Alergija yra neįprasta ir itin jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, alergines ir antigenines medžiagas: namų dulkes, chemines medžiagas, žiedadulkes, maisto produktus. Alergijos metu imuninė sistema į natūraliai aplinkoje esančius alergenus reaguoja kaip į grėsmingus svetimkūnius ir sukelia alerginę reakciją. Alergijos tyrimai padeda nustatyti ar esate alergiškas ir imtis būtiniausių apsaugos priemonių. Laboratorinio kraujo tyrimo metu organizme aptinkamas atsakas į alergenus (antigenus), pasireiškiantis kaip antikūnų pagausėjimas kraujyje. Svarbiausio alerginių reakcijų rodiklio imunoglobulino E organizme būna mažiausiai, tačiau dėl to jo pokyčiai yra akivaizdūs.
Neradote Jums reikiamo tyrimo? Dėl platesnio tyrimų spektro kreipkitės pagalba@anteja.lt arba 8 700 55511
Peršalimas ir alergija turi daug tų pačių simptomų, tokių kaip:
Tačiau yra tam tikrų skirtumų. Jūs greičiausiai kenčiate nuo alergijos, jei:
Laboratorinio kraujo tyrimo metu, deja, gali būti aptinkama ne pati alergija, bet tik organizmo atsakas į alergenus, pasireiškiantis kaip antikūnų imunoglobulinų E (IgE) pagausėjimas kraujyje.
Alergijos formos:
1. Alergija maistui. Pasitaiko, tiek mėsos, tiek daržovių, tiek vaisių ar riešutų alergijų. Alergijos gali būti ne dėl pačio maisto, bet dėl juose esančių priedų;
2. Alergija įkvepiamiesiems alergenams.
a) alerginės reakcijos būna sezoninės, kylančios dėl žolių ir žiedadulkių patekimo į orą. Jeigu alerginės reakcijos atsiranda atsiranda sezoniškai, tam tikrais mėnesiais metų bėgyje, tai galima įtarti šienligę (sezoninį rinitą), naudinga atlikti įkvepiamųjų alergenų įvairių žolių ir žiedadulkių tyrimų paletę.
b) ne sezoninės, besitęsiančios ištisus metus – dėl pelėsių, gyvūnų epitelio, pleiskanų, plaukų, plunksnų. Pasitaiko ir namų dulkių erkučių alergija. Jei simptomai tęsiasi ištisus metus, tačiau tik tam tikroje aplinkoje, tarkim tik apsilankius pas ką nors svečiuose arba persikrausčius, – naudingiausia būtų įkvepiamoji gyvūnų epitelio, pelėsių ir namų dulkių erkučių tyrimų programa.
3. Kontaktinė alergija. Tai cheminių medžiagų, tokių kaip latekso, dažų ar skalbimo miltelių sukeltos alergijos.
4. Alergija geliantiems vabzdžiams. Alergizacijos tyrimus vabzdžiams ir jų įgėlimui naudinga atlikti profilaktiškai, su kitais tyrimais, kad nebūtų per vėlu.
Įvertinęs alergijos formą, gydytojas gali patarti, kurie alergenų tyrimai tinkamiausi. Užsiregistruokite vizitui internetu arba kitu Jums patogiu būdu.
Keletą dienų prieš alergijų tyrimą išskirtinai rekomenduojama pabūti gamtoje, valgyti įvairesnį maistą, turėti kontaktą su gyvūnais, pelėsiais. Alergenų tyrimai bus tikslesni, jei juos atliksite alergijos paūmėjimo metu. Nustačius alergenų šaltinį, žinosite, kaip pakeisti gyvenimo būdą ar įpročius, kad apsisaugotumėte nuo alergines reakcijas keliančių alergenų.
Odos dūrio testas (prick testas) - vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, skirtas nustatyti alergijos priežastis. Tyrimo metu ant dilbio paviršiaus arba nugaros užlašinama alergenų - žiedadulkių, pelėsių, gyvūnų, namų dulkių erkių ir kt. po to įduriama specialia adatėle. Šis tyrimas atliekamas Lvivo g. 37, Vilnius.
1. Kam reikalingi alergologiniai tyrimai?
Alergenų tyrimai reikalingi įtariant galimą alergiją tam tikriems aplinkos veiksniams ar maisto produktams. Nustačius alergiją vienam ar kitam produktui, medžiagai, galima pasirūpinti tinkama apsauga ir reikiamu gydymu.
2. Kas nustatoma alergologinio tyrimo metu?
Tyrimui atlikti imamas kraujo mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Jo metu ieškoma organizmo atsako - antikūnų prieš tam tikrus alergenus (antigenus). Aptikus antikūnų pagausėjimą, yra nustatoma alergija tam tikrai medžiagai ar produktui. Svarbiausias alergijos rodiklis – padidėjęs imonoglobulinas E.
3. Kada geriausia atlikti alergologinius tyrimus?
Alerginius tyrimus rekomenduojama atlikti alergijos paūmėjimo metu. Keletą dienų prieš suplanuotą tyrimą yra rekomenduojama būti gamtoje (daugiau sąlyčio su žiedadulkėmis), valgyti įvairų maistą (daugiau galimų alergenų maiste), būti su įvairiais gyvūnais ir patalpose, kuriose yra pelėsio.
4. Kaip atliekamas odos lopo tyrimas?
Atliekant šį tyrimą, ant nepažeistos paciento odos (dažniausiai nugaros srityje) 48 valandoms užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su dubenėliais, kuriuose yra nedideli kiekiai alergenų. Vėliau stebima organizmo reakcija, kuri vertinama du kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po paros, iš viso praėjus 72 val. Tuomet palyginami po pirmo ir antro vertinimo gauti rezultatai.
5. Ką verta žinoti prieš atliekant lopo tyrimą?
Pagrindiniai dalykai, kuriuos derėtų žinoti prieš tai, kai atliekamas lopo tyrimas:
Savaitę prieš tyrimą patariama vengti intensyvios fizinės veiklos, nesimaudyti baseine, nesilankyti pirtyse.
Dvi paras, kol bus užklijuotas pleistras, nesidaryti krūtinės ląstos rentgeno tyrimų.
Atlikti lopo tyrimą, kai nėra dermatito ar egzemos paūmėjimo, taip pat, kai testo vietoje keletą dienų nevartojama lokalių gliukokortikosteroidų preparatų.
Odos lopo testai nėra atliekami nėščioms moterims. Taip daroma dėl etinių principų. Visgi įrodymų, kad jie galėtų pakenkti vaisiui, nėra.
Specialisto atliekamas alergijos tyrimas gali padėti išsiaiškinti, kas sukelia neįprastą organizmo reakciją į tam tikrus aplinkos veiksnius.
