Stabligė – sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuri yra plačiai paplitusi gamtoje, taip pat randama gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą – toksiną, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sunkios stabligės komplikacijos gali būti mirtinos. Vaistų nuo šios ligos nėra. Stabligės gydymas sutelktas į simptomų ir komplikacijų valdymą iki tol, kol išnyksta toksino poveikis. Nors ši liga paplitusi visame pasaulyje, išvengti jos padeda visuotinė vakcinacija.
Stabligės inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 21 dienos. Vidutinis laikas nuo užsikrėtimo iki požymių ir simptomų atsiradimo yra 10 dienų. Į anaerobinę aplinką (gilią durtinę žaizdą) patekusi Clostridium tetani bakterija pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus, kurie paveikia įvairias nervų sistemos struktūras.
Labiausiai paplitusi generalizuota stabligės forma. Jos požymiai ir simptomai atsiranda palaipsniui ir blogėja per 2 savaites. Pirmiausia jie paprastai pasireiškia žandikaulyje ir keliauja kūnu žemyn. Gali atsirasti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, tirpimo jausmas užkrato patekimo vietoje.
Vėlesni generalizuotos stabligės požymiai ir simptomai yra:
Progresuojanti stabligė sukelia skausmingus, traukulius primenančius spazmus, kurie trunka keletą minučių ir pasikartoja. Paprastai sustingsta kaklas, nugaros lankas ir kojos, rankos pritraukiamos prie kūno, sugniaužiami kumščiai. Dėl kaklo ir pilvo raumenų standumo gali pasunkėti kvėpavimas. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad netgi gali sukelti kaulų lūžius. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija (deguonies trūkumas organizmo audiniuose) ir mirtis.
Sunkius spazmus gali sukelti pojūčius stimuliuojantys reiškiniai: stiprus garsas, fizinis prisilietimas, skersvėjis arba šviesa. Ligai progresuojant gali atsirasti kitų požymių ir simptomų, tokių kaip:
Stabligė pavojinga gyvybei, todėl atsiradus jos požymiams ar simptomams būtina skubi pagalba.
Mažiau įprasta šios ligos forma yra lokalizuota stabligė, sukelianti raumenų spazmus šalia žaizdos vietos. Nors paprastai nėra tokia sunki, ji gali progresuoti iki generalizuotos stabligės.
Kita reta šios ligos forma – galvinė stabligė, atsirandanti dėl žaizdos galvoje. Užsikrėtus susilpnėja veido raumenys ir atsiranda žandikaulio raumenų spazmai. Tokia ligos forma taip pat gali progresuoti iki generalizuotos stabligės.
Šią pavojingą ligą sukelia Clostridium tetani bakterija, kuriai nereikia deguonies. Ji gamina karščiui, šalčiui ir saulės šviesai atsparias sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki metų. Todėl stabligės bakterijos gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje. Dažniausiai jos randamos dirvožemyje ir gyvūnų, pavyzdžiui, karvių, arklių, mėšle. Patekusios į organizmą per žaizdą, bakterijos gali pradėti greitai daugintis ir išskirti toksinus, vadinamus tetanospazminais. Jie veikia nervus, sukeldami tokius simptomus kaip raumenų sustingimas ir spazmai.
Bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti per:
Stablige negalima apsikrėsti nuo kito žmogaus.
Lietuvoje dažniau šia liga užsikrečia vyresnio amžiaus, gretutinių sveikatos problemų turintys ir nepasiskiepiję arba skiepų neatnaujinę žmonės. Didesnė stabligės rizika būdinga žemės ūkio ar miško darbininkams, taip pat savo soduose, daržuose dirbantiems žmonėms, kurie susižeidžia būdami lauke.
Clostridium tetani bakterijos sukeliama liga labiau paplitusi karšto ir drėgno klimato šalyse, kurių dirvožemiuose gausu organinių medžiagų. Nepaisant to, ja galima užsikrėsti visame pasaulyje.
Paprastai ši liga nustatoma pagal jai būdingus pirminius simptomus – žandikaulių ir veido spazmus. Stabligė taip pat gali būti diagnozuojama išsiaiškinus, ar ligonis buvo stipriai susižeidęs, nušalęs, nusideginęs ir ar žaizdos galėjo būti užkrėstos. Įprastai nėra atliekami laboratoriniai tyrimai.
Jeigu susižeidus į žaizdą pateko dirvožemio, buvo susižeista purvinais įrankiais arba įkando šuo, reikėtų kuo skubiau apsilankyti gydymo įstaigoje. Ten bus suteiktas atitinkamas gydymas ir imtasi profilaktinių priemonių.
Nustačius stabligę, ligonis guldomas į ligoninę, dažniausiai – intensyvios terapijos skyrių. Triukšmas ir ryški šviesa gali išprovokuoti stabligės spazmus, todėl labai svarbu sukurti ramią, izoliuotą aplinką. Ligoniui sušvirkščiama serumo prieš stabligę, taip pat skiriami antibiotikai nuo stabligės ir raumenų spazmus mažinantys vaistai.
Šios ligos komplikacijos gali būti:
Siekiant užkirsti kelią tokioms šios ligos komplikacijos, būtinas stabligės skiepas.
Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nemokamai profilaktiškai skiepijami kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina. Pirmosios dozės skiriamos 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Sustiprinančios vakcinos dozės suleidžiamos 18 mėn., 6–7 ir 15–16 metų amžiaus vaikams. Suaugusiems skiepą reikia kartoti kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo stabligės. Specialistai rekomenduoja pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, keliauja, dirba žemės ūkio darbus. Lietuvoje visi suaugusieji nuo 26 metų amžiaus nuo stabligės gali pasiskiepyti nemokamai.
Tikimės, kad susipažinus su šia informacija tapo aiškiau, kas yra stabligė. Be abejonės, tai labai pavojinga liga, galinti sukelti didžiulę grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Pasiskiepykite nuo stabligės „Antėja laboratorija“ ir apsisaugokite nuo šios pavojingos ligos. Siūlome šias vakcinas: „Adacel“, Boostrix“ ir „Dultavax“. Nežinote, kuria iš jų skiepytis? Tuomet susisiekite su mumis – mielai pakonsultuosime ir profesionaliai patarsime. Atsakingai rūpinkitės savo sveikata!
-max-432.jpg)