Tymai vėl grįžta? - "Antėja laboratorija"

Tymai vėl grįžta?

Pagal statistiką, 2016 metais net 33 šalys Europoje buvo pašalinusios tymus, tarp jų ir Lietuva, tačiau, tais pačiais 2016 metais, jau buvo pastebėtas intensyvus skiepijimo MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina mažėjimas. Pagal atliktus tyrimus bei mokslininkų rekomendacijas, norint iš populiacijos pašalinti ligą, reikalinga didesnė nei 95% skiepijimo apimtis. Tik šiuo atveju lieka apsaugoti ir tie vaikai, ir suaugusieji, kurie, dėl tam tikrų ligų bei sunkių organizmo būklių negali būti skiepijami šia vakcina.

Daugelis užkrečiamų ligų, kurios yra valdomos vakcinomis, yra itin retos arba beveik prie išnykimo ribos, nes skiepijimo apimtys nuolatos augo. Būtent dėl šios priežasties visuomenė pamiršo šių užkrečiamų ligų sukeliamus pavojus ir sergamumą jomis. Klaidinga nuomonė, jog jeigu aplink mus niekas neserga, vadinasi liga neegzituoja ir ja skiepytis nereikia, bet mes nesergame būtent todėl, kad yra pasiekti aukšti profilaktikos – skiepijimosi – rezultatai. Jiems mažėjant, šios ligos gali grįžti.

Tymai, yra virusinė infekcija, kuri yra valdoma vakcinomis. Vaikams ši infekcija yra mirtinai pavojinga ir visame pasaulyje yra tarp pagrindinių mirties priežasčių vaikystėje. Šis virusas į organizmą patenka per gleivines ir pirmieji simptomai atsiranda 10-12 dieną po užsikrėtimo. Ši liga pasireiškia aukšta temperatūra, sloga, akių paraudimu, po 1-2 parų atsiranda bėrimas ant kūno – liemens srityje, galūnėse. Nykstant bėrimui, gali likti rusvos dėmelės. Tymai neretai komplikuojasi plaučių uždegimu, ausų infekcijomis, sunkiu viduriavimu, encefalitu ir net aklumu. Įvairios komplikacijos yra dažnesnės vaikams, jaunesniems nei 5 metai, ir vyresniems nei 20 metų suaugusiems. Tymai yra itin pavojinga liga, nes specifinio gydymo jai nėra. Susirgus šia liga, taikomas tik simptomis gydymas, kuris viruso nenaikina, o tik padeda organizmui atsilaikyti prieš jo poveikį ir slopina įvairius simptomus.

Tymų virusas yra itin lengvai plintantis. Sergantis asmuo yra užkrečiamas 4-7 dienas nuo viruso pradžios. Virusas gyvena sergančiojo asmens nosies ir gerklės gleivinėje, todėl kosėjant arba čiaudint, virusas patenka į aplinką ir kambaryje išlieka gyvybingas iki 2 valandų ore ar netgi ant paviršių. Žmonės, įkvėpę užteršto oro, ar palietę užterštą paviršių, po to savo akis, nosį arba burną, gali labai lengvai užsikrėsti tymais. Turėjus kontaktą, su žmogumi, sergančių tymais, per 72 valandas privaloma kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris rekomenduos pasiskiepyti MMR vakcina.

Tymai dažniausiai diagnozuojami kliniškai, pagal tipinius simptomus, bėrimus. Diagnozei patvirtinti atliekamas tymų viruso IgM antikūnų tyrimas. Sergant tymais, priklausomai nuo būklės sunkumo, būtina paciento izoliacija namuose arba ligoninėje.

Tymų vakcina sukurta 1960 m., Lietuvoje ja pradėta skiepyti nuo 1964 metų. Dėl skirtingų organizmo savybių, nors ir teisingai paskiepijus abiem vakcinos dozėmis, imunitetas gali susidaryti nepakankamai. Tam, kad įsitikintumėme ar turime apsaugą nuo tymų, rekomenduojama atlikti tymų IgG tyrimą, kuris parodo, susidariusių antikūnų kiekį ir gydytojas gali įvertinti ar tai yra pakankamas kiekis, ar reikalinga papildoma vakcinacija. Tyrimą tikslinga atlikti ir tiems asmenims, kurių imuniteto būklė nėra žinoma (nežino ar buvo skiepyti).

Visos naujienos