Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Online registracija + tyrimų rezultatai
0
0
BKV Bendras kraujo tyrimas (5 dif.)

BKV Bendras kraujo tyrimas (5 dif.)

6.00€
BKV Bendras kraujo tyrimas (5 dif.)

Bendras kraujo tyrimas (BKV) – pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Bendro kraujo tyrimo privalumas yra tas, kad padeda nustatyti daug skirtingų patologijų (neatitikimų normai): anemiją (mažakraujystę), įvairias infekcijas, alergijas. Padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės uždegimus, kraujavimo galimybę, kraujo ligas, kraujo vėžį, krešėjimo sutrikimus ir daugelį kitų organizmo sutrikimų.

Bendras kraujo tyrimas (5 dif.)(bendras kraujo vaizdas) – nustatomas kraujo forminių elementų kiekis, dydis ir sudėtis:

  • eritrocitai arba RBC (angl. red blood cells) – dėl mažakraujystės;
  • leukocitai arba WBC (angl. white blood cells) – dėl imuniteto, lėtinio ar ūminio uždegimo;
  • trombocitai arba PLT (angl. platelets) – dėl kraujo krešėjimo.

Visus šių kraujo forminių elementų parametrus pateikia automatinis hematologinis analizatorius. Nurodomi indeksai, ląstelių pasiskirstymas pagal dydį. BKT yra pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Dėl šios priežasties jis įtraukiamas į daugelį tyrimų programų.

Bendro kraujo tyrimo normos
 

Analitė

Matavimo vienetai

Normos ribos

WBC (leukocitai)

x109/l

4,0–8,0

RBC (eritrocitai)

x1012/l

Moterims 4,1–5,1

Vyrams 4,5–5,9

HGB (hemoglobinas)

g/l

Moterims 123–153

Vyrams 140–175

HCT (hematokritas)

%

Moterims 35–47

Vyrams 40–52

MCV (vidutinis eritrocito tūris)

fl

82–98

MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas)

pg

26–31

MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite)

g/l

310–370

RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį)

%

11,6–13,7

PLT (trombocitai)

x109/l

130–400

MPV (vidutinis trombocitų tūris)

fl

7,4–10,4

NE (neutrofilai)

x109/l

1,5–4,5

LY (limfocitai)

x109/l

1,0–4,5

MO (monocitai)

x109/l

0,05–0,75

EO (eozinofilai)

x109/l

0,03–0,44

BA (bazofilai)

x109/l

0,01–0,25

LUC (kitos netipinės ląstelės)

10^9/l

0–0,4

 

Bendro kraujo tyrimo kaina

Tiksli bendro tyrimo kaina mūsų laboratorijoje nurodyta puslapio viršuje. Ten pat vos keliais mygtukų paspaudimais galite užsisakyti šį tyrimą internetu.


Gydytojo komentaras

Plačiau apie tai, ką parodo bendras kraujo tyrimas ir kaip suprasti kraujo tyrimo rezultatus, komentuoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, „Antėjos“ laboratorijos laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
 

Kas yra bendras kraujo tyrimas?

Kitaip tai – pilnas kraujo tyrimas. Jis yra vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų. Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai. Kiekviena šių ląstelių grupė atlieka specifines ir svarbias funkcijas.
 

Bendro kraujo tyrimo sudedamosios dalys

BKT yra skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekiui kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Jo interpretaciją, kompleksiškai peržiūrėjęs tyrimo rezultatus, atlieka gydytojas. Bendrą kraujo tyrimą paprastai sudaro šie komponentai:

  • baltųjų kraujo ląstelių – leukocitų kiekis (WBC);
  • leukocitų diferenciacija;
  • raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų kiekis (RBC);
  • hemoglobinas (HGB);
  • hematokritas (HCT);
  • vidutinis ląstelių tūris (MCV);
  • vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH);
  • vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC);
  • eritrocitų pasiskirstymo plotis (RDW);
  • trombocitų kiekis (PLT);
  • vidutinis trombocitų tūris (MPV).

Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai – papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą. Priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų analizatorių, tyrimų rezultatai skirtingose laboratorijose kartais šiek tiek skiriasi. 

Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Skirtingų tipų leukocitai, turintys specifines funkcijas, yra neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai ir bazofilai.

Bendro kraujo ląstelių kiekio tyrimas

Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Tai dar kitaip vadinama automatizuotu ląstelių skaičiavimu arba diferenciavimu – automatizuotu kraujo ląstelių tyrimu.

Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant (pavyzdžiui, jei yra kokių nors „nenormalių“ savybių, apie kurias pranešė ar nepranešė automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas). Tai vadinama rankine leukocitų diferencine analize – leukograma.

Kraujo ląstelių funkcija

Kraujo ląstelės atlieka labai svarbias organizmo funkcijas:

Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija. Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis. Dešinys poslinkis rodo, kad yra limfocitų padidėjimas.

Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą. Mažas RBC ir (ar) HGB kiekis yra mažakraujystės (anemijos) rodiklis. 

Trombocitai – svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui. Kartu įsijungia ir kitos krešėjimo sistemos, kurių sudėtyje yra tam tikrų baltymų, tokių kaip trombinas, įvairūs krešėjimo faktoriai.

Šios ląstelės sudaro apie 40–45 proc. kraujo. Procesas, kurio metu gaminamos kraujo ląstelės, vadinamas hemopoeze.

BKT yra plačios apimties

Kartais šis kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Kaip minėta anksčiau, leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Per daug arba per mažai leukocitų kraujyje taip pat gali būti pirmas ir pagrindinis vėžio simptomas, pavyzdžiui, leukemijos arba limfomos.

Mažas eritrocitų arba hemoglobino kiekis įspėja apie anemiją

Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis, bet tai nebūtinai reiškia pačią ligą. Anemija gali būti daugelio ligų pasekmė, įskaitant nukraujavimą, kaulų čiulpų pažeidimus, nepilnavertę mitybą, genetinius hemoglobino struktūrinius ar funkcinius sutrikimus, inkstų nepakankamumą. Tai yra dažniausios, tačiau dar ne visos mažakraujystės priežastys. 

Kartais anemiją sukelia lėtinis kraujavimas, todėl šis tyrimas kartu su  kraujo nustatymu išmatose gali būti naudojamas gaubtinės žarnos vėžio nustatymui. Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Jie padeda nustatyti galimas šios ligos priežastis.

BKT leidžia nustatyti trombocitų kiekį

Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują. Didelis trombocitų kiekis gali reikšti infekciją arba piktybinę kraujo ligą, pvz., leukemiją arba limfomą.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė,
„Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.