Celiakija yra viena labiausiai paplitusių autoimuninių ligų visame pasaulyje, tačiau dažnai ji lieka nediagnozuota. Šios ligos simptomai neretai painiojami su kitais virškinimo sistemos sutrikimais ar net psichosomatiniais negalavimais. Celiakijos tyrimai suteikia galimybę laiku pastebėti ligą ir pradėti efektyvų gydymą bei mitybos pokyčius, kurie gali kardinaliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Celiakija (gliutenui jautri enteropatija) yra genetinė autoimuninė liga, kurios metu organizmas pradeda atakuoti savo paties plonojo žarnyno gleivinę, kai su maistu suvartojamas glitimas. Glitimas yra baltymas, randamas kviečiuose, miežiuose, rugiuose. Sergant celiakija, žarnos gleivinė pažeidžiama, o tai trikdo svarbių maisto medžiagų įsisavinimą.
Ligai progresuojant, atsiranda daugybė sisteminių sutrikimų: lėtiniai pilvo skausmai, viduriavimas, nuovargis, mažakraujystė, svorio kritimas, odos ar gleivinių būklės, o vaikams – augimo ir brendimo sutrikimai. Laiku atliktas celiakijos tyrimas, leidžiantis diagnozuoti ligą, padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų: osteoporozės, nevaisingumo, neurologinių pažeidimų ar net tam tikrų vėžinių susirgimų.
Celiakijos tyrimai turėtų būti atliekami, jei:
Svarbu atminti, kad celiakija gali pasireikšti ne tik aiškiais virškinimo sistemos simptomais, bet ir sisteminiais negalavimais.
Celiakijos diagnostika grindžiama laboratoriniais tyrimais, kurių tikslas – nustatyti organizme susidariusius antikūnus arba genetinį polinkį ligai.
Svarbiausias pirmasis žingsnis įvertinant galimą celiakiją – celiakijos kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai. Keletas iš dažniausiai atliekamų tyrimų:
Svarbu: tiksliausi rezultatai gaunami tada, kai kraujas paimamas asmeniui dar vartojant glitimo turinčius produktus. Atsisakius glitimo anksčiau, nei atliekamas tyrimas, rezultatai gali būti klaidingai neigiami.
Kai asmuo jau ilgą laiką laikosi begliutenės dietos arba kraujo tyrimų rezultatai neaiškūs, atliekamas ŽLA DQ2/DQ8 haplotipų tipavimas. Šis tyrimas nustato, ar žmogus turi genetinį polinkį sirgti celiakija.
Jei ŽLA DQ2/DQ8 antigenai nenustatomi, celiakija yra itin mažai tikėtina ir rekomenduojama ieškoti kitų simptomų priežasčių. Tačiau vien jų buvimas nereiškia, kad liga pasireikš – tai tik galimybė susirgti.
Norint, kad celiakijos testas būtų kuo tikslesnis, svarbu jam tinkamai pasiruošti:
Atidžiai laikydamiesi pasiruošimo rekomendacijų, išvengsite klaidingų rezultatų ir nereikalingų papildomų išlaidų.
Gauti celiakijos kraujo tyrimo rezultatai įvertinami gydytojo. Jei:
Svarbu nepamiršti, kad celiakijos testas yra diagnostinės grandinės dalis – visus rezultatus visada vertina gydytojas, atsižlvelgdamas į tiriamo asmens simptomus, mitybą ir kitus veiksnius.
Celiakijos tyrimo kaina priklauso nuo tokių veiksnių kaip tyrimo tipas, atliekamų tyrimų kiekis bei pasirinkta klinika. Paprastai pavieniai antikūnų tyrimai kainuoja mažiau nei kompleksiniai paketai, o genetinis celiakijos tyrimas gali būti brangesnis dėl sudėtingesnės analizės.
Tikslią Jums aktualaus celiakijos tyrimo kainą galite rasti aukščiau esančiame tyrimų laukelyje.
Jei patiriate nepaaiškinamus virškinimo sutrikimus ar turite šeimos narių, sergančių celiakija, apsvarstykite galimybę atlikti celiakijos tyrimus. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkama mityba gali padėti atgauti jėgas, energiją ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Celiakijos kraujo tyrimai yra mažiau tikslūs, jei asmuo jau kurį laiką nevartoja glitimo. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti genetinį celiakijos tyrimą, kuris padeda atmesti diagnozę.
Daugumos celiakijos kraujo tyrimų rezultatai gaunami per 1–2 darbo dienas. Genetinio tyrimo rezultatai gali užtrukti iki 5 darbo dienų.
Celiakijos tyrimas nustato autoimuninę ligą, kuriai būdingas gleivinės pažeidimas. O gliuteno netoleravimo tyrimas neturi aiškios laboratorinės diagnostikos. Tai labiau klinikinė diagnozė, paremta simptomų stebėjimu.
Taip, celiakijos tyrimai vaikams atliekami taip pat kaip ir suaugusiesiems. Simptomai dažnai pasireiškia dar ankstyvame amžiuje, o laiku nediagnozuota liga gali sutrikdyti augimą ir brendimą.
