Statistiškai daugiausiai gyvybių nusinešančios ligos – lėtinės. Pastaraisiais metais lietuviai dažniausiai sirgo aštuoniomis lėtinėmis ligomis: piktybiniais navikais, cukriniu diabetu, psichikos sutrikimais, kraujotakos sistemos ligomis, lėtinėmis plaučių ligomis, astma, artropatijomis bei stuburo ligomis. Panašią mirtingumo nuo lėtinių ligų statistiką pateikia ir Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenys (1 pav.).

1 pav. Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis Lietuvoje 100 000 gyventojų, šaltinis: EUROSTAT

Liga tampa lėtine, kai žmogus ja serga ilgai, gali tęstis net kelis dešimtmečius. Lėtinė liga gali užklupti tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo, žalingų įpročių, nuolat patiriamo streso, tiek dėl genetikos. Lėtinės ligos prasideda be žymesnių simptomų, susirgęs žmogus ilgą laiką jaučiasi sveikas ir nenutuokia apie būsimos ligos eigą. Laikui bėgant lėtinė liga pasireiškia bendriniais simptomais: dažniau pavargstame, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, galime jausti skausmą, kuris nėra aiškiai apibrėžtas (be būdingos lokalizacijos), prasideda virškinimo trakto sutrikimai, gali pakilti arba nukristi arterinis kraujo spaudimas, sutrinka širdies darbas, atsiranda protarpinis karščiavimas. Tačiau simptomai nėra specifiniai aiškiai ligai ir tai dažnai suprantame kaip emocinės būklės išsekimą ar intensyvaus gyvenimo ritmo pasekmes.

Vertinant statistiką pastebima, jog lėtinės ligos visa dažniau vargina jaunesnio amžiaus asmenis ir  nebėra tik vyresniųjų problema. O svarbiausia, kad ne visada ligą pavyksta laiku pastebėti ir nuo jos apsisaugoti. Nuo lėtinių ligų neapsaugo skiepai, joms nėra specifinio gydymo.

Tačiau cituojant vieno ilgą patirtį turinčio gydytojo žodžius – vilties dar yra. Citata: „svarbu diagnozuoti ligą, o tai tiesus kelias į gydymą ir išgijimą“.

Bendras ir išsamus kraujo tyrimas gali išgelbėti nuo naujai atsirandančių simptomų, nes bus identifikuotos sveikatos sutrikimų priežastys. Svarbiausia, jog nors ir kraujo tyrimai yra mokami - visgi kraujo tyrimų kaina nėra didelė, todėl neverta šių tyrimų atidėlioti. Anksti atliktas kraujo tyrimas gali apsaugoti nuo įvairių komplikacijų ateityje.

Ką įvertiname atlikę kraujo tyrimus?

Mūsų organizme nuolat vyksta tam tikri biocheminiai procesai. Mes ilsimės,  o gal aktyviai leidžiame laiką, tačiau mūsų organizmas intensyviai dirba. Jo nenutrūkstamas darbas yra koordinuoti gyvybinius procesus bei aprūpinti mus įvairiomis medžiagomis, kurios užtikrina, kad tolygiai vyktų visos būtinos organizmo reakcijos. Laboratorinių tyrimų metu būtent šių organizmo medžiagų koncentraciją ir ištiriame. Pagal jų kiekį kraujyje galime spręsti apie organizmo pokyčius ir riziką sirgti tam tikromis ligomis.

Patys pirmieji organizmo pokyčiai atsiranda molekuliniame lygmenyje, tačiau mūsų organizmas yra protingas ir geba ilgą laiką juos maskuoti. Dėl šios priežasties mes galime nežinoti apie jau kurį laiką vykstančius pakitimus ir pastebėti juos tik atsiradus komplikacijoms: miokardo infarkto ar insulto atveju, pasireiškus akivaizdiems cukrinio diabeto simptomams, kepenų pažeidimams ar kitoms ligoms. O juk kartais užtenka pakoreguoti tik savo mitybos įpročius, gyvenimo būdą ar organizmą papildyti trūkstamais vitaminais bei mikroelementais ir rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti.

Kokie kiti diagnostikos metodai?

Medicina yra daugiafunkcė, todėl ir tyrimų metodų yra ne vienas. Atlikdami kraujo tyrimus nustatome, kaip veikia mūsų organizmas. Kitais metodais: echoskopija, magnetiniu rezonansu bei kitais sudėtingais instrumentiniais tyrimais įvertiname organų struktūrą, dydį, patiksliname tyrimų rezultatus ir galimas diagnozes. Taigi, medicinos diagnostikos galimybės yra plačios, tačiau čia labai svarbus ir gydytojo vaidmuo. Susisteminti kraujo ir instrumentinių tyrimų rezultatus, paciento anamnezę bei genetinę informaciją gali tik patyrę gydytojai.

Ar tikrai reikia pradėti nuo savigydos?

Dažnas iš mūsų pajutęs ligos simptomus konsultuojasi su medicininio išsilavinimo neturinčiais draugais, naršo internete ir skuba į vaistinę įsigyti naujų medikamentų, kuriais kaip tik užslopiname simptomus, o nepašaliname pasireiškusio sutrikimo priežasties. Tuo momentu, pavartojus įsigytų vaistų, savijauta pagerėja, bet negydydami sutrikimo priežasties tik švaistome brangų laiką. Medicininės diagnostikos esmė ir yra rasti priežastį bei imtis priemonių ją gydyti. Taigi, laiku neatlikus tyrimų, mes žaidžiame su „tiksinčia bomba“, kuri anksčiau ar vėliau sutrikdys sveikatą ir organizmo pokyčiai gali būti negrįžtami. Net ir paprasčiausių vitaminų ir mikroelementų trūkumas ar perteklius sveikatai yra labai pavojingas, todėl sekite savo sveikatos rodiklius ir laiku kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Pavyzdžiai, kurie išgelbėjo gyvybes

Dažnai pakvietus klientą pasidaryti tyrimus sulaukiame sarkastiško atsakymo: ,,nereikia, dar ką nors rasite...“. Toks atsakymas baugina, kadangi patvirtina, jog dalis visuomenės visai neseka savo sveikatos būklės ir kraujo rodiklių pokyčių. Tačiau atsisakius atlikti tyrimus - liga niekur nedings.

Taip pat kiekvienas gydytojas savo praktikoje yra sutikęs jaunų žmonių, kuriems jau eilę metų nedaryti jokie kraujo tyrimai. Stereotipas, kad jauni asmenys sveiki – klaidingas. Neretai tokiems asmenims atlikus kraujo tyrimus, randami pakitę rodikliai, kurie įspėja apie ankstyvus onkologinius pakitimus, širdies ir kraujagyslių ligas, hepatitus. Taigi, laiku atlikti sveikatos tyrimai gali atskleisti daug informacijos apie organizmo būklę ir gresiančius sutrikimus.

Gydytojo rekomendacijos

Kraujo mėginio procedūra nėra pavojinga, taip pat neužima daug laiko ir yra nebrangi, todėl kviečiame visus bent kartą metuose išsitirti. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar to, kad gerai jaučiatės, kasmet atliekami sveikatos tyrimai leis jaustis ramiai ir užtikrintai.

O jei pajutote simptomus – nedelskite, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir atlikite visus būtinuosius tyrimus. Brangiausias – laiku neatliktas tyrimas.

Laboratorinės diagnostikos gydytoja,
medicininio audito vadovė Dangira Babenskienė