Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) – užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Plačiau apie pūslelinės sukėlėją, jos simptomus, diagnostiką ir gydymą kviečiame skaityti šiame įraše.
Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų, sukeliančių infekcijas ir vėžines ligas, šeimai. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių.
Herpeso virusas pereina į aktyvią būseną, kai žmogus patiria stresą, įtampą, perkaitimą (šilumos smūgį), hormonų pokyčius menstruacijų metu, yra gydomas imunosupresiniais vaistais, peršąla, pervargsta ar atsiranda kiti veiksniai, dėl kurių silpnėja imuninė sistema.
Šiuo metu žinoma apie 130 herpes virusų rūšių, iš kurių 9 sukelia ligas žmonėms.
HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Todėl šis virusas paprastai pažeidžia lūpas, burnos gleivinę, taip pat gali pažeisti ryklę, veido odą, retais atvejais – akis, centrinę nervų sistemą.
Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko. Nustatyta, kad HSV-1 virusas vis dažniau gali sukelti ir lytinių organų pūslelinę dėl oralinių lytinių santykių.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Daugėja duomenų, jog HSV-2 užsikrėtę asmenys gali platinti virusą ir neturėdami klinikinių ligos simptomų.
Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslelinei. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. Skirtumas tas, kad HSV-1 sukelia pažeidimus virš liemens, o HSV2 – žemiau liemens.
Išskiriami pagrindiniai du Herpes simplex virusų tipai – HSV-1 ir HSV-2.
HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 – genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą. Oralinių lytinių santykių metu 1 tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o 2 tipo – burną.
Bendri pūslelinės simptomai yra:
Pastebėtina, kad paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2–12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai. Po 2 ar 3 savaičių infekcijos požymiai išnyksta.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose. Kai kuriems infekcija kartojasi kelis kartus per metus, kitiems – kartą ar dar rečiau.
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau – skruostų, nosies srityse. Vis dėlto dažni pūslelinės pasikartojimai gali sukelti psichologinį ir kosmetinį diskomfortą.
Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Tokie herpes simptomai trunka apie 6 val.
Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2–3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav. Svarbu prisiminti, kad herpeso virusas vis dar išlieka aktyvus ir gali būti užkrečiamas apie 3–5 dienas po bėrimų išnykimo.
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1–5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Praėjus kelioms dienoms po šių simptomų atsiradimo, burnos gleivinėje, dantenų srityje atsiranda daugybinės, smulkios pūslelės, kurios lengvai ir greitai pratrūksta, sukeldamos itin skausmingas erozijas.
Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10–14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo. Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t. t.
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Sergant lytinių organų pūsleline, gali pasireikšti bendras silpnumas, karščiavimas, padidėti limfmazgiai kirkšnyse.
Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje. Pratrūkusios pūslelės susilieja į didesnes, skausmingas erozijas, kurios sugyja be randų.
Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus. Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja. Tikimybė perduoti virusą yra didesnė sergant aktyvia nei besimptome lytinių organų herpesvirusine infekcija.
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Diagnozė gali būti tikslinama atliekant virusologinius ir serologinius tyrimus, kurių metu nustatomi specifiniai imunoglobulinai.
Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas. Jis atliekamas ir klinikoje „Antėja“.
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Atsiradus herpesvirusinės infekcijos klinikiniams požymiams, pacientui gali būti skiriami vaistai nuo pūslelinės, kurie sumažina jų trukmę ir gausumą.
Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas. Šio gydytojo konsultacijai galite užsiregistruoti klinikoje „Antėja“.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą. Nesuderinami vaistai gali slopinti vienas kito veikimą.
Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino. Išoriniam lūpų gydymui galima naudoti lūpų balzamą su eteriniais aliejais, pavyzdžiui, citrinų, arbatmedžio, mėtų ar pipirmėčių.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Esant lytinių organų pūslelinei, skiriamas vietinis priešvirusinis, dezinfekuojantis, gijimą skatinantis, sužalotus nervus atkuriantis ir sisteminis antivirusinis gydymas.
Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti – pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje. Siekiant mažinti trintį ir erozijų pavojų, patariama naudoti lubrikantus lytinių santykių metu.
Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Tuomet kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas. Taip pat ji gali sukelti herpinį encefalitą (smegenų uždegimą), kuris negydomas gali baigtis mirtimi.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus. Todėl visais atvejais nėščioji, serganti paprastąja pūsleline, apie tai privalo pasakyti prižiūrinčiam gydytojui.
Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika. Todėl nėščiosios turėtų vengti tiesioginio kontakto su herpesvirusinės infekcijos požymių turinčiu žmogumi. Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Jei infekcija yra buvusi anksčiau, rizika pakenkti vaisiui nedidelė.
Norint apsisaugoti nuo užsikrėtimo herpesvirusine infekcija, patariama:
Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreipkitės į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis. Be to, tokiu būdu bus išvengiama nemalonių komplikacijų.
Pūslelinė – liga, galinti sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jos išvengti. Kaip tai galima padaryti, jau sužinojote. Tačiau nepavykus išvengti šios ligos, svarbu ją tinkamai gydyti su patyrusių gydytojų pagalba.
