Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų – saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas. Jokiu būdu nereikėtų ignoruoti šių simptomų, kadangi negydomos fotodermatozės gali pažeisti akių vokus, lūpas, veido, kūno ir galvos odą, nagus. Plačiau apie alergijos saulei simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją pasakojame šiame įraše.
Fotodermatozės – odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų. Dažniausias iš jų aptariame plačiau.
Polimorfinė šviesos dermatozė, kuri įprastai vadinama tiesiog alergija saulei, yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių. Dažniausiai ji pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos oda nėra pasiruošusi saulės spindulių poveikiui.
Dažniausi tokios saulės alergijos požymiai yra paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės. Jie pasireiškia per kelias valandas, o kartais net per kelias dienas po ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Dažniausiai paveikiamos kūno vietos yra veidas, kaklas, dekoltė ir rankos. Pacientams individualiai pasireiškia vienos rūšies bėrimai, tačiau kiekvienu atveju jie gali būti skirtingi.
Saulės dilgėlinė laikoma tikrąja alergija saulei, kadangi veikiant UV spinduliams, odoje vyksta daugybė imuninių reakcijų. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Todėl šia liga sergantiems žmonėms deginimasis saulėje gali būti pavojingas gyvybei ir griežtai nerekomenduojamas.
Saulės alergijos požymiai ryškiausi tose kūno vietose, kurias veikia UV spinduliai. Tačiau jie gali atsirasti ir drabužiais uždengtose kūno vietose, kadangi UVA spinduliai gali paveikti ir per rūbus. Odai nebekontaktuojant su UV spinduliais, išbėrimai nuo saulės pakankamai greitai išnyksta.
Fototoksinė reakcija – išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Kai pasireiškia tokia alergija nuo saulės, simptomai būna panašūs į tuos, kurie atsiranda nudegus saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas. Kartais saulės spindulių paveiktose kūno vietose atsiranda rudi arba melsvai pilki odos lopinėliai.
Kitaip nei nudegimas saulėje, fototoksinė reakcija gali išsivystyti tik pavartojus tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų arba ant odos naudojant tam tikrus tepalus, parfumeriją. Visos fototoksinės reakcijos pasireiškia tik saulės paveiktose odos vietose, dažniausiai praėjus kelioms valandoms po ekspozicijos.
Kai kurios daržovės ir vaisiai (petražolės, salierai, žalioji citrina) gamina tam tikrus organinius junginius, vadinamus furokumarinais. Dėl toksiškų savybių jie veikia kaip apsaugos priemonė prieš augalėdžius. Sąlyčio su tokiomis medžiagomis metu žmogaus oda tampa jautresnė UV spindulių poveikiui. Tokia reakcija vadinama fitofotodermatitu.
Fotoalerginis dermatitas, arba fotoalerginė reakcija, yra ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Dažniausiai jį sukelia saulės apsauginiai kremai ir odos priežiūros priemonės.
Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24–72 val. Reakcijos metu gali būti pažeidžiamos ir tos odos vietos, kurios nebuvo paveiktos saulės.
Alergija saulės spinduliams gali pasireikšti ir vaikams. Todėl visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Labai svarbu, kad vaikučių neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl geriausia į lauką išeiti ryte arba vakare, o dienos metu būti pavėsyje, nepamiršti galvos apdangalų.
Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis. Karštomis vasaros dienomis būnant namuose rekomenduojama užtraukti užuolaidas.
Saulės alergija vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais. Jeigu šie nepadeda, saulės reikėtų vengti.
Jei pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas. Užsiregistruoti šio gydytojo konsultacijai galite ir klinikoje „Antėja“.
Odos alergija saulei neišnyksta savaime ir daugeliu atveju ji trunka visą gyvenimą. Išvengti nemalonių simptomų galima tik išsiaiškinus tikslias alerginės reakcijos priežastis, vengiant sąlyčio su ją sukeliančiais veiksniais ir tinkamai gydantis.
Atvejais, kuomet pasireiškia alergija nuo saulės, gydymas gali būti skirtingas. Kartais užtenka tik vietinio gydymo, pavyzdžiui, tepalo, odos drėkinimo priemonių ar kremo su kortikosteroidais. Tačiau kitais atvejais reikia geriamų vaistų. Saulės dilgėlinė gydoma UVB spinduliais.
Asmenims, kuriems diagnozuota alergija saulei, visada rekomenduojama turėti tablečių nuo alergijos, hidrolipidinį kremą, gydytojo paskirtą hormoninį tepaliuką ir lengvą drėkinamąją priemonę, kuri padėtų nuraminti odą.
Siekiant sušvelninti nemalonius saulės alergijos simptomus, skiriami vietiškai naudojami arba sisteminiai imuninę sistemą slopinantys preparatai. Sumažinti niežulį padeda antihistamininiai vaistai. Jei juntamas skausmas, gali būti skiriami vaistai jam malšinti. Pasireiškus fototoksinei arba fotoalerginei reakcijai, pirmiausia reikia nutraukti kontaktą su provokuojančia medžiaga (šiuo atveju – saulės spinduliais) ir pažeistą odos vietą apsaugoti nuo tolimesnio saulės spindulių poveikio.
Siekiant išvengti žalingo UV spindulių poveikio, patariama riboti buvimą saulėje, ypač, kai ji aktyviausia (10–15 val.). Labai svarbu vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio. Laiką, praleidžiamą lauke, reikėtų didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės. Pradėti rekomenduojama nuo 15–20 min. per dieną.
Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+. Pakartotinai teptis kremu rekomenduojama kas 2 val.
Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Apsilankykite klinikoje „Antėja“ ir atlikite reikiamus alergologinius tyrimus. Profesionalūs gydytojai padės sėkmingai suvaldyti Jus kamuojančią problemą.
