Maisto netoleravimas gali pasireikšti įvairiai – tiek fiziniais pojūčiais (pilvo pūtimas, raumenų spazmai, galvos skausmas), tiek emociniais (nerimas). Atlikus maisto netoleravimo tyrimą galima išsiaiškinti, ar jūsų organizme netrūksta fermentų, įtakos nedaro farmakologinės medžiagos (dažikliai, skonio stiprikliai ir pan.), neturite genetinių ligų, kurios galėtų lemti tam tikro maisto netoleravimą.
Neradote Jums reikiamo tyrimo? Dėl platesnio tyrimų spektro kreipkitės pagalba@anteja.lt arba 8 700 55511
Celiakija (CL) – gliutenui jautri enteropatija, plonųjų žarnų uždegiminė liga, kuria serga tiek vaikai, tiek suaugę. Tai dažniausia genetinė autoimuninė liga pasaulyje. Manoma, kad celiakija serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų.
Ši liga nustatoma:
Celiakija sergantys žmonės yra jautrūs tam tikriems grūdų produktams, kurių sudėtyje yra gliuteno. „Gliutenas“ yra bendrinis aminorūgščių, randamų kviečiuose, miežiuose, rugiuose, ir sukeliančių imuninį atsaką, pavadinimas. Imuninės sistemos atsakas į gliuteną pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, todėl blogėja organizmo gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas, ir nulemia kitų komplikacijų įvairovę.
Yra daugiau kaip 300 simptomų, susijusių su celiakija ir jos sukeltomis komplikacijomis, todėl atpažinti šią ligą yra sudėtinga. Dažniausi celiakijos simptomai ir požymiai yra susiję su maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimo sutrikimu, tai:
Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki celiakijos diagnostikos vidutiniškai praeina 10 metų.
Jei manote, kad Jums pasireiškė gliuteno netoleravimo požymiai ar simptomai, užsiregistruokite tyrimui „Antėja laboratorija“ klinikoje. Mūsų rūpestingi gydytojai pasiruošę padėti.
Tiksliai celiakijos diagnostikai reikalingi kompleksiniai tyrimai. Rekomenduojama atlikti bendrus kraujo tyrimus, serologinius tyrimus, maisto netoleravimo testą ir instrumentinius tyrimus (žarnyno endoskopiją su dvylikapirštės žarnos gleivinės biopsija).
Vienintelis celiakijos gydymas yra griežta begliutenė dieta. Tai reiškia, kad iš maisto raciono reikia pašalinti kviečius, miežius, rugius ir jų gaminius.
Greita diagnozė yra būtina geros savijautos rezultatams. Gliuteno žala yra kumuliacinė. Kuo anksčiau yra pašalinamas gliutenas iš mitybos, tuo mažiau sveikatos sutrikimų jis sukels.
Sergant celiakija organizme susidaro antikūnai, puolantys plonosios žarnos gleivinę, kuri atsakinga už maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimą. Todėl prasideda uždegiminės reakcijos, maisto medžiagos nepatenka į kraują ir neišnešiojamos po organizmą, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai.
Jautriausias ir specifiškiausias gliuteno netoleravimo tyrimas, padedantis diagnozuoti celiakiją, yra audinių transgliutaminazės (aTG) IgA klasės antikūnų (atTG IgA + DGP IgA + bendras IgA) nustatymas.
Daugiau informacijos apie tai, kokie yra celiakijos tyrimai ir kuo jie skiriasi, galite rasti žemiau esančioje lentelėje.
| Tyrimas | Aprašymas | Pastabos |
|---|---|---|
| Audinių transgliutaminazės IgA klasės antikūnai, tTG IgA | Audinių transglutaminazė (tTG) yra fermentas, dalyvaujantis kryžminiame tam tikrų baltymų sujungime. | Šis tyrimas yra įtrauktas į visų naujausių celiakijos diagnostikos gairių algoritmus. Asmenims, kuriems trūksta IgA antikūnų, turi būti paskirtas IgG antikūnų tyrimas. |
| Endomiziumo IgA klasės antikūnai, EmA IgA | Endomiziumas yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis, padengiantis atskiras raumenų skaidulas. Endomiziniai antikūnai (EmA)gaminasi, kai pažeidžiama žarnyno gleivinė. | Dauguma pacientų, sergančių aktyvia celiakija ar pūsleliniu dermatitu (dermatitis herpetiformis), turi Endomiziumo IgA klasės antikūnų. Endomizinių antikūnų (EmA) tyrimas yra įtrauktas į naujausių diagnostikos gairių algoritmus, tačiau nėra plačiai naudojamas. |
| Deamiduoto gliadino peptido IgA ir IgG klasės antikūnai, DGP IgA ir IgG | Gliadinai yra viena iš dviejų pagrindinių gliuteno baltymų grupių. | Padidėję antikūnai prieš deamiduotą gliadino peptidą dažnai pastebimi pacientams, sergantiems celiakija ir laikantis dietos, kurioje yra gliuteno. Tai yra naujesnis tyrimas, kuris padeda diagnozuoti celiakiją asmenims, kurių anti-tTG yra neigiami, įskaitant vaikus. |
| ŽLA (HLA) haplotipai HLADQ2 ar HLA-DQ8 | Mokslininkai kelia prielaidą, kad HLA molekulės suteikia T-ląstelėms gliuteno antigenus, kurie savo ruožtu sukelia audinių pažeidimus. | Maždaug 95 proc. celiakija sergančių pacientų turi HLA-DQ2 heterodimerą, o likę 5 proc. - HLA-DQ8 heterodimerą. Šių heterodimerų nebuvimas leidžia atmesti 99 proc. tikimybę sirgti celiakija ar padėti diagnozuoti esamą ligą. |
| Endoskopija su dvylikapirštės žarnos biopsija | Dvylikapirštės žarnos biopsijos histologija vertinama pagal modifikuotą Marsh-Oberhuber ar Corazza ir Villanacci klasifikaciją. | Gaurelių atrofija, nustatyta biopsijos metu, kartu su klinikine remisija, laikantis begliuteninės dietos yra tarptautiniu mastu pripažintas celiakijos diagnozės aukso standartas. |
Domina glitimo netoleravimo testas? Susisiekite su mumis ir užsiregistruokite tyrimui artimiausioje „Antėja laboratorija“ klinikoje.
1. Kaip pasiruošti celiakijos tyrimams?
Tikslius nurodymus, kaip pasiruošti celiakijos tyrimui, pateikia gydytojas. Paprastai prieš tai bent 8–12 val. rekomenduojama nevalgyti, negerti kavos, arbatos, gazuotų ir saldžių gėrimų, taip pat alkoholio. Bent 15 min. iki tyrimo reikėtų nerūkyti.
2. Kada galima tikėtis gauti tyrimų rezultatus?
Paprastai tyrimo rezultatai gaunami per vieną darbo dieną. Esant poreikiui, iš to paties kraujo mėginio gali būti atliekami keli tyrimai, kuriuos paskiria gydytojas. Atliekant kompleksinius tyrimus, rezultatų gali tekti palaukti iki keleto darbo dienų.
3. Kiek kainuoja celiakijos tyrimai?
Kaina skiriasi priklausomai nuo tyrimo. Tikslią informaciją, kiek kainuoja celiakijos tyrimai, atliekami „Antėja laboratorija“ klinikose, galite rasti šio puslapio viršuje esančiame laukelyje.
4. Ar norint diagnozuoti celiakiją pakanka vien specifinių antikūnų tyrimo?
Ne, nes celiakija sergantis žmogus gali neturėti tokių antikūnų ir atvirkščiai – nesergančio žmogaus kraujyje jų gali būti. Nors gliuteno netoleravimo testas pasižymi didesniu nei 90 proc. tikslumu, jo rezultatams įtakos gali turėti begliuteninė dieta, vartojamas prednizolonas ar kiti imunosupresiniai vaistai.
5. Kam gali pasireikšti gliuteno netoleravimas?
Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas bet kokio amžiaus žmonėms. 58–77 proc. atvejų jis pasireiškia nuo 6 mėn. iki 2 m. amžiaus, kuomet į vaiko racioną įtraukiama glitimo turinčių maisto produktų. 5–10 proc. rizika susirgti būdinga tiems, kurių artimieji serga celiakija. Moterys ja serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai.
