kai kurios moterys gali patirti ją anksčiau arba vėliau. Šis laikotarpis paprastai skirstomas į tris etapus: perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.
Kiekvienai moteriai menopauzė gali prasidėti skirtingai. Vidutinis amžius, kai moterys patiria menopauzę, yra apie 50 metų, tačiau kai kurios moterys ją gali patirti jau nuo 40 metų, o kitos sulaukia 55 ar daugiau metų. Tam tikri veiksniai, tokie kaip genetika, gyvenimo būdas ir sveikatos būklė, gali turėti įtakos šiam procesui.
Perimenopauzė yra pirmasis menopauzės etapas, kai moters organizmas pradeda ruoštis hormoniniams pokyčiams. Per šį laikotarpį menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus – menstruacijos tampa retesnės arba, priešingai, gali pasirodyti dažniau nei įprastai, taip pat keičiasi kraujavimo gausumas. Be to, moterys gali pajusti pirmuosius menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos, nuotaikų svyravimai ir miego sutrikimai. Perimenopauzė gali trukti keletą metų iki visiško menstruacijų nutrūkimo.
Kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, laikoma, kad ji pasiekė menopauzę. Tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, o hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygis organizme yra žymiai sumažėjęs. Nors menstruacijos baigiasi, menopauzės simptomai gali išlikti ir toliau, jų intensyvumas gali svyruoti, o kai kuriais atvejais simptomai gali net stiprėti laikui bėgant.
Postmenopauzė – tai laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebegrįžta, o hormonų lygis organizme stabilizuojasi žemesniame lygyje. Šis etapas gali būti susijęs su tam tikrais sveikatos pokyčiais, pavyzdžiui, padidėjusia osteoporozės ir širdies ligų rizika, nes sumažėjęs estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kaulų tankiui ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Tai natūralus biologinis procesas, kuris atsiranda dėl kiaušidžių funkcijos susilpnėjimo ir lytinių hormonų, ypač estrogeno ir progesterono, gamybos sumažėjimo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios prasideda menopauzė, yra natūralus moters amžėjimas, tačiau yra ir kitų veiksnių, galinčių sukelti ankstesnę menopauzės pradžią.
Be natūralaus senėjimo proceso, menopauzė gali prasidėti dėl šių priežasčių:
Ankstyva menopauzė gali sukelti papildomų sveikatos iššūkių. Todėl svarbu stebėti kūno pokyčius ir kreiptis į gydytoją, jei menopauzė prasideda anksčiau nei įprasta.
Menopauzė turi reikšmingą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Dėl hormoninių pokyčių, ypač estrogeno sumažėjimo, moters organizme prasideda įvairūs procesai, kurie gali sukelti ilgalaikius sveikatos pokyčius.
Vienas pagrindinių poveikių yra kaulų tankio mažėjimas. Estrogenas atlieka svarbų vaidmenį palaikant kaulų stiprumą, todėl jo kiekio sumažėjimas gali lemti osteoporozės išsivystymą ir padidintą kaulų lūžių riziką. Taip pat gali sumažėti raumenų tonusas, o tai dar labiau veikia kūno jėgą ir judrumą.
Be to, menopauzė turi įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Estrogenas padeda palaikyti sveiką kraujotaką ir širdies funkciją, todėl jo sumažėjimas gali padidinti širdies ligų, padidėjusio cholesterolio ir kraujospūdžio riziką.
Gali būti paveikta ir emocinė sveikata, nes hormoniniai svyravimai gali sukelti nuotaikos svyravimus, dirglumą, depresiją ar nerimą. Daugelis moterų susiduria su miego sutrikimais, kurie taip pat prisideda prie psichologinių sunkumų.
Svarbu suprasti, kad šie pokyčiai nėra neišvengiami – tinkama priežiūra, sveikas gyvenimo būdas bei medicininė pagalba gali padėti sumažinti neigiamą menopauzės poveikį moters sveikatai.
Menopauzė paveikia skirtingas kūno funkcijas ir sistemas, todėl jos simptomai gali būti įvairūs. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų yra karščio bangos moterims – staigus šilumos pojūtis, kuris gali apimti veidą, kaklą ir viršutinę kūno dalį bei pasireikšti kartu su prakaitavimu ir širdies ritmo pagreitėjimu. Šios bangos gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažnai vargina naktį, sukeldamos nemigą.
Kitas simptomas yra makšties sausumas, kuris gali sukelti diskomfortą ar net skausmą lytinių santykių metu. Dėl šios priežasties moterys dažnai susiduria su sumažėjusiu lytiniu potraukiu. Be to, gali pasireikšti odos ir plaukų sausumas, plaukų slinkimas ar trapumas.
Menopauzę taip pat dažnai lydi nuotaikų kaita, depresija, nerimas, nuovargis, sumažėjusi motyvacija ir energijos stygius. Galiausiai, dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo gali padidėti kūno svoris, atsirasti riebalų kaupimasis aplink juosmenį.
Kai kurioms moterims gali pasireikšti negausus ir savaime praeinantis kraujavimas menopauzės metu. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas ginekologą nuodugniam ištyrimui, nes vidutiniškai 10 proc. tokio kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys. Kraujavimas ir vandeningos, kraujo priemaišų turinčios išskyros menopauzės metu yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis šią ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje.
Menopauzės simptomus galima palengvinti taikant įvairius metodus. Fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymas gali padėti sumažinti daugelį simptomų. Kai kurios moterys renkasi hormonų terapiją, kuri padeda subalansuoti organizmo hormonų lygį ir sumažina simptomų intensyvumą. Kitos ieško natūralių priemonių, tokių kaip natūralūs preparatai ar papildai menopauzei palengvinti.
Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir rasti tinkamiausią sprendimą, nes tai, kas tinka vienai moteriai, nebūtinai tiks kitai. Taip pat būtina stebėti savo sveikatą, nes kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Ji gali prasidėti dar iki 40 metų amžiaus. Dažniausiai tai susiję su genetiniais veiksniais, autoimuninėmis ligomis ar chirurginėmis procedūromis. Ankstyva menopauzė gali turėti didesnį poveikį sveikatai, nes ilgesnį laiką trūksta apsaugos, kurią suteikia estrogenas.
Nors menopauzė reiškia menstruacijų pabaigą, pirmojo etapo metu – perimenopauzėje – moteris vis dar gali pastoti, nes ovuliacija gali vykti net ir nereguliarių ciklų metu. Klausimas, ar galima pastoti po menopauzės, yra itin svarbus, nes menopauzei pasibaigus, natūraliai pastoti nebebus galima, tačiau yra medicininių procedūrų, kurios gali padėti, jei moteris dar nori susilaukti vaikų.
