Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (kombinuota). Difterija ir kokliušas paplitę visame pasaulyje, stablige užsikrėsti galima bet kurioje šalyje, jei į žaizdą patenka stabligės poros. Difterija ir kokliušas yra ūmios ir sunkios oro lašiniu būdu plintančios infekcinės ligos. Jomis užsikrečiama nuo kito, sergančio, žmogaus.
Skiepai nuo stabligės, difterijos ir poliomielito (kombinuota). Poliomielitas – tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Svarbu skiepytis keliaujant į Afganistaną, Pakistaną, Kamerūną, Nigeriją, Somalį, Pusiaujo Gvinėją, Etiopiją, Iraką, Izraelį bei Siriją. Stablige bei difterija galima užsikrėsti visame pasaulyje.
Skiepai nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (kombinuota). Tymai, epideminis parotitas ir raudonukė – ūmios virusinės infekcijos, perduodamos per kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Ligos paplitusios visame pasaulyje. Negydomos ligos gali komplikuotis į smegenų, kasos, lyties, pneumonijos, otitų ir kitas ligas.
Skiepai nuo vėjaraupių. Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, paplitusi visame pasaulyje, kuria serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau – itin padidėja komplikacijų išsivystymo rizika. Vakcinuotis gyva vėjaraupių vakcina negalima besilaukiančioms moterims.
Skiepai nuo meningokokų (A ir C grupės) sukeliamų ligų. Meningokokinės ligos – tai ūmios infekcinės ligos, sukeliamos Neisseria meningitidis bakterijos. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir yra paplitusi visame pasaulyje. Dėl ligos atsiranda organų disfunkcija, įvairios komplikacijos.
Skiepai nuo geltonojo drugio. Geltonasis drugys – uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Flaviviridae virusas išprovokuoja aukštą temperatūrą (39-40°C), galvos, raumenų ir juosmens skausmus. Negydant liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas.
Skiepai nuo vidurių šiltinės. Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Vidurių šiltinės sukėlėjas, Salmonella typhi bakterija, į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi infekcijos nešiotojas. Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
Skiepai nuo plaučių (kvėpavimo takų) ligos, sukeltos viruso, vadinamo respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Tai paplitęs virusas, paprastai sukeliantis silpnus, peršalimą primenančius simptomus: gerklės perštėjimą, kosulį ar nosies užsikimšimą. Mažiems kūdikiams RSV gali sukelti sunkias plaučių ligas. Vyresniems suaugusiesiems ir žmonėms, kenčiantiems dėl lėtinių medicininių būklių, RSV gali pasunkinti tokias ligas kaip lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir stazinį širdies nepakankamumą. Dėl RSV sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir kai kurie atvejai gali baigtis mirtimi.
1. Kas yra difterija ir kaip galima ja užsikrėsti?
Tai yra viena sunkiausių užkrečiamų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu. Ligą sukelia mikroorganizmai vadinami difterijos lazdelėmis, užsikrėsti galima tik nuo sergančio žmogaus (kosint, čiaudint, kalbant, per odos išskyras, fizinio kontakto metu), taip pat naudojantis sergančio asmens daiktais. Užsikrėtimo atvejai per užkrėstą maistą – labai reti.
2. Kokie simptomai būdingi difterijai?
Simptomai pasireiškia per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo, dažniausiai – ūmiai: pakyla temperatūra, skauda gerklę, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina. Vėliau gali tapti sunku kvėpuoti, pradeda varginti sausas kosulys.
3. Kada reikia skiepytis nuo difterijos?
Skiepai nuo difterijos skiriami pagal skiepų kalendorių: 2, 4, 6 ir 18 mėn. kūdikiui, 6–7 ir 15–16 metų vaikui, revakcinacija reikalinga kas 10 metų.
4. Ar galima skiepytis nuo difterijos laukiantis kūdikio?
Taip, nėščiosios gali būti skiepijamos iki nėštumo, jei yra indikacijų, taip pat nėštumo metu (geriausia tarp 27 ir 36 nėštumo savaitės). Galima skiepyti ir iškart po gimdymo, maitinant krūtimi, jei anksčiau nebuvo skiepyta.
5. Kas yra epideminis parotitas ir kaip juo galima užsikrėsti?
Tai ūmi virusinė infekcija, kuri pažeidžia seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Ją sukelia virusas, kuriuo užsikrėsti galima nuo ja sergančio žmogaus.
6. Kaip galima apsisaugoti nuo epideminio parotito?
Patikimiausias būdas išvengti šios virusinės infekcijos – skiepytis. Lietuvoje nuo epideminio parotito pradėta skiepyti 1985 metais. Dažniausiai skiepijama jungtiniu skiepu, skirtu epideminiam parotitui, raudonukei ir tymams.
7. Kada reikia skiepytis nuo epideminio parotito?
Pagal skiepų kalendorių nuo epideminio parotito vaikai yra skiepijami du kartus. Pirmą kartą 16–18 mėn. amžiaus ir antrą kartą – prieš mokyklą, t. y. 6–7 metų amžiaus.
8. Kas yra geltonasis drugys?
Geltonasis drugys arba geltonoji karštinė, tai virusas, kuriuo užsikrečiama įkandus ligą nešiojančiam uodui. Liga paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos džiunglėse, savanose, gali būti pernešama ir į miestus.
9. Kiek geltonasis drugys yra paplitęs ir pavojingas?
Sunkia ligos forma suserga ketvirtadalis užsikrėtusiųjų, o pusė jų – miršta. Sunku tiksliai pasakyti, kiek iš viso žmonių pasaulyje miršta nuo šios ligos, tačiau skiepai neabejotinai pagerino situaciją. 1970–2002 m. tik 9 JAV ir Europos keliautojai susirgo šia liga, 8 iš jų – mirė.
10. Keliaujantiems: kada reikia pasiskiepyti nuo geltonojo drugio?
Jei planuojate vykti į šalį, kur vykti yra privaloma pasiskiepijus nuo geltonojo drugio ir turint galiojantį Tarptautinės vakcinacijos pažymėjimą, turėkite omenyje, kad pažymėjimas įsigalioja 10-ą parą po skiepijimosi šia vakcina arba iškart po revakcinacijos. Revakcinacija rekomenduojama kas 10 metų.
11. Ar nuo geltonojo drugio galima skiepytis nėščiosioms?
Ne, skiepytis negalima nėštumo metu ir maitinant krūtimi. Iki nėštumo skiepytis galima, jei yra indikacijų. Tokiu atveju yra rekomenduojama 4 savaites vengti nėštumo.
12. Kas yra kokliušas?
Tai yra ūmi infekcinė liga, kuri itin pavojinga pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais dėl galimų komplikacijų. Ligą sukelia bakterija, kuri sutrikdo kvėpavimo takų veiklą. Kokliušu dažniausiai serga nepaskiepyti vaikai nuo 1 iki 5 metų.
13. Kada reikėtų skiepytis nuo kokliušo?
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo yra skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Skiriami 3 skiepai intervalais iki pusantrų metų, pakartotinai skiepijama prieš mokyklą. Vėliau rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų.
14. Ar nuo kokliušo galima skiepytis nėščiosioms?
Taip, galima skiepytis iškart po gimdymo, jei anksčiau nebuvo skiepytasi, taip pat nėštumo metu tarp 26 ir 37 nėštumo savaitės.
15. Kas yra meningokokinė infekcija?
Tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kraujo užkrėtimą ar galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą. Pirmieji ligos simptomai panašūs į peršalimo, progresuojant atsiranda odos bėrimas. Yra skiriama 13 infekcijos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135.
16. Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Pagrindinės apsaugos priemonės yra tos pačios kaip ir nuo daugelio ligų – reguliariai plautis rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, nuolat vėdinti ir valyti patalpas. Taip pat vykstant į didelės rizikos šalis, tokias kaip Indija, Burkina Fasas, Filipinai, Kongas ir kt., rekomenduojami skiepai.
17. Ar nuo meningokokinės infekcijos galima skiepytis nėščiosioms?
Taip. Dėl konkrečios vakcinos tinkamumo visada rekomenduojame pasikonsultuoti su jus gydančiu gydytoju.
18. Kas yra pasiutligė?
Tai ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, yra mirtina dėl progresuojančių galvos smegenų veiklos sutrikimų (encefalopatijos).
19. Kaip galima užsikrėsti pasiutlige?
Dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutligę nešiojančiam laukiniam ar naminiam gyvūnui. Įkandimai į nuogą kūną yra pavojingesni nei per rūbus, taip pat įkandimai veido srityje turi trumpesnį inkubacinį laikotarpį nei įkandimai į kitas kūno vietas.
20. Kokie pasiutligės simptomai?
Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripo. Jie gali tęstis savaitę laiko. Vėliau yra skiriamos dvi pasiutligės formos. Klasikinė pasiutligės forma pasireiškia vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu. Šie simptomai gali tęstis dar savaitę, tuomet žmogus panyra į komą ir miršta.
21. Kaip išvengti pasiutligės?
Vienintelis būdas išvengti pasiutligės yra pasiskiepyti. Įkandus gyvūnui, pasiutligės profilaktikai yra rekomenduojama pasiskiepyti 5 kartus: 0, 3, 7, 14 ir 28 dieną nuo įkandimo.
22. Kas yra poliomielitas?
Poliomielitas yra ūmi infekcija, kurią sukelia virusas. Yra skiriami trys šio viruso tipai.
23. Kokie poliomielito simptomai?
Poliomielitui būdinga dviejų bangų ligos eiga. Pirmoji banga primena kvėpavimo takų infekciją. 1–4 proc. sergančiųjų pasireiškia antrosios bangos simptomai – raumenų paralyžius. Sveikstama kelis mėnesius, specifinių vaistų nuo poliomielito – nėra, o po antrosios ligos bangos, dažniausiai, raumenų veikimas neatsistato iki pradinės normalios būsenos.
24. Kaip galima apsisaugoti nuo poliomielito?
Pagrindinė priemonė, leidžianti apsisaugoti nuo poliomielito – skiepai. Lietuvoje skiepijama nuo visų trijų viruso tipų jau nuo 1957 m. Paskutinis susirgimas mūsų šalyje buvo fiksuotas 1972 m. Visgi pasaulyje ši liga nėra išvykusi, todėl svarbu skiepyti kuo didesnę dalį populiacijos, kad keliautojai neparvežtų viruso iš kitų šalių.
25. Kada skiepijama nuo poliomielito?
Pagal skiepų kalendorių Lietuvoje vaikai yra skiepijami nuo poliomielito sulaukę 2, 4, 6, 18 mėn. bei prieš mokyklą, t. y. 6–7 m. amžiaus.
26. Kokie raudonukės simptomai?
Liga dažniausiai nebūna sunki, ja persergama per 2–3 dienas. Sergantieji karščiuoja, atsiranda bėrimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų.
27. Kuo raudonukė pavojinga nėščiosioms?
Raudonukė yra itin pavojinga nėščiosioms. Susirgus nėštumo pradžioje dažnai įvyksta persileidimas. Susirgus pirmąjį nėštumo trimestrą yra 80 proc. tikimybė, kad kūdikis gims su širdies, smegenų apsigimimais ar bus aklas ar kurčias.
28. Kada skiepijama nuo raudonukės?
Pagal Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių nuo raudonukės skiepijama du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir prieš mokyklą, t. y. 6–7 metų.
29. Ar galima nuo raudonukės skiepytis esant nėščiai?
Nuo raudonukės galima skiepytis iki nėštumo, bet rekomenduojama po vakcinacijos 4 savaites vengti nėštumo. Nėštumo metu skiepytis yra negalima, tačiau galima skiepytis pagimdžius ir maitinant krūtimi, jei yra indikacijų.
30. Kas yra stabligė ir kokie jos simptomai?
Stabligė, tai ūmi liga, kuri pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ligą sukelia bakterija, kuri gyvybinga gali išlikti iki kelių metų, jos neveikia karštis ar šaltis. Pirmieji simptomai pasireiškia per savaitę po užsikrėtimo – žaizdos ar pjūvio vietoje galima pajusti dilgčiojimą, tirpimą, vėliau – raumenų spazmus. Spazmai stiprėja ligai progresuojant, yra labai skausmingi ir stiprūs, nuo jų gali lūžti kaulai.
31. Ar stabligė užkrečiama?
Ne, tai viena iš nedaugelio ligų, kuria neužsikrečiama nuo ligonio. Užsikrėsti galima stabligės sukėlėjui patekus į žaizdą, pavyzdžiui, į dirvožemiu užterštas durtines žaizdas, nušalus ar nuplikus galūnes.
32. Kaip gydoma stabligė?
Užsikrėtusiems skiriami specialūs vaistai nuo stabligės (antitetaninis serumas), taip pat skiriami antibiotikai. Traumas patyrusiems žmonėms kartu su serumu yra skiriama ir vakcina, jei jis ja buvo skiepytas seniau nei prieš 10 metų.
33. Ar galima nuo stabligės pasiskiepyti?
Taip, skiepais nuo stabligės skiepijami kūdikiai (įprastai skiriama jungtinė vakcina, kartu su skiepu nuo difterijos ir / ar kokliušo), vėliau paaugliai. Suaugusiems reikia palaikomosios vakcinos dozės kas 10 metų.
34. Kas yra tymai?
Tymai, tai itin užkrečiama virusinė infekcija, kuriai būdingas karščiavimas, bėrimas, kvėpavimo takų uždegimas. Iš visų skiepais kontroliuojamų ligų, nuo tymų mirštama dažniausiai.
35. Ar yra vaistų nuo tymų?
Ne, specialaus gydymo nuo tymų nėra. Sergančiam yra skiriamas simptominis gydymas, atsižvelgiant į ligonio būklę.
36. Kada skiepijama nuo tymų?
Pagal skiepų kalendorių vaikai nuo tymų yra skiepijami du kartus – 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus.
37. Ar tymai užkrečiami?
Taip, skaičiuojama, kad 90–95 proc. šiai ligai imunineto neturinčių asmenų (nesirgusių arba neskiepytų) užsikrečia nuo sergančio asmens. Todėl pagrindinis tymų kontrolės būdas 95 proc. ir daugiau paskiepytų asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje.
38. Kas yra vėjaraupiai ir kokie jų simptomai?
Vėjaraupiai, tai virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Vaikai, dažniausiai, serga lengva šios ligos forma. Suaugusiems ligos eiga būna sunkesnė ir didesnė komplikacijų rizika.
39. Ar persirgus vėjaraupiais susidaro imunitetas?
Taip, persirgus vėjaraupiais susidaro ilgalaikis imunitetas – pakartotinai šia liga suserga tik 2–3 proc. žmonių.
40. Kada galima skiepytis nuo vėjaraupių?
Įprastai nuo vėjaraupių yra skiepijami vaikai nuo 9 mėn. amžiaus. Taip pat skiepijami suaugusieji, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir jiems yra didesnė rizika užsikrėsti – dirbant su vaikais, slaugant ligonius, planuojant nėštumą ir t. t.
41. Kas yra vidurių šiltinė?
Tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, apetito stoka, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Negydomiems ligoniams žarnyne atsiranda opos.
42. Kur paplitusi vidurių šiltinė?
Daugiausia vidurių šiltinės atvejų yra fiksuojama Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Lietuvoje užfiksuojami vos 1 ar 2 atvejai per metus, dažniausiai – įvežtiniai.
43. Kaip išvengti vidurių šiltinės?
Svarbi asmeninė higiena, saugus maistas ir vanduo (šalyse, kur ši infekcija paplitusi, rekomenduoja gerti tik vandenį iš pirktinių butelių, nepirkti gatvės prekeivių gaminto maisto ar užkandžių). Šiltinės bakterijos žūva virinant vandenį bent 1 min. ar 70 laipsnių temperatūroje po pusvalandžio.
44. Ar galima skiepytis nuo vidurių šiltinės?
Taip, nuo vidurių šiltinės yra skiepijami vyresni nei 2 m. vaikai ir suaugusieji. Įprastai skiriama viena vakcinos dozė.
