Pagerinti gyvenimo kokybę padeda subalansuota mityba - "Antėja laboratorija"

Pagerinti gyvenimo kokybę padeda subalansuota mityba

Subalansuota mityba – tai tinkamas maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis bei jų tarpusavio santykis. Jis yra svarbus dėl to, kad net ir būtina maisto medžiaga, jei jos vartojama per daug, turi neigiamos įtakos sveikatai.

Ką reikia žinoti apie riebalus, baltymus ir angliavandenius
 

Svarbu užtikrinti, kad mityba būtų įvairi. Per parą rekomenduojama suvartoti bent 40 proc. angliavandenių. Vartoti pirmoje dienos pusėje, kadangi antroje dienos pusėje vartojami angliavandeniai neišnaudojami energijai gauti virsta riebalais. Angliavandeniai yra svarbus energijos šaltinis organizmui. Daug angliavandenių yra duonoje, bulvėse, grūdinėse kultūrose, makaronuose. Mažiau apdirbti produktai maistine prasme yra vertingesni.

Baltymai turi sudaryti apie 30 proc. Jūsų mitybos. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa ir žuvis. Kiaušiniai, vaisiai, riešutai, pupelės ir žirniai taip pat yra baltymų šaltiniai, jie yra ypatingai svarbi vegetarų ar veganų maisto dalis.

Ne daugiau nei 30 proc. Jūsų mitybos turi sudaryti riebalai. Riebalai, kaip ir baltymai yra būtini žmogaus funkcionavimui. Jie taip pat yra energijos šaltinis bei „statybinė medžiaga“ ląstelėms. Vyrauja klaidinga nuomonė, teigianti, kad sotieji riebalai sukelia daugelį ligų. Svarbiausia yra vengti hidrintų riebalų, kurie pasitaiko keptuose ir skrudintuose produktuose. Riebalų yra daug „raudonoje“ mėsoje, svieste, kai kuriuose sūriuose, leduose, daugelyje konditerijos gaminių.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Šių maistinių medžiagų organizmas gauna iš šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, pupelių, mėsos, žuvies. Subalansuotas maistas teikia visus organizmui reikalingus vitaminus bei mineralines medžiagas, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, nėštumo metu gali prireikti papildomų vitaminų ar maisto papildų.

Dietologai rekomenduoja per dieną su maistu gauti 40 įvairių maistinių medžiagų. Atrodo daug, tačiau vartodami tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktus šį poreikį nesunkiai patenkiname. Tai tikras faktas, turėsiantis priversti susimąstyti vegetarus ir visus kitus, kardinaliai atsiribojančius nuo mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų.

Yra keletas dietų rūšių, kurių laikantis nevartojama mėsos ar gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui žaliavalgystė, veganinė mityba. Tokiu atveju labai svarbu, kad būtų gerai sudarytas mitybos planas. Turi būti patenkintas visų elementų, ypač baltymų poreikis. Pagrindinis sunkumas, kad vegetarai baltymus gauna iš augalinės kilmės, o ne iš gyvulinės kilmės produktų, tačiau jei mityba gerai apgalvota, ji gali patenkinti visus organizmo poreikius.

Vegetarinė mityba yra kelių tipų. Veganai vartoja apdorotą arba neapdorotą augalinį maistą. Laktovegetarai gali vartoti pieną, pieno produktus. Lakto ovo vegetarai gali vartoti pieną ir jo produktus, bei kiaušinius. Peskovegetarai valgo augalinės kilmės produktus ir žuvį.

Vegetarams grūdai, lęšiai, riešutai, sėklos yra pagrindiniai baltymų šaltiniai. Svarbu suvartoti 25-30 g skaidulų per dieną, gerti švaraus gryno vandens. Svarbu žinoti, kad atsisakant tam tikrų maisto produktų yra tikimybė, jog pradės trūkti svarbiausių maisto medžiagų. Riešutai yra puikus augalinių baltymų šaltinis, ypatingai vegetarinėje mityboje. Kartu su aminorūgštimis gauname ir mikroelementų, tokių kaip kalcis, geležis, cinkas fosforas, B grupės vitaminai, kurie reikalingi, kad plaukai, oda, dantys būtų sveiki. Riešutai reikalingi vegetarinėje mityboje, kadangi žmogaus organizmui privalu gauti nepakeičiamųjų aminorūgščių iš maisto produktų, jos nesintetinamos mūsų organizme. Todėl vegetarams reikėtų atlikti kraujo tyrimus, tirti feritino, kalcio, geležies, cinko, vitamino B12 kiekį kraujyje.

Dėl nesubalansuotos mitybos kyla įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai, pvz., hemorojus, vidurių užkietėjimas. Sveika mityba laikoma vėžinių susirgimų profilaktine priemone. Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas organizme gali sukelti įvairias ligas. Pavyzdžiui, vitamino C trūkumas – skorbutą, geležies trūkumas – mažakraujystę.

Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu įgyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra žalingas organizmui. Maistinių medžiagų trūkumas badaujant arba valgant neįvairų maistą gali baigtis sunkiomis ligomis. Todėl sekite organizmo būklę ir su maistu gaunamą medžiagų kiekį, visą tai įvertinti padeda profilaktiškai atliekami laboratoriniai tyrimai.

Visos naujienos