Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema – lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Daugiau apie tai, kas yra dermatitas, kaip jį atpažinti ir gydyti, papasakosime jau netrukus.

Atopinio dermatito simptomai

Atopinio dermatito simptomai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo paciento amžiaus. Tai apima:

• odos sausumą;
• stiprų niežėjimą (ypač naktį);
• raudonas arba rusvai pilkas dėmeles;
• mažas, iškilusias pūsleles, kurias įbrėžus, gali ištekėti skystis;
• sustorėjusią, įtrūkusią, pleiskanojančią odą;
• jautrią, nuo įbrėžimų patinusią odą.

Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2–3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda.

Jeigu neurodermitas pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų.

Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais – zonas aplink akis. Neretai liga paveikia didelius odos plotus.

Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Uždelsta liga gali sukelti rimtas komplikacijas ir lemti sudėtingesnį gydymą.

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Dėl šios priežasties ji tampa mažiau atspari aplinkos veiksniams, dirgikliams ir alergenams.

Atopinį dermatitą taip pat gali sukelti ir paūminti tokie veiksniai:

• maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t. t.);
• ore esantys alergenai (žiedadulkės, grybelių sporos, pelėsis);
• cheminiai ir fiziniai dirgikliai (skalbimo priemonės, sintetiniai drabužiai);
• namų aplinkoje esantys alergenai (dulkių erkutės, naminiai gyvūnai);
• staigūs oro drėgmės ir temperatūros pokyčiai;
• kai kurie vaistai;
• stresas.

Didesnė atopinio dermatito rizika būdinga sergantiems arba tiems, kurių šeimoje yra sergančių egzema, alergija, šienlige ar astma.

Kūdikiui dermatitas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, prastų higienos sąlygų, taip pat būti paveldėtas arba įgytas po sąlyčio su tam tikrais alergenais.

Kaip gydyti atopinį dermatitą? 

Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas – suvaldyti ligos simptomus. Šiuo atveju itin svarbi kruopšti odos priežiūra, taip pat ligos paūmėjimus provokuojančių veiksnių, tokių kaip stresas (kai pasireiškia nervinis dermatitas) ir infekcijos (kai pasireiškia infekcinis dermatitas), vengimas. 

Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Jeigu atopinė egzema sunkesnė, vartojami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio:

• slopinantys niežulį ir uždegimą;
• gydantys prasidėjusią infekciją;
• skatinantys negyvų odos ląstelių (pleiskanų) pasišalinimą.

Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. Todėl siekiant sėkmingai sukontroliuoti tokią ligą, labai svarbu laikytis specialisto pateiktų rekomendacijų.

„Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti. Užsiregistruokite konsultacijai pas mūsų specialistus ir sužinokite, kaip suteikti tinkamą pagalbą savo odai.

Atopinio dermatito komplikacijos

Nekontroliuojamas neurodermitas gali sukelti tokias komplikacijas:

• Astma ir šienligė. Kartais egzema gali pasireikšti ir anksčiau. Daugiau nei pusei vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, iki 13 metų išsivysto astma ir šienligė.
• Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Dėl nuolatinių subraižymų oda gali pakisti – sustorėti, suragėti. 
• Odos infekcijos. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus. Tokie pažeidimai mažina odos atsparumą bakterijoms ir virusams. 
• Dirginantis dermatitas ant rankų. Tokia būklė būdinga žmonėms, kurių rankos dažnai būna šlapios, yra veikiamos muilų, ploviklių ir dezinfekavimo priemonių.
• Alerginis kontaktinis dermatitas. Ši būklė taip pat būdinga atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms.
• Miego problemos. Stiprus niežulys naktį gali pabloginti miego kokybę.

Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus. Atlikę reikiamus tyrimus, jie gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti veiksmingą gydymą.

Atopinio dermatito prevencija

Tam tikri veiksmai ir priemonės gali padėti išvengti dermatito paūmėjimo:

• Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna. Geriausia naudoti sudėtyje muilo neturinčius prausiklius be kvapiklių, dažiklių ir alkoholio. 
• Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai. Tokiu atveju gali tekti atlikti alergijos tyrimus.
• Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10–15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią. Patariama vengti ir kitokio buvimo vandenyje: ilgų maudynių vandens telkiniuose ar baseinuose. 
• Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius. Dezodoruojančios ir antibakterinės priemonės gali pašalinti daugiau natūralių odos riebalų ir ją išdžiovinti.
• Atsargus odos šluostymas. Nusiprausus, odą reikėtų švelniai nusausinti minkštu rankšluosčiu.
• Gausus vandens vartojimas. Siekiant sudrėkinti išsausėjusią odą, svarbu ne tik naudoti tinkamus kremus bei losjonus, bet ir gerti daug vandens.
• Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. drėgmę ir gerai vėdinti patalpas.
• Tinkamos oro temperatūros palaikymas. Norint jaustis geriau, namuose rekomenduojama palaikyti ne didesnę nei 21–23 oC temperatūrą.

Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Todėl pirmiausiai reikėtų atrasti tai sukeliančias priežastis ir ieškoti būdų, kaip nusiraminti. 

Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija. Taip pat labai svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, gerai išsimiegoti, subalansuotai maitintis ir vengti alergijas galinčių sukelti maisto produktų. 

Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Šiuose produktuose gausu antioksidantų, jie slopina uždegiminius procesus.

Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“. Čia dirbantys rūpestingi gydytojai gali atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti veiksmingą gydymą, leidžiantį sukontroliuoti ligą.