Jau ilgą laiką, tiksliau tariant, 150 metų vidutinė oro temperatūra mūsų planetoje lėtai, bet nenutrūkstamai kyla. Ši tendencija ypač išryškėjo per paskutinius dešimtmečius. Vidutinės oro temperatūros kylimą lėmė žmogaus veikla: miškų kirtimas, urbanizacija, intensyvus ūkininkavimas bei masinis transporto naudojimas [1]. Klimato kaita padidino ekstremalių gamtos reiškinių, ypač karščio bangų, dažnumą bei intensyvumą. Karščio banga – tai meteorologinis reiškinys, kai keletą dienų oro temperatūra 10oC viršija normalią tam tikrai vietai būdingą temperatūrą. Remiantis naujausiais duomenimis, 2019 metų vasarą Lietuvoje buvo net 28 karščio dienos, kai temperatūra viršijo 30oC, tais pačiais metais užfiksuotos net 6 karščio bangos.
Nors vasaros šiluma džiugina daugelį, verta atkreipti dėmesį, jog per didelis ir užsitęsęs karštis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o laiku nesiėmus tinkamų veiksmų, gali baigtis net mirtimi. Karštis gali sukelti tiesioginius sveikatos sutrikimus, tokius kaip dehidratacija, šilumos smūgis, išsekimas arba veikti netiesiogiai – sutrikdyti normalią kvėpavimo, inkstų veiklą, išbalansuoti elektrolitų pusiausvyrą bei širdies ir kraujagyslių sistemos darbą [2].
Žvelgiant į statistinius mūsų visuomenės sveikatos duomenis matoma, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos vis dar pirmauja tarp dažniausiai mirtį sukeliančių veiksnių [3]. Įdomu tai, kad pastebėtas ryšys tarp vasaros karščių bei hospitalizacijos dažnio. Pasirodo, žmonės statistiškai dažniau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų praėjus kelioms dienoms po karščio bangos, taip pat po karštų orų skaičiuojamos dažnesnės mirtys nuo miokardo infarkto [4].
Žmogaus kūnas šilumos perteklių pašalina dviem būdais, tačiau abu jie sukelia papildomą apkrovą širdžiai. Esant aukštai oro temperatūrai, pirmiausia šilumą kūnas bando išspinduliuoti. Kaip vanduo natūraliai teka žemyn nuo kalno, taip ir šiluma žmogaus kūne pereina iš šiltų vietų į vėsesnes – tai yra į odos paviršių. Kraujo tėkmės nukreipimas į paviršines kraujagysles sumažina cirkuliuojančio kraujo kiekį kūne, todėl krenta kraujo spaudimas, širdis būna priversta plakti greičiau ir susitraukinėti stipriau. Dėl padažnėjusio pulso gali atsirasti galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas [5].
Kitas būdas, kuriuo žmogaus organizmas atsivėsina – prakaitavimas. Šis procesas taip pat apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą. Kartu su prakaitu iš kūno pašalinama daugiau nei šiluma – žmogaus kūnas netenka vandens, natrio, kalio, magnio ir kitų gyvybiškai svarbių mikroelementų. Trūkstant šių elementų, dar vadinamų elektrolitais, neretai išsivysto širdies ritmo sutrikimai. Dėl vandens išprakaitavimo kraujas sutirštėja – didėja rizika susidaryti trombams, pagrindiniam infarkto ar insulto veiksniui [6].
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, vasaros karščių metu, rekomenduojama laikytis kelių taisyklių.
„Antėja laboratorija“ specialistai yra paruošę širdies ir kraujagyslių ligų tyrimų programas, kurias rekomenduojama atlikti ne tik prieš vasarą, bet ir profilaktiškai bet kuriuo metų laiku. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje ir Lietuvoje, o reguliariai atliekant tyrimus galima anksti pastebėti širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, skirti reikiamą gydymą ar imtis prevencinių priemonių.
Šaltiniai:
1. Lithuanian Hydrometeorological Service under the Ministry of Environment. Climate change. 2015. Prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/en/web/guest/climate-change
2. Higienos institutas. Visuomenės sveikatos netolygumai. Vilnius: 2020. Nr. 4(43). Prieiga per internetą: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Visuom._sveik._netolyg._VSN/Karstis_2020.pdf
3. Oficialiosios statistikos portalas. Lietuvos gyventojai. Gyventojų mirties priežastys. 2020. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2020/mirtingumas/gyventoju-mirties-priezastys
4. Higienos institutas. Visuomenės sveikatos netolygumai. Vilnius: 2019. Nr. 2(35). Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Visuom._sveik._netolyg._VSN/karscio_padariniai_2018=.pdf
5. Ryan A. Record Temps Mean Extra Caution for Heart Patients. Carlsbad Medical Center. 2017. Prieiga per internetą: https://www.carlsbadmedicalcenter.com/news-room/record-temps-mean-extra-caution-for-heart-patients-11569
6. Antuševas A., Babarskienė R., Bakšytė G., Bandzaitienė R.D., Barauskienė V. ir kt. Širdies ligos. Universiteto vadovėlis. Trečioji pataisyta ir papildyta laida. Kauno medicinos universitetas, 2009.
7. National Health Service. Heatwave: how to cope in hot weather. United Kingdom: 2019. Prieiga per internetą: https://www.nhs.uk/live-well/healthy-body/heatwave-how-to-cope-in-hot-weather/
-max-432.jpg)