Angina: formos, simptomai, gydymas - "Antėja laboratorija"

Angina (ūminis tonzilitas): sukėlėjai, simptomai, gydymas

angina

Nors gerklės skausmas ar perštėjimas dažniausiai siejamas su peršalimo ligomis, kartais tai perspėja apie  beprasidedančią anginą, arba kitaip ūminį tonzilitą. Šia liga žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu sergančiųjų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti anginą sukeliantiems virusams ir bakterijoms. Į klausimą, kas yra angina, atsakome ir daugiau naudingos informacijos apie šią ligą pateikiame toliau tekste.

Kas yra angina?

Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Tai dažna liga, kuria bent kartą gyvenime serga trečdalis visų 5–9 metų amžiaus vaikų. Jaunesni (iki 3 metų amžiaus) vaikai ir suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau. Dažniausiai pasireiškia gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės paveikiamos rečiau.

Kas sukelia anginą?

Prieš pradedant kalbėti apie tai, kas sukelia anginą, pirmiausia verta aptarti, kokį vaidmenį žmogaus organizme atlieka gomurio migdolai, arba kitaip tonzilės. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Tokiu būdu organizmas apsaugomas nuo infekcijos. 

Tačiau kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą – tonzilitą. Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau – stafilokokai, pneumokokai. Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas sudaro apie 10 proc. visų suaugusiųjų tonzilitų. 

Bakterijos ir virusai linkę tarpti ten, kur yra glaudus žmonių kontaktas, pavyzdžiui, mokyklose ar vaikų darželiuose.

Bakterinis tonzilitas

Bakterijų sukelta angina dažniausiai pasireiškia: 

  • staiga atsiradusiu gerklės skausmu; 
  • pasunkėjusiu rijimu; 
  • ištinusiais ir skausmingais kaklo limfmazgiais;
  • karščiavimu (kūno temperatūra pakyla iki 38–39 oC). 

Bakterinis tonzilitas gali pasireikšti dviem skirtingom formom:

  • Folikuline, kai dėl bakterijų pažeistų gilesnių tonzilių audinių atsiranda pūlių. Folikulinė anginos forma yra sunkesnė, galimas karščiavimas iki 39 laipsnių, kamuoja stiprus gerklės skausmas. Tonzilės būna paburkusios, gali būti padengtos balkšvais taškeliais. Supūliavę tonzilių folikulai pratrūksta antrą arba trečią ligos dieną, po to būklė pradeda gerėti.
  • Lakūnine, kai pūliai padengia visą tonzilės paviršių. Lakūninės anginos simptomai panašūs į folikulinės. Sergant ja padidėja ir tampa skausmingi regioniniai limfmazgiai. 

Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5–7 dienas, o lakūninė – per 10 dienų. Nesigydant, jaučiami simptomai užsitęsia, o kartu su jais kyla ir komplikacijų rizika. 

Virusinis tonzilitas

Užsikrėtus virusiniu ūminiu tonzilitu, pasireiškia katarinė forma, kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje. Ligos pradžioje ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, gali matytis pūlinukai. Taip pat gali atsirasti sloga, kosulys.

Ši anginos forma yra lengviausia, jos gydymas trunka 3–5 dienas. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms. Nors jos nėra tokios dažnos kaip bakterinio tonzilito atveju, rizika vis tiek išlieka.

Anginos simptomai

Dažnai susirgimo pradžioje būna sunku atskirti, kas sukėlė simptomus – ar ūminis tonzilitas, ar paprastas ryklės uždegimas (faringitas).

Anginai labiau būdingi šie simptomai:

  • itin stiprus ryklės skausmas;
  • skausmingas rijimas (vienodai skausminga ryti seiles, skysčius ir kietą maistą);
  • febrilus karščiavimas (didesnė nei 38,5 °C temperatūra);
  • sritinių limfmazgių padidėjimas ir jų skausmingumas;
  • gerklėje matomos patinusios, paraudusios tonzilės su baltomis apnašomis, būdingos ir gomurio kraujosruvos. 

Ūminis tonzilitas vaikui taip pat gali pasireikšti galvos, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu.

Kada kreiptis į gydytojus?

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

  • atsirado itin intensyvus ryklės skausmas, kuris vargina tiek ramybės būsenoje, tiek ryjant seiles, maistą – skausmas plinta į ausis);
  • kyla aukšta temperatūra;
  • vietinio poveikio simptomus malšinantys vaistai veikia silpnai ar trumpai arba, taikant simptominį gydymą, ilgiau nei parą simptomai nelengvėja, o gal net intensyvėja. 

Tokiu atveju pacientą turėtų apžiūrėti prižiūrintis gydytojas. 

Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis. Negydoma ši būklė gali kelti pavojų gyvybei.

Anginos diagnostika

Ūminis tonzilitas diagnozuojamas pagal šiuos kriterijus:

  • karščiavimą, kuomet temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C;
  • pūlingas apnašas ant tonzilių (todėl ši liga dar vadinama pūlinga angina);
  • skausmingą sritinių limfmazgių padidėjimą;
  • tyrimais (greitasis streptokoko testas, pasėlis) įrodytą patogeninį sukėlėją.

Jei esant ūminiam ryklės skausmui be kosulio nustatoma 2 ir daugiau tonzilito kriterijų, diagnozuojamas ūminis tonzilitas.

Anginos gydymas

Pagrindinis gydymas esant tiek virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui yra skausmo malšinimas. Tam naudojami vietinio veikimo preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Mažiems vaikams (iki 3–4 m.) rekomenduojama naudoti pastiles, nes skalavimo skystį jie gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą. Skausmą malšinti taip pat galima paracetamoliu ar ibuprofenu. Rekomenduojama vartoti kelis sudėtinius veikliuosius elementus turinčius, nuskausminamuoju, priešuždegiminiu, antivirusiniu (ar antibakteriniu) poveikiu pasižyminčius preparatus.

Skausmo malšinimas būtinas, kadangi dėl didelio skausmo ligoniui darosi sunku valgyti ir gerti. Per mažas skysčių kiekis neigiamai veikia ligonio savijautą – tuomet tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia termoreguliacinį centrą ir intoksikuoja organizmą. Geriant daug šiltų skysčių yra atskiedžiamas kraujas ir toksinų koncentracija mažėja.

Anginos gydymas namuose gali apimti ir gerklės skalavimą druskos tirpalu. Tačiau tuomet vis tiek būtina ryklę papildomai sutepti, kadangi skalaujant sunku pasiekti giliau esančią uždegimo vietą.

Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti gydymą antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo koncentraciją. Visus šiuos tyrimus galima atlikti klinikoje „Antėja“.
 
Pradėjus vartoti antibiotikus būtinas visas gydymo kursas, trunkantis 10 dienų. Priešingu atveju po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Pastebėtina, kad jei karščiavimas nėra stiprus (temperatūra – iki 38  °C), vargina tik gerklės skausmas, sloga, antibiotikų gerti skubėti nevertėtų.

Jei ūminis tonzilitas pereina į lėtinį, taikomas chirurginis tonzilito gydymas – tonzilių pašalinimas (tonzilektomija).

Profilaktikai gali būti skiriamos gerosios burnos bakterijos, rekomenduojamas bendras organizmo stiprinimas, ypač po antibiotikų kurso. Sergant angina labai svarbus lovos režimas, todėl kol nepasibaigė ūminiai ligos simptomai, reikėtų ilsėtis.

Anginos komplikacijos

Jei tonzilių uždegimas negydomas tinkamai ir laiku, gali pasireikšti komplikacijos: išsivystyti lėtinė tonzilito forma, reumatinės ligos, ūmus inkstų uždegimas, kraujo užkrėtimas, meningitas, otitas, sinusitas ar tarpuplaučio organų infekcija.

Anginos profilaktika

Angina užkrečiama, todėl svarbu dažnai plauti rankas, vengti ilgo kontakto su tonzilitu sergančiais asmenimis iki 24 val. po antibiotikų vartojimo pradžios, nesidalyti tais pačiais indais su sergančiuoju.

Taip pat reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą. Itin svarbu sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, skirti laiko veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuoti miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore. Siekiant užtikrinti reikiamą reikalingų vitaminų ir mineralų kiekį organizme, pasitarus su šeimos gydytoju, galima vartoti maisto papildus.

Tikimės, kad šis įrašas Jums suteikė vertingos informacijos apie anginą. Kartais šią ligą gali būti sunku atpažinti dėl paprastą ryklės uždegimą primenančių simptomų. Tačiau geriau ją pažinus, tai tampa kur kas lengviau. Na, ir galiausiai svarbu nepamiršti tinkamo jos gydymo.