TYRIMAI IŠ KAPILIARINIO KRAUJO

Tyrimai iš kapiliarinio kraujo

Kraujo paėmimas iš piršto atrodo mažiau invazinis ir skausmingas negu iš venos. Kai kurie baiminasi, kad pradūrus veną liks kraujosrūva (hematoma). Specialistai taip pat kartais mieliau renkasi kraujo paėmimą iš piršto, ypač tais atvejais, kai paciento venos smulkios, giliai nuo odos paviršiaus, sunkiai matomos ir pasiekiamos, trapios, ypač mažiems vaikams, seniems žmonėms. 
Vis dėlto, kapiliarinio kraujo paėmimas yra gana sudėtinga procedūra, kurios metu paimtas mėginys dažnai gali būti netinkamas tolimesniems tyrimams ir reprezentatyviems rezultams gauti. 

Imant kapiliarinį kraują laukia iššūkiai

Šiuolaikiniai analizatoriai tyrimams sunaudoja gana daug kraujo, todėl labai svarbu paimti reikiamą kraujo kiekį tyrimams atlikti. Paprastai tiriamas skystasis kraujo komponentas – plazma arba serumas. Jis sudaro apie 60 proc. kraujo, priklausomai nuo hematokrito (kraujo ląstelių) lygio. Prieš atliekant biocheminius tyrimus,  mėginio tinkamumas turi būti patvirtintas pagal kokybės standartus.  Dalis mėginio sunaudojama šiems preliminariems patikrinimams, todėl tikriesiems tyrimams atlikti lieka dar mažiau kraujo. Paprastai mėginio užtenka tik vienam ar dviem tyrimams, o esant poreikiui, pakartotiniam tyrimui kraujo nebelieka.
Yra atvejų, kai daugiau kapiliarinio kraujo paimti specialistas negali. Pavyzdžiui, esant šaltoms paciento rankoms, pernelyg dideliam išgąsčiui ar jauduliui, mažam vartotų skysčių kiekiui ar dėl sisteminių ligų gali spazmuoti periferinės kraujagyslės, o tai sukelia sunkumą surinkti net ir mažą kapiliarinio kraujo kiekį. Dažnai specialistai, norėdami išgauti didesnį ėminio tūrį, gali imtitipriai masasžuoti paciento pirštus. Savo ruožtu tokia praktika gali pakenkti paimto ėminio kokybei, nes spaudžiant pirštą prisunkiama ne tik kraujo, bet ir audinių skysčio. Siekiant paimti reikiamą kapiliarinio kraujo kiekį, galima jį imti iš kelių pirštų, bet tai yra papildomas/i dūris/ai, kuris/ie nemalonus/ūs pacientui. Pirštų galiukuose yra labai daug receptorių, todėl nors ir mažas dūris  yra žymiai skausmingesnis nei praduriant veną.

Kapiliarinio kraujo vertinimas

Kita iškylanti problema - kapiliarinio kraujo tyrimų rezultatų interpretacija. Dažniausiai tyrimo rezultatai vertinami taip pat, kaip veninio kraujo, nors kapiliarinio kraujo sudėtis skiriasi nuo veninio. Kapiliarai – pačios smulkiausios organizmo kraujagyslės, per kurias vyksta medžiagų apykaita su audiniais. Kapiliarinis kraujas yra arterinio ir veninio kraujo mišinys, kuriame yra skirtinga kai kurių analičių koncentracija. Mėginio sudėtis taip pat gali pasikeisti nuo ėmimo paėmimo procedūros (imant kapiliarinį kraują jis sunkiasi per tiesiogiai pažeistą (pradurtą) audinį). Vertinant šias sąlygas, kapiliarinio kraujo tyrimo rezultatai turėtų būti interpretuojami pagal kitas – kapiliarinio kraujo – normas, tačiau šiuo metu tokių normų nustatyta nėra.

Kada galima atlikti tyrimus iš kapiliarinio kraujo?

Kapiliarinis kraujas neturėtų būti pirmo pasirinkimo ėminiu norint atlikti išsamius laboratorinius tyrimus. Tačiau tam tikromis aplinkybėmiskapiliarinis kraujas yra neabejotinai tinkamiausias ėminys:
-    kai tyrimus reikia atlikti dažnai ir tik pavienėms analitėms, tyrimai prie ligonio lovos;
-    tam tikrų ligų sekimui personalizuotais prietaisais (gliukozės tyrimas cukrinio diabeto atveju, INR tyrimas vartojantiems antikoaguliantus);
-    laboratoriniai tyrimai iš sauso kraujo lašo. Taikoma nacionalinės atrankos programose genetinių ligų ištyrimui (pvz. fenilketonurija, įgimta hipotirozė), teismo medicinos tyrimai, kai kurie kiti laboratoriniai tyrimai.
Kartais, esant nudegimams, limfadenopatijoms, ar kitoms ypatingoms būklėms - tai vienintelis įmanomas kraujo paėmimo būdas. Bet vertinat tyrimų iš kapiliarionio kraujo rezultatus būtina atsižvelgti į visas aprašytas aplinkybes. 
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali rinktis kapiliarinių mėginių ėmimą, ypač tais atvejais, kai paciento venos smulkios, giliai nuo odos paviršiaus, sunkiai matomos ir pasiekiamos, trapios, pavyzdžiui, mažų vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių. Paimti veninio kraujo nepavyksta, o tyrimai skubūs ir būtini.