Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo ligoms, padaugėja ir ausies uždegimo (otito) atvejų. Ypač dažnai ši liga kamuoja mažuosius – bent kartą ja persirgę yra net 75–80 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Tačiau otitu gali sirgti ir suaugusieji. Žinotina, kad ausų uždegimą gali sukelti skirtingos priežastys. Apie tai, kokie yra ausų uždegimo tipai, kaip jie pasireiškia ir kaip turėtų būti gydomi, pasakojame plačiau.
Ausis susideda iš 3 dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės. Išorinė ir vidurinė dalys nukreipia garsą, o vidinė – jį transformuoja į nervinį signalą. Pagal tai, kurią ausies dalį pažeidžia, otitas skirstomas į tris tipus, kuriuos netrukus ir aptarsime.
Išorinės ausies uždegimas arba išorinis otitas (otitis externa) yra išorinės klausomosios landos audinių uždegimas. Įtakos jo atsiradimui gali turėti dažnas maudymasis, drėgnas klimatas, šiluma ar lokali trauma, galinti atsirasti valant ausį.
Išskiriamos trys išorinio otito stadijos:
Išorinis otitas yra antra dažniausia ausies skausmo priežastis po ūminio vidurinės ausies otito.
Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas pasireiškia 6–36 mėn. kūdikiams, tačiau juo gali sirgti ir bet kokio kito amžiaus žmonės. Dažnai tai netinkamai gydomos slogos komplikacija. Bakterinis vidurinės ausies uždegimas dažniau nustatomas labai mažiems vaikams.
Vidinė ausis susideda iš dviejų dalių – sraigės ir labirinto. Sraigės, kuri yra atsakinga už klausą, uždegimas vadinamas klausos nervo neuritu, o labirinto, kuris atsakingas už pusiausvyros funkciją, – labirintitu.
Klausos nervo neuritas yra klausos nervo uždegimas, kurio metu dėl nervo pažeidimo vystosi neurosensorinio tipo prikurtimas. Tai reiškia, kad prikurtimas atsiranda dėl vidinės ausies struktūros.
Labirintitas yra vidinės ausies labirinto plėvinių struktūrų ir skysčių uždegimas. Dažniausiai nustatomas virusų sukeltas labirintitas. Jis būdingas suaugusiems (30–60 metų) žmonėms.
Otito atsiradimo priežastys skiriasi, priklausomai nuo jo formos:
Vaikai otitu suserga dažniau dėl ausies trimito, kitaip vadinamo Eustachijaus vamzdžio, kuris jungia būgninę ertmę su nosiarykle, anatominių ypatybių: jis būna trumpesnis, minkštesnis ir horizontalesnis nei suaugusių, todėl infekcija lengviau patenka, o vidurinėje ausyje susikaupęs uždegiminis sekretas sunkiau pasišalina.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas yra vidurinės ausies ertmes dengiančios gleivinės ūminis uždegimas, kurį sukelia įvairūs dirginantys veiksniai (alergijos, mikrobai, trauma). Dažniausiai juo serga vaikai iki 2 metų amžiaus. Suaugusieji serga rečiau.
Sergant virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, ūminis vidurinis otitas dažniau vystosi žmonėms, kuriems yra iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės, adenoidai nosiaryklėje, lėtinis rinosinusitas, taip pat sergantiems alerginėmis ir endokrininėmis ligomis.
Serozinis vidurinės ausies uždegimas (sezoninis otitas) – susirgimas, kurio metu vidurinėje ausyje kaupiasi tam tikras sekretas, tačiau infekcijos nėra. Didžiausias sergamumas nepūlingu vidurinės ausies uždegimu nustatomas mažiems vaikams.
Pasikartojantis serozinis otitas gali pereiti į lėtinį serozinį otitą (lėtinį ausų uždegimą). Dėl jo gali suirti vidurinės ausies struktūros arba dingti klausa. Lėtinis arba dažnai pasikartojantis ausų uždegimas gali atsirasti dėl:
Lėtinis serozinis otitas sukelia nedaug simptomų. Dažniausias iš jų yra klausos praradimas.
Lėtinis atikoantralinis otitas yra lėtinis vidurinės ausies uždegimas. Jam būdingas nuolatinis pūliavimas, blogėjanti klausa dėl palaipsniui didėjančio kaulinio irimo židinio ausyje ir pastovios perforacijos (skylės) viršutinėje būgnelio dalyje. Tokio uždegimo metu vidurinėje ausyje susiformuoja darinys – cholesteatoma.
Palaipsniui didėjanti cholesteatoma ardo šalia esančias struktūras (būgnelį, klausos kauliukus, kitas vidurinės ausies struktūras) ir gali pasiekti smegenis ar kitas svarbias struktūras, sukeldama gyvybei pavojingas komplikacijas. Tokia būklė gali būti įgimta, bet dažniausiai ją sukelia pasikartojančios vidurinės ausies infekcijos.
Ausies uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo formos:
Galimi ūminio ausų uždegimo simptomai yra klausos sutrikimas, ausų užgulimas, skausmas, plintantis į skruostą ar kaklą, pūliavimas iš ausies.
Siekiant diagnozuoti uždegimą, atliekama abiejų ausų išorinių klausomųjų landų ir būgnelių plėvių apžiūra – otoskopija. Jos metu matomas paraudęs, paburkęs ir išpūstas būgnelis, sumažėjęs jo judrumas, nesimato būgnelio anatominių struktūrų.
Tiriant klausą, beveik visada nustatomas jos susilpnėjimas. Kamertoniniai mėginiai (Rinne, Weber) leidžia greitai ir nesudėtingai įvertinti klausos pažeidimo pobūdį. Tačiau šio tyrimo rezultatai labiau orientaciniai, todėl vien juo dažniausiai neapsiribojama.
Kitas ausų uždegimo nustatymui naudojamas tyrimas yra timpanometrija. Šis greitas tyrimas padeda diagnozuoti būgnelio ir vidurinės ausies ligas vaikams bei suaugusiems ir yra tinkamas net naujagimiams.
Otito diagnostika taip pat gali apimti laboratorinius tyrimus, kurie atliekami siekiant nustatyti mikroorganizmus. Kraujo tyrimas gali rodyti padidėjusius uždegiminius rodiklius (leukocitų kiekį, C reaktyvinį baltymą). Į kaulą išplitusį uždegimą gali padėti nustatyti kompiuterinė tomograma.
Ausų uždegimo gydymas priklauso nuo jo sukėlėjo ir formos. Jį skiria gydytojas otorinolaringologas (LOR gydytojas).
Paprastai veiksmingas otito gydymas apima išorinės klausomosios landos išvalymą, uždegimo ir infekcijos gydymą, skausmo kontrolę, skatinančių veiksnių vengimą, stebėjimą ir pakartotinius įvertinimus.
Nerekomenduojama otito gydyti savarankiškai, nes užsitęsusi liga gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Ignoruojant ausies uždegimą, gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, gali plyšti ausies būgnelis. Tokiu atveju išauga rizika susirgti pūlingu ausų uždegimu. Jei ir toliau nesigydoma, išsivysto lėtinis pūlingas ausų uždegimas, kol galiausiai sutrinka klausa.
Labai retais atvejais po kelių dienų nuo ligos pradžios infekcija gali išplisti ir išsivystyti tokios komplikacijos:
Sveikstant, klausa vėl tampa normali per 3–6 savaites. Įtariant, kad klausa liko pablogėjusi, reikia kreiptis į gydytoją.
Kalbant apie otito profilaktiką, labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą ausų priežiūrą. Geriausia ausis valyti iš karto po maudynių, rankšluosčio ar servetėlės kampu. Nereikia stengtis valyti kuo giliau, nes išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris apsaugo odą nuo pažeidimų. Pernelyg kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Be to, mechaniškai valant ausis, atsiranda rizika pažeisti itin ploną ir tampriai su antkauliu suaugusią odą. Tuomet infekcija gali patekti į išorinę ausį ir sukelti uždegimą.
Jei pasireiškia pasikartojantys seroziniai otitai, tam, kad jie nepereitų į lėtinę ligą, reikia reguliariai tikrintis. Taip pat turi būti stebimos ligos priežastys. Priklausomai nuo jų, gali tekti pašalinti tonziles arba išgydyti nosies alergiją ar sinusų uždegimą.
Ausų uždegimas vaikams ir suaugusiesiems gali sukelti itin nemalonius simptomus. Kai kuriais atvejais ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus. Patyręs gydytojas otorinolaringologas gali užtikrinti, kad otito gydymas būtų efektyvus ir sėkmingas.
