Nors žiniasklaidoje plačiai kalbama apie erkinį encefalitą (EE), jo daromą žalą bei galimybę pasiskiepyti nuo šios ligos saugančia vakcina, tačiau kartais gali susidaryti įspūdis, jog ši informacija lieka neišgirsta. Lietuva vis dar Europoje pirmaujanti šalis pagal erkinio encefalito atvejų skaičių.
Su erkiniu encefalitu susiduria viso pasaulio gyventojai. Europos kontinente kasmet nustatoma iki 10 000 atvejų, o didžiausias metinis sergamumas pastebimas Slovėnijoje, Čekijos Respublikoje ir Baltijos šalyse. Peržvelgus statistiką Lietuva turi didžiausią sergamumo rodiklį per pastaruosius penkerius metus. Ir kaip bebūtų gaila, nors visuomenė yra nuolat informuojama, tačiau kreivė kyla į viršų. 2015 metais 100 000 gyventojų erkinio encefalito rodiklis buvo 11,5 atvejo, 2017 m. – 16,6, o 2019 m. siekė net 25,4 atvejo. Tuo pačiu laikotarpiu Latvijos ir Estijos rodikliai kur kas geresni, Latvijoje 2019 m. 6,1 atvejo 100 000 gyventojų, Estijoje - 6,2, o kaimyninėje Lenkijoje vos 0,5 atvejo 100 000 gyventojų. Dažniausiai erkiniu encefalitu suserga vyrai nuo 45-64 metų, tai siejama su tuo, jog vyrai yra linkę turėti veiklų gamtoje, tačiau naujausi Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad moterys labiau suvokia riziką nei vyrai, yra daugiau linkusios naudoti apsaugos priemones ir turi sukaupusios daugiau žinių apie erkių platinamas ligas [1].
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, sukelianti į peršalimą panašius simptomus ir gali negrįžtamai pažeisti centrinę nervų sistemą. Ši liga yra platinama parazitinių voragyvių – erkių, joms įsisiurbus žmogui į odą ar vartojant užkrėsto ir nepasterizuoto pieno produktus. Erkių gyvenimo ciklas yra keturių etapų: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Paskutinius tris etapus erkė minta krauju, todėl net aguonos sėklos dydžio nimfa gali perduoti ligą. Erkės klesti pavėsingoje ir drėgnoje pamiškėje, kirtimuose su žole, atviruose laukuose ir krūmuose. Jos gausiai gyvena tiek kaime, tiek miestų parkuose [4].
Iš pradžių, erkinis encefalitas gali priminti gripą, nes ligos pradžioje pakyla temperatūra, jaučiamas raumenų, galvos skausmas, nuovargis, o laiku nesuteikus reikiamo gydymo virusas išplinta į centrinę nervų sistemą, smegenis. Erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra, gydoma tik simptomatiškai, o ir pasveikus dažnai lieka komplikacijų – elgsenos pokyčiai, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, galvos skausmas, net paralyžius. Taip pat ši infekcija gali tapti ir mirties priežastimi (mirštamumas siekia 0,5-4 proc.), pavyzdžiui, 2020 metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė 3 asmenys [2].
Erkių platinamų ligų galima išvengti!
Rajonuose, kuriose nustatomi didžiausi erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių skaičiai, skiepai nuo erkinio encefalito yra itin rekomenduojami. Tai vienintelė patikima priemonė siekiant išvengti infekcijos ir jos sukeliamų pasekmių. Vakcinų patikimumas siekia net 98 proc., jomis galima skiepyti ir vaikus nuo 1-3 metų, būtina atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas.
Šiuo metu plačiai naudojamos dvi skiepijimo schemos – įprastinė ir pagreitinta. Įprastinė skiepijimo schema naudojama šaltuoju metų laiku arba ankstyvą pavasarį, pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1-3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5-12 mėn. po antrosios injekcijos. Pagreitinta schema taikoma šiltuoju metų laiku, prasidėjus erkių sezonui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios. Vėliau, asmenims iki 60 metų rekomenduojama revakcinuotis kas 5 metus, o vyresniems nei 60 metų asmenims – kas 3 metus [3].
Sekime kitų Europos šalių pavyzdžiu ir imkitės atsargumo priemonių prieš leisdami laiką gamtoje! Skiepas vis dar išlieka vienintele efektyviausia profilaktine priemone nuo erkinio encefalito, tai įrodo sėkmingai ir plačiai besiskiepijančių šalių pavyzdžiai.
Šaltiniai:
1. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Tick – borne encephalitis in Europe. 2019. Prieiga per internetą: https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/AER-TBE-2019.pdf
2. Erkinio encefalito etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Prieiga per internetą http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/EE %20metod_%20rekomend_2013.pdf
3. World Health Organization Position Paper. Vaccines against tick – borne encephalitis. 2011. Prieiga per internetą: https://www.who.int/immunization/sage/1_TBE_PP_Draft_13_Mar_2011_SAGE_apr_2011.pdf
4. ECDC. Tick-borne diseases. Prieiga per internetą: https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/media/en/healthtopics/emerging_and_vector-borne_diseases/tick_borne_diseases/public_health_measures/Documents/GeneralPublic_leaflet_TBE_highres.pdf
