Kirmėlinės ligos arba helmintozės – ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies. Kartais helmintozė gali imituoti lėtinę ligą, pavyzdžiui, vėžį arba mažakraujystę.
Pagal formą kirmėlės skirstomos į apvaliąsias ir plokščiąsias.
Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Didžiausios apvaliosios kirmėlės gali būti net 9 m ilgio (gyvena banginiuose), tačiau didžioji dalis jų yra daug mažesnės – iki 15 cm ilgio.
Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Plokščiosioms kirmėlėms priskiriami kaspinuočiai, siurbikės.
Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės. Apie labiausiai paplitusias iš jų pasakojame plačiau.
Enterobiozė – viena labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Tai 3–10 mm ilgio kirmėlės.
Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Vėlyva diagnostika, prasta asmens higiena ir žinių apie parazitines ligas stoka lemia, kad vaikai neretai šią ligą perduoda suaugusiesiems.
Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Užsikrėtus šia helmintoze, gali būti jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, atsirasti pilvo skausmai, pykinimas, sumažėti apetitas.
Tik maždaug po 30 dienų nuo užsikrėtimo, kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių. Tada atsiranda stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu. Esant sunkiai infekcijai, dėl sudirginimo ir nukasymų perianalinėje srityje gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai šia helmintoze užsikrečiama vasarą arba rudenį, kuomet dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ant maisto jų gali patekti su dulkėmis, kiaušinėlius taip pat gali pernešti musės.
Dažnai askaridozė praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai – atlikus išmatų tyrimus arba suaugusiai kirmėlei pasišalinant su išmatomis.
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas. Askaridoze užsikrėtusiems vaikams būdingas seilėtekis, naktinis griežimas dantimis, naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas ir skausmai.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos. Dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga 7–14 metų vaikai.
Toksokarozei būdinga sunki, ilgai trunkanti (kelis mėnesius arba kelerius metus) ir nuolat pasikartojanti ligos eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos lemia įvairiuose organuose ir audiniuose migruojančios lervos.
Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų. Tačiau tam tikrais atvejais ligonis gali karščiuoti (temperatūra dažniausiai būna nedidelė), išsivystyti bronchitas, pasireikšti sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai.
Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sutrikdyti regėjimą.
Trichineliozę sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Jomis dažniausiai užsikrečiama vartojant žalią arba per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis.
Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10–25 dienas). Klinikiniai požymiai būna įvairūs – nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Trichineliozės eiga priklauso nuo parazito buvimo vietos.
Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, pacientui skauda pilvą, kyla šleikštulys, pasireiškia vėmimas, viduriavimas.
Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais – haliucinacijos. Kai kuriais atvejais ligoniui atsiranda viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pasireiškia sausas kosulys, padidėja kepenys, blužnis, periferiniai limfmazgiai.
Esant sunkiai ligos eigai, galimos tokios komplikacijos kaip:
Esant lengvai infekcijai, ligos simptomai gali ir nepasireikšti. Vaikams labiau nei suaugusiesiems būdinga lengva trichineliozės eiga: trumpam pakyla kūno temperatūra, šiek tiek skauda raumenis, truputį patinsta audiniai.
Šią ligą padeda įtarti tokie klinikiniai simptomai kaip ūminis karščiavimas, raumenų skausmai, veido paburkimas
Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis. Echinokokoze, kitaip nei kitomis helmintozėmis, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys kaime.
Paprastai kaspinuočiai per savo gyvenimo ciklą – nuo kiaušinio iki kirmino – pakeičia net kelis tarpinius šeimininkus, kol pasiekia galutinį.
Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Šios kirmėlės ilgis siekia iki 10–20 metrų. Ji parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Juo užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, kurioje buvo žuvinio kaspinuočio lervų.
Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5–10 m ilgio. Ja užsikrečiama suvalgius žalios arba blogai termiškai paruoštos jautienos, kurioje buvo jautinio kaspinuočio lervų.
Helmintozių simptomai priklauso nuo kelių veiksnių: ekspozicijos, šeimininko organizmo imlumo ir imuninės sistemos būklės.
Aktyvios kirmėlės organizme vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas. Šie požymiai gali išnykti išgydžius kirmėlinę infekciją, tačiau kai kuriais atvejais gali likti nuolatiniai.
Dauguma helmintozių sukelia šeimininko organizme 2 tipo T pagalbininkių (Th2) ląstelių atsaką, padidėjusią interleukinų (IL-4, IL-5, IL-9, IL-10, IL-13) sekreciją. Tai lemia eozinofiliją ir padidėjusią imunoglobulino E (IgE) koncentraciją kraujo serume. Ši reakcija ryškiausia sergant ūmine infekcija, kai parazitai žmogaus organizme keliauja audiniais.
Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų – kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais – kraujyje). Jei kraujyje nustatomas sumažėjęs bendro IgE kiekis, kirmėlinius susirgimus galima atmesti.
Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Tačiau, atsižvelgiant į žarnyno kirmėlių infekcijos tipą, gali prireikti gydymo antiparazitiniais vaistais.
Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus. Kaspinuočių infekcijos paprastai gydomos geriamaisiais vaistais, kurie paralyžiuoja suaugusį kaspinuotį.
Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas. Todėl gydytojas, prieš skirdamas vaistų, visada įsitikina, ar jie tikrai reikalingi.
Siekiant išvengti kirmėlinės ligos, svarbu:
Taigi, paprastų higienos reikalavimų laikymasis ir tinkamų profilaktinių priemonių taikymas labai svarbus siekiant sumažinti sergamumą kirmėlinėmis ligomis.
Tikimės, kad ši informacija Jums padės geriau suprasti parazitinių ligų patogenezę ir lengviau atpažinti klinikinius jų simptomus. Na, o juos pastebėjus, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie suteiktų profesionalią pagalbą ir taip neleistų, kad parazitai organizme padarytų daug žalos.
