Vitaminas A, kitaip žinomas kaip retinolis, retinalis arba retinoinė rūgštis, yra svarbus regėjimui, ląstelių dalijimuisi, dauginimuisi ir imunitetui. Jis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl gali apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Retinolio provitaminus, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas, sintetina augalai. Plačiau pakalbėsime apie vitamino A naudą organizmui, jo trūkumą ir perteklių, maisto šaltinius.
Vitamino A nauda mūsų organizmui yra įvairiapusė. Aptarsime ją plačiau.
Vitaminas A ypač svarbu regėjimui. Jis padeda paversti šviesą, patenkančią į akis, elektriniu signalu, kuris tuomet siunčiamas į smegenis. Vienas iš pirmųjų šio vitamino trūkumo simptomų – naktinis aklumas (vištakumas). Šia liga sergantis žmogus dienos metu vis dar gali matyti normaliai, tačiau tamsoje jo regėjimas susilpnėja.
Tinkamas beta karotino, kuris žmogaus organizme pavirsta į vitaminą A, kiekis gali padėti sulėtinti regėjimo pablogėjimą, atsirandantį senstant. Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija šiandien yra viena pagrindinių aklumo priežasčių. Nors tiksli jos priežastis nežinoma, manoma, kad tai yra tinklainės ląstelių pažeidimo, kurį sukelia oksidacinis stresas, rezultatas.
Tyrimais įrodyta, kad antioksidantų (taip pat ir beta karotino) turintys papildai gali padėti sumažinti riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms.
Nenormalioms ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai augti arba dalintis, vystosi vėžys. Kadangi A vitaminas svarbus ląstelių augimui ir vystymuisi, mokslininkai domisi jo įtaka vėžio rizikai ir prevencijai. Tyrimais nustatyta, kad vartojant didesnį vitamino A kiekį beta karotino pavidalu, gali sumažėti rizika susirgti tam tikromis vėžio formomis. Tačiau gyvulinės kilmės maistas, kuriame yra aktyvių A vitamino formų, tokio poveikio neturi.
A vitaminas padeda palaikyti natūralią organizmo apsaugą. Taip pat jis dalyvauja baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), kurie kovoja su bakterijomis ir kitais patogenais, gamyboje bei veikloje. Todėl vitamino A trūkumas gali padidinti organizmo jautrumą infekcijoms ir sulėtinti pasveikimą susirgus.
Aknė yra lėtinė, uždegiminė odos liga. Ja sergantiems žmonėms atsiranda skausmingų spuogų ir inkštirų, dažniausiai ant veido, nugaros ir krūtinės. Tai įvyksta riebalinėms liaukoms užsikimšus negyva oda ir riebalais. Nors spuogai ir nesukelia pavojaus fizinei sveikatai, jie gali rimtai paveikti žmogaus psichiką, sumažinti pasitikėjimą savimi, sukelti nerimą ir netgi depresiją. Manoma, kad vitamino A trūkumas gali padidinti spuogų atsiradimo riziką, nes sukelia perteklinę baltymo keratino gamybą plaukų folikuluose.
Baltymai, kalcis ir vitaminas D yra pagrindinės maistinės medžiagos, reikalingos sveikiems kaulams. Tačiau tinkamam jų augimui ir vystymuisi ne ką mažiau svarbus ir vitaminas A. Todėl jo trūkumas siejamas su prasta kaulų būkle. Nustatyta, kad žmonėms, kurių kraujyje yra mažesnis retinolio kiekis, būdinga didesnė kaulų lūžių rizika nei tiems, kuriems šio vitamino netrūksta. Svarbu vartoti rekomenduojamus kiekius, nes per didelis jo kiekis gali veikti priešingai, t. y. tą riziką padidinti.
A Vitaminas yra būtinas vyrų ir moterų reprodukcinei sveikatai, taip pat jis užtikrina normalų embrionų augimą ir vystymąsi nėštumo metu. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad šio vitamino trūkumas blokuoja spermatozoidų vystymąsi ir sukelia nevaisingumą. Be to, tai gali turėti įtakos ir patelių vaisingumui, nes pablogina kiaušinėlių kokybę ir paveikia jų įsitvirtinimą gimdoje.
Retinolis ypač svarbus nėščiosioms, nes dalyvauja augant ir vystantis daugeliui pagrindinių dar negimusio vaiko organų ir struktūrų, įskaitant skeletą, nervų sistemą, širdį, inkstus, akis, plaučius ir kasą. Nors ir daug rečiau, tačiau per didelis šio vitamino kiekis nėštumo metu gali būti žalingas augančiam kūdikiui ir sukelti apsigimimų. Todėl moterims nėštumo metu rekomenduojama vengti maisto produktų, kuriuose yra daug vitamino A, pavyzdžiui, pašteto ir kepenėlių, taip pat papildų su retinoliu.
Susipažinus su šiais aspektais, vitamino A nauda turėtų tapti akivaizdi.
Vitamino A trūkumas pasireiškia, kai ilgesnį laiką jo gaunama nepakankamai. Didesnė tokios būklės rizika gresia žmonėms, kuriems sutrikęs riebalų pasisavinimas, taip pat sergantiems cistine fibroze, esant tulžies latakų (kai sutrinka tulžies rūgšties išsiskyrimas) ir plonosios žarnos patologijoms. Rizika didėja ir veganams, sergantiems alkoholizmu, mažiems vaikams, gyvenantiems žemiau skurdo ribos.
Trūkstant vitamino A gali pasireikšti:
Ilgiau trūkstant vitamino A, pasireiškia ragenos sausumas, o prisidėjus infekcijai – ragenos suminkštėjimas ir regos susilpnėjimas.
Vitamino A perdozavimas gali pasireikšti nuovargiu, mieguistumu, depresija, pykinimu, pilvo, galvos, kaulų ir sąnarių skausmu, blužnies padidėjimu, odos pažeidimais (sausa, žvynuota). Nėščiosioms ši būklė gali sukelti vaisiaus apsigimimus.
Vitamino A tyrimas parodo šio junginio kiekį kraujyje. Norint įsitikinti, kad organizme yra pakankamas retinolio kiekis, rekomenduojamas vitamino A tyrimas. Jį galima atlikti ir „Antėja laboratorija“ klinikoje.
Vitamino A šaltiniai
A vitaminas maiste randamas:
Vitamino A provitaminai gaunami su augaliniais maisto produktais – morkomis, pomidorais, moliūgais, saldžiomis bulvėmis, kopūstais, špinatais, brokoliais, salotomis, abrikosais.
Siekiant pilnai apsirūpinti vitaminu A, rekomenduojama valgyti mažiausiai penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną.
1. Kokia yra vitamino A paros norma?
Vitamino A paros norma suaugusiesiems yra 800 µg, nėščioms moterims – 1000 µg, vaikams – 700 µg.
2. Kokiais atvejais naudojamas A vitaminas?
Vietiniai ir geriamieji retinoidai gali būti naudojami spuogų ir kitų odos ligų gydymui. Geriamasis A vitaminas taip pat gali būti skiriamas tymų ir akių sausumo, tam tikros rūšies leukemijos gydymui. Papildomas retinolio vartojimas gali būti rekomenduojamas žmonėms, kuriems jo trūksta, turintiems virškinimo sutrikimų arba besilaikantiems netinkamos mitybos.
3. Kokią riziką sukelia vitamino A vartojimas?
Vitamino A perdozavimas gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip odos sausumas, sąnarių ir galvos skausmas, vėmimas, sumišimas. Todėl svarbu jo nevartoti daugiau nei rekomenduojama. Per didelės retinolio dozės siejamos su vaisiaus apsigimimais, mažesniu kaulų tankiu ir kepenų sutrikimais. Daug geriantiems žmonėms arba sergantiems inkstų ar kepenų ligomis nereikėtų vartoti vitamino A papildų prieš tai nepasitarus su gydytoju.
4. Ar vitaminas A sąveikauja su vaistais?
Šio vitamino papildai gali sąveikauti su kai kuriais kontraceptikais, kraują skystinančiais vaistais, taip pat skirtais spuogų, vėžio gydymui, ir daugeliu kitų medikamentų.
