„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos gydytoju Vytautu Kailiumi.
Kiekvienas žmogus, sugalvojęs sportuoti nuo „pirmadienio“, ar nuo Naujųjų metų pirmos dienos, turėtų žinoti kelias pagrindines taisykles, kad sportas padėtų, o ne pakenktų. Pirmiausia, apie ką galvoja kiekvienas – tai nauji sportiniai bateliai ir apranga, tačiau svarbiausia, prieš pradedant sportuoti, reikia atlikti „sveikatos“ namų darbus ir sužinoti savo pagrindinių organizmo funkcijų veiklą. Neretai būna taip, kad žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau apie jas nežino ar neįvertina jų rimtai, nes kai kurie simptomai gali būti labai panašūs į streso, nemigos ar pervargimo požymius. Tokiu atveju, pradėjus aktyviau sportuoti sulaukiama ne teigiamo poveikio, o atvirkščiai – būklė dar labiau pablogėja. Taigi, kai žmogus, kuris tikisi, kad sportas jam padės ir pagerins savijautą, iš tiesų sulaukia priešingo efekto – pasijunta blogai. Pradėjus sportuoti, ar jau sportuojant yra svarbu žinoti savo silpnąsias puses ir laiku jas koreguoti. Apie kraujo tyrimus ir jų atlikimo svarbą sportininkams, kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Kiekvienas kraujo lašas svarbus
Bendras kraujo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę, norint ištirti koks yra hemoglobino kiekis, kuris organizmą aprūpina deguonimi, taip pat, ar organizme nėra infekcijos bei rizikos kraujavimui. Nesportuojančiam žmogui pakanka minimalaus hemoglobino kiekio, kad jis nejaustų deguonies trūkumo. Asmeniui, kuris aktyviau sportuoja ir siekia sportinių rezultatų, svarbu didesnis baltymo kiekis, nes nuo jo priklauso audinių aprūpinimas deguonimi. Dažnai žmogus nežino, jog serga mažakraujyste, todėl aktyviau pradėjus sportuoti gali pasireikšti silpnumas, greitas nuovargis. Jis gali galvoti, jog ši būklė atsirado nuo sporto, nors iš tiesų, sportas tiesiog paaštrino ligos simptomus.
Cukrinis diabetas ir sportas – artimi draugai
Glikemija – cukraus kiekis kraujyje, svarbus tuo, kad padeda sužinoti, ar žmogus neserga cukriniu diabetu ir neturi polinkio šiai ligai. Profesionaliai sportuojantiems asmenims yra būtina įvertinti kasos veiklą dėl galimo cukraus sumažėjimo kraujyje. Tuo atveju, jei žmogus serga cukriniu diabetu, fizinė veikla turi būti koreguojama pagal cukraus kiekį kraujyje. Dažnai žmonės, sergantys cukriniu diabetu, bijo sportuoti dėl hipoglikemijos (stipraus cukraus sumažėjimo, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, alpimu). Tačiau sergantiems cukralige kaip tik labai svarbu kasdien palaikyti fizinį aktyvumą, nes sportas padeda kontroliuoti pačią ligą, mažėja svoris, išvengiama kitų komplikacijų.
Kiti svarbūs kraujo rodikliai
Dažnai žmogus visiškai nejaučia jokių simptomų, susijusių su padidėjusiu cholesteroliu. Tuomet kraujagyslės pažeidžiamos „nebyliai“ ir aktyvus sportas žmogui gali labai pakenkti, nes esant dideliam krūviui ir pakilus pulsui, pati širdis nespės apsirūpinti krauju. Po konsultacijos pas šeimos gydytoją ar širdies ligų gydytoją, pacientai gauna rekomendacijas – sportuoti, tačiau dažnai nepaaiškinama, kokiu krūviu ir kokiu dažnumu tą daryti. Atsakingas pacientas, paklausęs gydytojo ar gali pradėti savarankiškai bėgioti ar lankyti sporto salę be trenerių pagalbos, gavęs teigiamą atsakymą, pradeda sportuoti, tačiau neteisingai pasirinktas sporto krūvis gali net ir pakenkti.
Mikroelementai (kalis, natris, kalcis, magnis ir kt.) labai svarbūs prieš ir po sporto, nes sportuojant reikalingi didesni šių medžiagų kiekiai, ir jei žmogaus organizme prieš sportą bus mažos mikroelementų atsargos, treniruočių metu jos dar labiau sumažės. Taip pat labai svarbu stebėti mikroelementus po fizinio krūvio, kad būtų įmanoma atstatyti prarastą jų kiekį.
Normali inkstų funkcija yra labai svarbi palaikant vandens ir druskų balansą organizme, taip pat dėl arterinio kraujo spaudimo reguliavimo bei raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybos.
Tinkama kepenų funkcija svarbi medžiagų apykaitai, metabolizmui, detoksikacijai, kas yra itin svarbu aktyviai sportuojant, mat fizinio krūvio metu išsiskiria toksinai, kuriuos reikia pašalinti. Kepenys taip pat atlieka kitą svarbų vaidmenį – dalyvauja vitaminų gamyboje ir jų kaupime.
Feritinas ir vitaminai, kaip D, B12, folinė rūgštis, B6 ir C, labai svarbūs raumenų ir kaulų sistemai, todėl jų trūkumas gali lemti didesnį polinkį kaulų, sausgyslių ir raumenų pažeidimams. Feritinas parodo kiek yra geležies atsargų organizme, todėl aktyviai sportuojant šitas rodiklis turėtų būti aukščiau normos vidurio, nes sportuojančio organizmo poreikiai yra didesni nei mažo fizinio aktyvumo žmogaus.
Aktyvus sportas taip pat daro įtaką ir skydliaukės funkcijai. Jeigu žmogus turi problemų su skydliauke ar jos veikla, reikia stebėti jos funkcijas, kad būtų galima laiku nustatyti sutrikimus ir imtis priemonių jiems koreguoti. Testosteronas yra svarbus lytinis hormonas, kurio normalus kiekis reikalingas, norint užtikrinti energijos gamybą, raumenų masės augimą bei kaulų tankio palaikymą.
Tyrimų dažnis
Konsultuojant aktyviai sportuojančius žmones, iškyla klausimas, kaip dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus? Svarbiausia žmogui tinkamai paaiškinti, jog tyrimai turėtų būti atliekami prieš pradedant sportuoti, kad galėtume įvertinti visą organizmo dinamiką ir matyti įvairių medžiagų atsargas bei kitus rodiklius. Toliau reikia atlikti profilaktinius tyrimus, 1–2 kartus per metus, arba atsiradus varginantiems simptomams, tokiems kaip skausmas bei mėšlungis. Sportuojant profesionaliai, svarbu atlikti kraujo tyrimus prieš pasirengimą varžyboms. Tiems, kas siekia didinti fizinį aktyvumą, rekomenduojama tirtis ir po fizinio krūvio, stebint, kaip greitai atsistato kraujo rodikliai. Profesionaliai sportuojant rekomenduojama tirtis kas 3–4 mėnesius. Treneriai nuolatos investuoja daug laiko sąnaudų į savo sportininkus, bet atlikę kraujo tyrimus, gali objektyviau priimti sprendimus dėl treniruočių intensyvumo ir poilsio režimo. Trenerio ir gydytojo bendradarbiavimas gali duoti labai gerų rezultatų, nes žinant kiekvieno sportininko tyrimų rezultatus, galima laiku pastebėti neigiamus pokyčius ir juos laiku koreguoti.
Maratonininkas olimpietis Remigijus Kančys (nuotraukos autorius fotografas A. Pliadis).
-max-432.jpg)