SCCA yra serino proteazės inhibitorius – plokščialąstelinio vėžio žymuo, naudojamas plokščialąstelinio vėžio gydymo veiksmingumui sekti. Imunohistocheminiu būdu SCC antigenas yra nustatomas normaliose ir pakitusiose plokščiojo epitelio ląstelėse.
SCCA kiekis kraujyje randamas padidėjęs esant šiems plokščialąsteliniams navikams: - Gimdos kaklelio; - Ausų, nosies, gerklės; - Stemplės; - Plaučių.
Esant sėkmingam vėžio gydymui SCCA koncentracija sumažėja, o ligai progresuojant – didėja. Taip pat šis rodiklis labai svarbus išgydyto vėžio tolimesniam stebėjimui, nes esant vėžio atsinaujinimui SCCA gali padidėti net keliais mėnesiais anksčiau negu atsiranda atsinaujinusio vėžio ir metastazių klinikiniai ligos požymiai ar aptinkami pakitimai instrumentiniais tyrimais. Jeigu prieš pradedant taikyti gydymą randamas aukštas SCCA rodiklis - dažniausiai tai rodo pažengusią ligą ir prastą išgyvenamumo prognozę. Norint atlikti tikslesnius vertinimus rekomenduojama ištirti SCCA rodiklį kartu su karcinoembrioniniu antigenu CEA.
SCCA taip pat yra labai svarbus diferencijuojant tarp smulkialąstelinio ir nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, o padidėjęs SCCA rodiklis 99% tikslumu rodo esant nesmulkialąstelinę plaučių karcinomą.
Esant gimdos kaklelio vėžiui SCCA tyrimo jautrumas priklauso nuo vėžio stadijos – stadijai didėjant, didėja ir SCCA koncentracija kraujyje, todėl šis rodiklis labai svarbus nustatant gimdos kaklelio vėžio stadiją.
Atliekant SCCA kartu su karcinoembrioniniu antigenu CEA diagnozuojant burnos vėžį tyrimo jautrumas siekia 69%, o specifiškumas net 90%, todėl kombinuojant kartu šiuos vėžio žymenis yra ypač reikšminga pradinei burnos vėžio diagnostikai.
