Laimo liga (boreliozė): ką verta žinoti? - "Antėja laboratorija"

Laimo liga

Laimo liga (LL) arba boreliozė – tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga, galinti pasireikšti gripą primenančiais simptomais: sąnarių patinimu, silpnumu ar net laikinu paralyžiumi. Ją sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurios perduodamos per kraują su erkių seilėmis. Laimo ligos požymiai yra nespecifiniai ir dažnai primena kitų ligų simptomus (virusinių infekcijų, įvairių sąnarių sutrikimų, raumenų skausmų, lėtinio nuovargio sindromo ar net depresijos). Daugiau apie tai, kas yra Laimo liga, kaip ji diagnozuojama ir gydoma, galima sužinoti šiame tinklaraščio įraše.

 

Laimo ligos simptomai, arba kaip atpažinti Laimo ligą?

Laimo ligos simptomai ir požymiai nebūtinai būna vienodi. Dažniausiai jie pasireiškia skirtingais etapais.

Ankstyvieji Laimo ligos požymiai ir simptomai

Dažnai erkės įkandimo ar pašalinimo vietoje atsiranda mažas raudonas guzelis, primenantis uodo įkandimo žymę. Paprastai toks paraudimas po erkės įkandimo praeina per kelias dienas ir nereiškia Laimo ligos.

Visgi per mėnesį nuo užsikrėtimo gali atsirasti tokie požymiai ir simptomai:

  • Bėrimas. Praėjus nuo 1 iki 4 sav. po užkrėstos erkės įkandimo, gali pasirodyti besiplečiantis raudonas Laimo ligos bėrimas – migruojanti eritema (Erythema migrans). Ji yra didesnė nei 5 cm ir lėtai plečiasi. Per kelias dienas migruojanti eritema gali padidėti iki maždaug 30 cm. Tiesa, verta pastebėti, kad bėrimas pasireiškia ne visiems sergantiems. Kai kuriems Laimo ligos bėrimas atsiranda ne vienoje kūno vietoje.
  • Kiti simptomai. Užsikrėtus Laimo liga taip pat gali atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos ir kiti kūno skausmai, kaklo standumas, patinti limfmazgiai.

Pastebėjus tokius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į medikus, kad šie atliktų reikiamus tyrimus, nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų gydymą.

Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai ir simptomai

Jeigu nėra taikomas Laimo ligos gydymas, vėlesnėmis savaitėmis ar mėnesiais gali atsirasti naujų infekcijos požymių ir simptomų:

  • Migruojanti eritema. Laimo ligos bėrimas kitose kūno vietose.
  • Sąnarių skausmas. Stiprūs sąnarių skausmai ir patinimai ypač dažnai pasireiškia keliuose. Skausmas gali pereiti nuo vieno sąnario prie kito.
  • Neurologinės problemos. Savaičių, mėnesių ar net metų bėgyje gali išsivystyti smegenis supančios membranos uždegimas (meningitas), laikinas vienos veido pusės paralyžius, galūnių tirpimas ar silpnumas ir raumenų judėjimo sutrikimas.

Pasireiškus tokiems simptomams ir požymiams būtinas skubus gydymas.

Rečiau pasitaikantys Laimo ligos simptomai ir požymiai

Kai kuriems borelioze užsikrėtusiems žmonėms praėjus kelioms savaitėms po infekcijos gali išsivystyti šios komplikacijos:

  • širdies problemos (nereguliarus širdies plakimas);
  • akių uždegimas;
  • kepenų uždegimas (hepatitas);
  • sunkus nuovargis.

Nepaisant to, kad šie Laimo ligos simptomai yra retesni, jokiu būdu nereikėtų jų ignoruoti. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti itin rimtų komplikacijų.

 

Laimo ligos diagnostika, arba kaip nustatoma Laimo liga?

Prieš atliekant tyrimą dėl Laimo ligos, svarbu įvertinti tikimybę, kad pacientas yra užsikrėtęs. Tokiu atveju svarstytini šie faktoriai:

  • Simptomai – ar pacientas turi atitinkamus ligos simptomus?
  • Geografija – ar pacientui teko pabuvoti tose vietovėse, kur liga yra labiau tikėtina?
  • Elgesys – ar paciento elgesys turi rizikos veiksnių erkėms įsisiurbti?

Nusprendus, jog yra pagrįsta tikimybė, kad pacientas serga borelioze, serologinis tyrimas gali būti labai naudingas.

Svarbu prisiminti, kad imuninis atsakas po užsikrėtimo, kol serologinis tyrimas parodys teigiamus rezultatus, gali užtrukti kelias savaites. Tai reiškia, kad pacientai, kuriems pasireiškia ankstyvieji Laimo ligos požymiai, pavyzdžiui migruojanti eritema, tiriant pirmą kartą, gali gauti neigiamą serologinio tyrimo rezultatą. Dėl šios priežasties rekomenduojama, kad tokiems pacientams boreliozė būtų diagnozuota ir gydoma nedelsiant, be serologinio tyrimo. 

Asmenys, kurie serga 4 savaites ar ilgiau, beveik visada turi antikūnų, todėl serologiniai tyrimai yra ypač naudingi vėlesnėse ligos stadijose.

Tiriant Laimo ligos antikūnus, Ligų prevencijos ir kontrolės centras (CDC) rekomenduoja 2 pakopų procesą. Pirmajame etape serumas tiriamas naudojant labai jautrų, bet nepakankamai specifinį kiekybinį tyrimą, kuris dažniausiai būna imunofermentinis, pavyzdžiui, ELISA. Jeigu pirmasis tyrimas yra neigiamas, daugiau tirti nerekomenduojama. Jei pirmasis tyrimo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas (taip pat vadinamas „ribiniu“), turi būti atliekami antrosios pakopos tyrimai.

Antrame etape, siekiant nustatyti IgM ir IgG antikūnų klases, serumas tiriamas imunobloto būdu, dar vadinamu Westernblotu (WB). Taip nustatomi antikūnai prieš skirtingus B. burgdorferi antigenus. Kai kurie iš šių antigenų yra nustatomi ir kitų, panašių į minėtuosius antigenus, mikroorganizmų egzistavimo metu, todėl net neinfekuoti pacientai paprastai turi bent 1 reaktyvią juostelę.

Svarbiausias klausimas šiuo atveju – ne ar aptinkama reaktyviųjų juostelių, o kiek? Tyrimas laikomas teigiamu, jeigu serume esantys antikūnai reaguoja bent su 5 iš 10 IgG tyrimo vertinamųjų juostelių ir bent su 2 iš 3 IgM tyrimo juostelių.

Yra daug dezinformacijos apie Laimo ligos tyrimus – ypač, kad pirmasis tyrimo etapas yra nejautrus. Šis mitas toks paplitęs, kad dažnai pirmojo etapo tyrimai yra nebenaudojami. Taip pat manoma, kad pacientų, kuriems yra ankstyvoji infekcijos stadija, tyrimų rezultatai bus teigiami, nors jiems serologiniai tyrimai dar yra nerekomenduotini.

Tiesą sakant, vėlesnėse stadijose pirmos pakopos boreliozės tyrimai yra ganėtinai tikslūs. Be to, jie pakankamai jautrūs, kad reaguotų į kai kurių pacientų kitų spirochetinių infekcijų atvejus (pavyzdžiui, erkinės šiltinės, sifilio arba leptospirozės), taip pat būtų veikiami kitų infekcinių ir neinfekcinių būklių.

Rekomenduojami tyrimai

Tiksliausi Laimo ligos tyrimai būna po kelių savaičių nuo erkės įsisiurbimo, kai organizme spėja susiformuoti specifiniai antikūnai (IgG, IgM). Jei aplink erkės įkandimo vietą atsiranda paraudimas ir dar turima gyva erkė, ją galima ištirti PGR metodu, kuris yra itin tikslus.

 

Kam gresia didžiausia rizika užsikrėsti borelioze?

Borelioze gali užsikrėsti bet kas. Visgi didesnė užsikrėtimo tikimybė gresia dirbantiems miške ir lauke, žemdirbiams, keliautojams, turistams, sportininkams (bėgiojantiems ar kitaip sportuojantiems lauke), uogautojams, grybautojams, kariams, medžiotojams ir kitiems žmonės, praleidžiantiems daug laiko gamtoje gamtoje.

 

Kaip gydoma Laimo liga?

Gydymui yra skiriami antibiotikai nuo Laimo ligos. Tai, ar Laimo liga pagydoma, priklauso nuo to, kaip anksti ji diagnozuojama. Persirgus tokia infekcija imunitetas nėra įgyjamas, todėl ja galima užsikrėsti pakartotinai. Tokiu atveju laikoma, kad pasireiškia pasikartojanti Laimo liga.

 

Laimo ligos pasekmės

Jeigu laiku nepradedamas Laimo ligos gydymas, gali pasireikšti įvairios komplikacijos:

  • lėtinis sąnarių uždegimas (Laimo artritas), ypač kelių;
  • neurologiniai simptomai (veido paralyžius ir neuropatija);
  • pažinimo funkcijos defektai (pavyzdžiui, sutrikusi atmintis);
  • širdies ritmo sutrikimai.

Negydomos Laimo ligos pasekmės gali būti itin skaudžios, todėl pastebėjus nerimą keliančius požymius ar simptomus, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

 

Laimo ligos prevencija, arba kaip jos išvengti?

Vienas iš geriausių būdų užkirsti kelią Laimo ligai – vengti vietovių, kuriose gali būti erkių (miškų, krūmynų, pievų su aukšta žole). 

Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti tokia liga, taip pat pasinaudokite šiais patarimais:

  • Tinkamai apsirenkite. Einant į miškingą ar žolėtą vietovę, patariama apsivilkti šviesiais drabužiais. Svarbu, kad viršutiniai drabužiai būtų su ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno. Patariama jas sukišti į kojines arba batus. Galvą rekomenduojama apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą.
  • Naudokite repelentus. Juos reikėtų naudoti ant atvirų kūno vietų (veido, kaklo, rankų), vengiant kontakto su akimis, burna ir delnais. Taip pat juos galima naudoti ir ant dėvimų drabužių. Bet kokiu atveju svarbu atsiminti, kad cheminiai repelentai gali būti toksiški, todėl būtina atidžiai laikytis jų naudojimo instrukcijų. Renkantis juos svarbu atsižvelgti į sudėtį, poveikio trukmę ir erkių jautrumą veikliosioms medžiagoms.
  • Apžiūrėkite save ir bendrakeleivius. Po pasivaikščiojimo miške ar kitoje rizikingoje vietoje, būtina atidžiai apžiūrėti save ir kitus kartu buvusius asmenis. Jeigu yra galimybė, grįžus į patalpą rekomenduojama nusiprausti. Dažnai erkės kelias valandas būna ant odos, kol įsisiurbia. Taigi prausiantis po dušu galima jas pašalinti.

Tinkama prevencija gali padėti išvengti erkės įsisiurbimo ir Laimo ligos.

 

Kaip ištraukti įsisiurbusią erkę?

Įsisiurbus erkei reikėtų suimti ją pirštais arba pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu (jokiu būdu nesukiojant) truktelėti į viršų. Sukiojant erkę į šonus atsiranda didesnė tikimybė, kad nutrūkus pilveliui odoje pasiliks jos galva ir straubliukas. Pašalinus erkę įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

Taip pat patariama pasižymėti datą, kada erkė įsisiurbė, ir stebėti save apie 30 dienų. Pasireiškus tokiems simptomams kaip karščiavimas, nuovargis, raumenų, sąnarių, galvos skausmai arba įkandimo vietoje atsiradus raudonai dėmei, kuri plečiasi, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Erkės kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai. Tai faktas, kuriuo neverta abejoti. Lankantis miške, parke ar kitoje vietoje, kurioje yra didelė tikimybė įsisiurbti erkėms, svarbu laikytis atitinkamų saugumo priemonių. Būtent tokiu būdu galima išvengti Laimo ligos. Visgi, jeigu pastebėjote įtartinus simptomus, nedelskite. Atlikite erkių pernešamų ligų tyrimus „Antėjos“ laboratorijoje. Patogiai ir greitai užsiregistruoti vizitui galite jau dabar.