Niežai – nemaloni odos liga, sukelianti varginantį niežėjimą ir diskomfortą, ypač naktį. Kadangi jos simptomai gali išryškėti tik po kelių savaičių, žmonės dažnai nežino, jog yra užsikrėtę, ir netyčia perduoda šią ligą kitiems. Norint išvengti niežų komplikacijų ir nesukelti pavojaus artimiesiems, svarbu laiku atpažinti pirmuosius požymius ir imtis tinkamų gydymo priemonių.
Niežai – tai parazitinė odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės Sarcoptes scabiei va. hominis. Jos įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir ten gyvena, dauginasi, maitinasi, deda kiaušinėlius, sukeldamos intensyvų niežulį, odos pažeidimus ir bėrimus. Ši liga yra itin užkrečiama ir lengvai plinta artimo fizinio kontakto metu bei dalijantis asmeniniais daiktais. Nepaisant to, kad niežų pradžia gali būti nepastebima, negydoma liga sukelia rimtų komplikacijų.
Niežų erkutės plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus daiktus. Jos neskraido, nešokinėja, bet gali šliaužti šilta žmogaus oda 2,5 cm per minutę greičiu.
Pagrindiniai niežų simptomai yra:
Laikotarpis, per kurį pasireiškia pirmieji niežų požymiai (niežulys), gali trukti nuo 48 valandų iki 8 savaičių ar net 3 mėnesių, priklausomai nuo to, ar žmogus anksčiau buvo užsikrėtę niežais ir yra jautrus erkei.
Niežų bėrimas pasireiškia mažais raudonais mazgeliais, primenančiais spuogus. Jį galima rasti ant:
Negydomas niežų bėrimas gali plisti, sukelti antrines infekcijas ir opas.
Niežai vaikams gali išplisti po visą kūną, pažeisdami kojų padus, delnus, galvos plaukuotąją dalį ir veidą. Jaunesniems vaikams būdingos antrinės infekcijos. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiama galvos oda, delnai, padai, rankų pirštai bei tarpupirščiai, o niežų erkės neretai aptinkamos net po nagų plokštelėmis. Vaikams niežai sukelia stipresnę uždegiminę reakciją nei suaugusiesiems, dažniau pasireiškia bėrimai pūslelėmis ar net pūslėmis.
Niežai diagnozuojami pagal kelis pagrindinius požymius:
Diagnozei patvirtinti gydytojas dermatovenerologas gali atlikti odos nuograndų mikroskopinį tyrimą. Taip pat niežų erkutės gali būti matomos dermatoskopu. Histologiniame odos biopsijos tyrime raginiame sluoksnyje gali būti aptiktos erkės, jų kiaušinėliai ar ekskrementai, o aplink pažeidimą susidaro spongiozė, pūslelės ir eozinofilų infiltracija dermoje.
Niežai gydomi specialiais akaricidiniais vaistais, kurie naikina niežų erkes ir jų kiaušinėlius. Dažniausiai naudojami:
Be gydymo vaistais, būtina laikytis higienos priemonių:
Laikantis tinkamo gydymo ir higienos rekomendacijų, niežai sėkmingai išgydomi, o pakartotinio užsikrėtimo rizika sumažėja iki minimumo.
Negydomi ar netinkamai gydomi niežai gali sukelti įvairias komplikacijas. Dėl nuolatinio odos niežėjimo ir kasymosi gali atsirasti antrinės bakterinės infekcijos. Ilgalaikis odos pažeidimas gali sukelti egzemines reakcijas ir lėtinį dermatitą, pasireiškiantį odos sustorėjimu, pleiskanojimu bei nuolatiniu niežėjimu.
Retais atvejais, jei infekcija išplinta, gali išsivystyti sepsis – gyvybei pavojinga būklė. Taip pat kai kuriems žmonėms po gydymo gali išlikti niežulys, kuris trunka kelias savaites ir gali būti varginantis. Siekiant išvengti komplikacijų, svarbu laiku pradėti gydymą ir laikytis higienos rekomendacijų.
Siekiant išvengti užsikrėtimo niežais ir ligos plitimo, būtina laikytis tam tikrų prevencinių priemonių.
Asmeninė higiena yra svarbiausias veiksnys – rekomenduojama reguliariai praustis, keisti ir skalbti drabužius, patalynę bei rankšluosčius ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje.
Kadangi niežai plinta artimo kontakto metu, svarbu vengti dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip drabužiai, patalynė ar rankšluosčiai. Kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose, globos namuose) ypač svarbu greitai identifikuoti ir gydyti užsikrėtusius asmenis, kad būtų išvengta ligos protrūkių.
Jei šeimos narys ar artimas kontaktas serga niežais, būtina gydyti visus kartu, net jei kitiems simptomai dar nepasireiškė. Taip pat rekomenduojama dezinfekuoti paviršius, su kuriais galėjo liestis užsikrėtęs asmuo, o minkštus baldus ir kilimus išsiurbti ar keletą dienų nelaikyti drėgnoje aplinkoje – erkės be žmogaus šeimininko ilgai neišgyvena.
Laikantis šių prevencinių priemonių, galima žymiai sumažinti niežų plitimo riziką ir užkirsti kelią pakartotiniam užsikrėtimui.
Norvegiški niežai – tai reta, bet itin sunki niežų forma. Ši būklė pasireiškia asmenims su nusilpusia imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV, onkologinėmis ligomis, ilgai vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus). Jai būdingas intensyvus, storas, pleiskanojančiais šašais padengtas bėrimas, kuriame gali būti milijonai niežų erkių. Skirtingai nei įprastų niežų atveju, niežėjimas gali būti minimalus arba visai nebūti.
Norvegiški niežai yra labai užkrečiami, todėl būtinas skubus gydymas stipresniais akaricidais ir griežtos higienos priemonės, siekiant išvengti infekcijos plitimo.
Nors niežai vaikams pasitaiko dažnai, jais gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie gyvena didelio kontakto aplinkoje.
Taip, jei nebuvo visiškai pašalintos erkutės ar nesilaikyta profilaktikos priemonių, niežai gali pasikartoti.
