Erkinis encefalitas (EE) – tai erkinio encefalito viruso (EEV) sukeliama infekcinė liga, galinti pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis ir periferinius nervus, taip pat sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, invalidumą. Užsikrėsti galima įkandus Ixodes ricinus erkei, taip pat vartojant termiškai neapdorotą užsikrėtusių gyvulių pieną ir jo produktus. Lietuva pagal sergamumo rodiklius yra tarp Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias. Skiepai – veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė.
Erkinio encefalito simptomai pasireiškia po inkubacinio periodo, trunkančio 2–28 dienas. Ligos eiga iki 87 proc. atvejų būna dvibangė. Pirmoji ligos fazė (banga) vidutiniškai trunka 5 dienas, o simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali priminti kitas virusines ligas.
Iš pradžių erkinis encefalitas dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais:
Pirmajai ligos fazei būdingi klinikiniai požymiai – leukopenija ir trombocitopenija. Juos sukelia erkinio encefalito viruso plitimas į kaulų čiulpus ir dėl šios priežasties atsiradęs trumpalaikis jų funkcijos slopinimas. Taip pat gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
Po pirmosios bangos pasireiškia „tariamo pagerėjimo“ epizodas. Jis gali tęstis nuo 1 iki 33 dienų.
Antrajai fazei būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.
Pagal klinikinius požymius išskiriamos kelios erkinio encefalito formos, kurios gali pasireikšti šiais simptomais:
Stipresnė ligos forma pasireiškia sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, galvos nervų pažeidimais.
Esant stipriausiai EE formai atsiranda nugaros smegenų, nervų šaknelių arba nugaros nervų pažeidimo simptomai, tokie kaip parezė (dalinis paralyžius, kuriam būdingas raumenų silpnumas), jutimo ir motorikos pažeidimai.
Erkiniu encefalitu užsikrečiama įsisiurbus erkei. Europoje ir Lietuvoje šį virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Jos randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui EEV gali perduoti nimfa arba suaugusi erkė.
Verta paminėti, kad tokia liga galima užsikrėsti ir vartojant termiškai neapdorotą pieną arba jo produktus. EEV sunaikinamas virinant pieną 2 min.
Suaugusiųjų mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–2 proc. Ilgalaikių sunkių liekamųjų reiškinių (paralyžių, parezių, traukulių, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimų ir kt.) persirgus erkiniu encefalitu dažnis yra iki 8,5 proc. Vidutinio sunkumo liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, dėmesio, atminties, miego sutrikimų ir kt.) dažnis yra apie 20 proc.
Erkinio encefalito diagnostika remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM klasės antikūnai gali būti aptinkami praėjus 2–3 savaitėms, o IgG klasės antikūnai – praėjus 3–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Serume rasti IgM klasės antikūnai rodo ūmią erkinio encefalito infekciją, IgG klasės antikūnai – persirgtą infekciją arba pasiskiepijimą nuo erkinio encefalito. Erkinio encefalito diagnozei pagrįsti reikia nustatyti IgM ir IgG klasių antikūnus.
Erkinio encefalito povakcininių IgG antikūnų tyrimas – vienintelis tyrimas, kuriuo galima nustatyti, ar susidarė pakankamas imunitetas erkiniam encefalitui po vakcinacijos. Pagal susidariusių antikūnų titrą galima planuoti, kada skiepytis pakartotinai. EE povakcininių IgG antikūnų tyrimas taip pat naudingas nustatant erkinio encefalito vakcinai neimlius asmenis, kuriems išskirtiniais atvejais nesusidaro imunitetas po skiepo.
Nėra specifinio šios ligos gydymo. Gydomi erkinio encefalito simptomai: traukuliai, smegenų edema (patinimas) ir spaudimas. Pacientui skiriama raminamųjų vaistų, taip pat vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Jeigu sutrinka kvėpavimas, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Pasireiškus rijimo sutrikimams, pacientas maitinamas per zondą. Po ūminio periodo taikoma reabilitacija. Ji skirta liekamiesiems encefalito reiškiniams gydyti.
Erkinis encefalitas gali sukelti rimtus liekamuosius reiškinius, tokius kaip vienos kūno pusės nusilpimas, rijimo ir kalbos sutrikimai. Taikant reabilitaciją, juos galima susilpninti ir taip pagerinti paciento būklę.
Pavyzdžiui, kineziterapija svarbi pusiausvyrai, koordinacijai, eisenai. Smulkiajai motorikai atkurti gali būti pasitelkiama ergoterapija. Kompresinė terapija padeda gerinti bendrą kraujotaką. Skausmo mažinimui EE persirgusiems žmonėms gali būti skiriama magnetoterapija ir nugaros masažas.
Svarbu pastebėti, kad kiekvienu atveju reabilitacija po erkinio encefalito gali būti skirtinga. Procedūros skiriamos atsižvelgiant į paciento pajėgumą.
Vienintelė šiuo atveju veiksmingiausia apsaugos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Vakcinuotis rekomenduojama neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui: žiemą ar ankstyvą pavasarį. Imunitetui susiformuoti dažniausiai reikia trijų skiepų injekcijų.
Suleidus pirmąją dozę, antra rekomenduojama po 1–3 mėn., o trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios (įprastinė schema). Jeigu imunitetą reikia formuoti skubiai, antra injekcija gali būti suleidžiama praėjus mažiausiai 2 sav. po pirmos, o trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antros injekcijos (pagreitinta schema).
Pacientams iki 60 metų pakartotiniai skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami po 3 metų nuo pirmo kurso pabaigos. Jie turėtų būti kartojami kas 3–5 metus.
Apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo. Erkinio encefalito vakcina gali būti skiepijami vaikai nuo 1 m.
Skiepai nuo erkinio encefalito šalutines reakcijas sukelia retai. Dažnai jos būna lengvos ir greitai praeina. Pavyzdžiui, suaugusiems gali pasireikšti patinimas, paraudimas ar nedidelis skausmas skiepo vietoje.
Kartais skiepai nuo EE gali sukelti tokius simptomus:
Vaikams daugeliu atvejų pasireiškia silpni šalutiniai požymiai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, paraudimas arba galvos skausmas. Taip pat kūno temperatūra gali pakilti iki 38 °C.
Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems. Tai ypač aktualu, jei:
Jeigu norite pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, tai galite padaryti „Antėjos“ laboratorijoje. Susisiekite su mumis ir pasirinkite Jums patogiausią vizito datą.
Skiepytis nuo erkinio encefalito negalima tiems, kurie:
Gydytoją taip pat turėtų informuoti asmenys, sergantys imuninės sistemos ligomis, turintys neurologinių sutrikimų, taip pat besilaukiančios arba maitinančios kūdikį moterys.
Yra keletas būdų, kaip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu:
Laikantis šių rekomendacijų, galima sumažinti riziką užsikrėsti sunkias komplikacijas sukeliančiu erkiniu encefalitu.
Erkinis encefalitas – liga, galinti pakeisti visą žmogaus gyvenimą. Siekiant nuo jos apsisaugoti, būtina pasiskiepyti. Tai galite padaryti ir „Antėjos“ laboratorijoje. Jeigu pajutote nerimą keliančius ligos simptomus, pas mus taip pat galite atlikti erkinio encefalito tyrimus. Susisiekite – esame pasiruošę padėti!
