Širdies veikla vyksta dėl elektrinio impulso atsiradimo ir plitimo širdies raumeniu. Šiame veiksme dalyvauja iš specifinių miokardo skaidulų sudaryti mazgai, kuriuose sugeneruojamas elektrinis impulsas, pluoštai, kuriais šis impulsas plinta ir miokardas (širdies raumuo), kuris elektrinio impulso dėka susitraukia.

Širdies ritmo sutrikimas tai būklė, kurios metu širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Atsižvelgiant į širdies plakimą, ritmo sutrikimai skirstomi į tris grupes.

• Tachikardiją – būsena, kai širdis plaka per greitai. Žmogaus pulsas ramybėje siekia daugiau nei 100 kartų per minutę.
• Bradikardiją – būsena, kai širdis plaka per lėtai, mažiau nei 60 kartų per minutę.
• Aritmiją - neritmiškas širdies plakimas.

Normaliu atveju žmogaus pulsas ramybėje turėtų būti apie 60-100 kartų per minutę. Idealu kai ilsintis širdis susitraukia apie 60-70 kartų per minutę. Sportininkų pulsas ramybėje būna dar retesnis.

Širdies ritmo pokyčiams įtakos gali turėti vaistų, alkoholio vartojimas, rūkymas, cukrinis diabetas, širdies ligos, pvz. širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujo spaudimas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, struktūriniai širdies pokyčiai.

Sveikam žmogui ilgesnį laiką trunkančios aritmijos gali atsirasti dėl rūkymo, vartojamų produktų, sudėtyje turinčių kofeino, vaistų ar alkoholio. Gana dažnai širdies ritmo sutrikimai rimtų pasekmių nesukelia, tačiau aplaidžiais atvejais jos gali būti mirties priežastimi. Tad yra labai svarbu laiku ritmo sutrikimus atpažinti ir pasireiškus pirmiesiems simptomams imti gydyti.

Tachikardijos simptomai: oro trūkumas, galvos svaigimas, alpimas, staiga atsiradęs silpnumas, krūtinės skausmas, diskomfortas už krūtinkaulio.

Bradikardijos simptomai: krūtinės skausmas, negalėjimas susikaupti, silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis, oro trūkumas, alpimas, padidėjęs prakaitavimas.

Neritmiškas širdies plakimas kartais būna besimptomis, tačiau žmogus gali jausti krūtinės skausmus, oro trūkumą, galvos svaigimą, permušimus, bendrą silpnumą. Aritmijos gali sukelti alpimus.

Širdies ritmo sutrikimai apima platų ligų spektrą, tad gydymo būdai gali būti labai įvairūs, tiek medikamentiniai, tiek intervenciniai. Tačiau tik žinodami širdies ritmo sutrikimų veiksnius, galime laiku užkirsti kelią ligos progresavimui ar bent ją pristabdyti. Pagrindinės širdies ritmo sutrikimus lemiančios priežastys gali būti įvairios.

• Skydliaukės funkcijos sutrikimai. Jie nustatomi atlikus kraujo tyrimus, dažniausiai gydomi vaistais.
• Išeminė širdies liga. Sekdami cholesterolio kiekį kraujyje, keisdami gyvenseną, o rimtesniais atvejais – vartodami vaistus cholesteroliui mažinti, galime ženkliai sumažinti išeminės širdies ligos, infarkto bei insulto riziką.
• Infarktas, širdies pokyčiai po jo.
• Padidėjęs kraujo spaudimas. Hipertenzija didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką. Dėl arterinės hipertenzijos kairiojo skilvelio sienelė gali sustorėti, tapti standesnė, dėl ko prasčiau plinta elektrinis impulsas bei vystosi širdies ritmo sutrikimai.
• Nekontroliuojamas diabetas. Per aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles, sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei, kas vėliau sukelia širdies ritmo sutrikimus.
• Obstrukcinė miego apnėja. Šiam sindromui būdinga pasikartojanti viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, dėl kurios oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus sumažėja arba tampa neįmanomas. Pasikartojantys kvėpavimo sustojimai turi įtakos širdies ir  kraujagyslių ligų vystymuisi arba jau esamų ligų pablogėjimui.
• Elektrolitų trūkumas. Kalio, magnio, natrio bei kalcio trūkumas kraujyje, patvirtinamas kraujo tyrimų metu. Šie mikroelementai būtini normaliai širdies veiklai. Jų kiekio pokyčiai kraujyje turi įtakos širdies elektrinių impulsų laidumui.
• Užsitęsęs alkoholio vartojimas siejamas su dažnesniu prieširdžių virpėjimo išsivystymu.
• Kofeino, nikotino ar narkotinių medžiagų vartojimas sukelia aritmijas, kurios dažnai baigiasi rimtomis pasekmėmis. Amfetamino ar kokaino sukeltos aritmijos neretai baigiasi mirtimi dėl skilvelių virpėjimo.
• Vaistai peršalimui, alergijoms gydyti.
• Genetiniai širdies pokyčiai.

Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba bei profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi, ženkliai pagerina žmogaus savijautą, gyvenimo kokybę bei išgyvenimo tikimybę.