Migrena: fazės, simptomai, gydymas - "Antėja laboratorija"

Migrena: fazės, simptomai ir gydymas 

Migrena – būklė, galinti pasireikšti stipriu, tvinkčiojančiu galvos skausmu arba pulsuojančiu pojūčiu dažnai vienoje galvos pusėje. Dažnai ją lydi tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, ypač didelis jautrumas šviesai ir garsui. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki dienų, o jų sukeliamas skausmas būti toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai. 

Migrenos požymiai ir simptomai pagal fazes

Išskiriamos keturios migrenos fazės: prodromas, aura, priepuolis ir postdromas. Joms būdingi tam tikri požymiai ir simptomai. Tačiau ne visiems pacientams pasireiškia visos keturios migrenos fazės. Geriausias būdas, kaip atpažinti migreną, tai stebėti specifinius jos požymius.

1. Perspėjamoji fazė arba prodromas

Likus 1–2 dienoms arba kelioms valandoms iki migrenos priepuolio galima pastebėti subtilius, apie jį įspėjančius pokyčius. Dažniausi prodromo simptomai ir požymiai yra:

  • nuotaikos pokyčiai – nuo depresijos iki euforijos;
  • potraukis maistui arba apetito stoka;
  • nuovargis;
  • pilvo pūtimas;
  • vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
  • kaklo sustingimas;
  • stiprus troškulys;
  • padidėjęs noras šlapintis;
  • skysčių kaupimasis;
  • dažnas žiovulys.

Prodromas pasireiškia daugeliui pacientų, tačiau nebūtinai prieš kiekvieną migrenos priepuolį.

2. Aura

Kai kuriems žmonėms ši fazė gali pasireikšti prieš migreną arba jos metu. Ne visi pacientai patiria migrenos aurą. Auros simptomai dažnai yra susiję su regėjimu. Paprastai jie prasideda palaipsniui, per 5–20 min. ir trunka mažiau nei valandą. Dažnai aura tarsi signalizuoja apie prasidedantį migrenos priepuolį. Aura gali pasireikšti kaip:

  • vaizdiniai reiškiniai, tokie kaip šviesos blyksniai (mirguliavimas), tamsios dėmės ar tunelio vizija;
  • regėjimo praradimas;
  • vienos kūno pusės dilgčiojimas arba tirpimas;
  • nesugebėjimas aiškiai kalbėti;
  • sunkumo jausmas rankose ir kojose;
  • skambesys ausyse;
  • kvapo, skonio ar lytėjimo pokyčiai.

Migrena be auros yra dažnesnė ir pasireiškia maždaug 70–75 proc. pacientų. Migrena su aura yra retesnė. Ji būdinga maždaug 20-30 proc. sergančiųjų.

3. Priepuolis

Negydoma migrena paprastai trunka nuo 4 iki 72 val. Ji gali pasireikšti retai, maždaug 1 arba 2 kartus per metus, arba kelis kartus per mėnesį ar net kas kelias dienas (lėtinė migrena). Kiekvienam žmogui migrenos pasikartojimo dažnis yra skirtingas. Priepuolio metu gali pasireikšti tokie simptomai ir požymiai kaip:

  • dažniausia vienoje galvos pusėje (tačiau gali būti abiejose) juntamas skausmas;
  • tvinkčiojantis galvos skausmas ar pulsavimo pojūtis;
  • jautrumas šviesai, garsui, o kartais ir kvapui bei prisilietimui;
  • pykinimas (pasireiškia maždaug 80 proc. migrena sergančių žmonių); 
  • vėmimas (būdingas maždaug 50 proc. pacientų);
  • silpnumas.

Migreninis galvos skausmas paprastai sustiprėja fizinio krūvio metu. Jis gali pereiti iš vienos galvos pusės į kitą, taip pat būti juntamas visoje galvoje arba jos priekyje. 

4. Atsigavimo fazė arba postdromas

Dar kelias valandas arba dienas po migrenos priepuolio žmogus gali jaustis išsekęs, sutrikęs ir išbalęs. Tačiau kai kurie pacientai tuo metu jaučiasi pakylėti, žvalūs ir laimingi. Postdromo fazės metu gali būti juntamas raumenų skausmas ar silpnumas, taip pat potraukis maistui arba priešingai – apetito stoka. Staigus galvos judesys gali trumpam vėl sukelti skausmą.

Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu migrenos simptomai ir požymiai pasireiškia reguliariai, patariama žymėtis priepuolius ir tai, kaip gydotės. Vertinant šią informaciją, atliekama migrenos diagnostika. Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris esant poreikiui nukreips jus pas gydytoją neurologą

Ieškote patikimų ir rūpestingų gydytojų? Tuomet užsiregistruokite vizitui „Antėja laboratorija“ klinikoje. Čia dirbantys specialistai pasiruošę Jums suteikti profesionalią pagalbą. 

Migrenos priežastys

Migrenos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau įtakos tokiai būklei turi genetika ir aplinkos veiksniai. Su šia būkle gali būti susiję smegenų kamieno pokyčiai ir jų sąveika su trišakiu nervu – pagrindiniu skausmo keliu. Migrena gali atsirasti ir sutrikus cheminių medžiagų, įskaitant serotonino, kuris padeda reguliuoti nervų sistemos skausmą, pusiausvyrai smegenyse. Serotonino vaidmuo sergant migrena vis dar tiriamas mokslininkų. Šiuo atveju ne ką mažiau svarbūs ir kiti neurotransmiteriai, įskaitant su kalcitonino genu susijusį peptidą arba CGRP (angl. calcitonine gene-related peptide). 

Kas sukelia migreną?

Yra pakankamai daug veiksnių, galinčių išprovokuoti migreną:

  • Hormoniniai pokyčiai moterims. Estrogeno svyravimai prieš menstruacijas ar jų metu, nėštumas, menopauzė, daugeliui moterų gali sukelti migrenos priepuolį.
  • Hormoniniai vaistai. Pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai, gali sustiprinti migrenos simptomus. Tačiau kai kurios moterys pastebi, kad juos vartojant migrena pasireiškia rečiau.
  • Alkoholiniai ir daug kofeino turintys gėrimai. Vieni iš dažniausiai minimų yra vynas ir kava.
  • Stresas. Darbe ar namuose patiriamas stresas irgi gali būti migrenos priežastis.
  • Jutiminiai dirgikliai. Jiems priskiriama ryški ir mirksinti šviesa, didelis garsas. 
  • Stiprūs kvapai. Juos gali skleisti kvepalai, dažų skiediklis, kitos cheminės medžiagos, cigaretės.
  • Miego pokyčiai. Miego trūkumas arba perteklius kai kuriems žmonėms gali sukelti migreną.
  • Fiziniai veiksniai. Dažniausiai tai intensyvus fizinis krūvis, įskaitant ir seksualinę veiklą.
  • Orų pokyčiai. Orų ir slėgio pokyčiai taip pat priskiriami migreną galinčioms sukelti priežastims.
  • Vaistai. Jiems priskiriami anksčiau minėti geriamieji kontraceptikai, taip pat vazodilatatoriai (kraujagyslių spindį plečiantys ir kraujo spaudimą mažinantys vaistai), pavyzdžiui, nitroglicerinas.
  • Maisto produktai. Daugybė maisto produktų gali būti susiję su migrena. Pavyzdžiui, tai gali būti subrendę sūriai, taip pat sūrus ir perdirbtas maistas.
  • Maisto priedai. Saldiklis aspartamas ir konservantas mononatrio glutamatas (E621) irgi didina migrenos riziką.

Migrenos skausmas gali būti sukeltas daugybės skirtingų veiksnių. Siekiant išvengti šios būklės, svarbu išmokti juos atpažinti.

Migrenos gydymas

Ar migrena išgydoma? Deja, tačiau ne. Visgi yra būdų, kaip numalšinti migrenos skausmą. Jie priklauso nuo:

  • paciento amžiaus;
  • to, kaip dažnai pasireiškia tokia būklė;
  • migrenos tipo;
  • būklės sunkumo, įskaitant tai, kiek laiko ji tęsiasi, kokio stiprumo migreninis galvos skausmas juntamas;
  • to, ar pasireiškia pykinimas arba vėmimas, taip pat kiti simptomai;
  • kitų sveikatos būklių ir vartojamų vaistų.

Būdai, kaip gydyti migreną:

  • savarankiškos gydymo priemonės;
  • gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant streso valdymą ir migreną sukeliančių veiksnių vengimą;
  • nereceptiniai vaistai nuo skausmo arba migrenos, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar acetaminofenas (paracetamolis);
  • receptiniai vaistai nuo migrenos, vartojami kiekvieną dieną (profilaktiškai), siekiant jos išvengti ir sumažinti galvos skausmo dažnumą;
  • receptiniai vaistai nuo migrenos, vartojami vos prasidėjus galvos skausmui, siekiant išvengti jo sustiprėjimo ir palengvinti simptomus;
  • receptiniai vaistai nuo pykinimo ar vėmimo;
  • hormonų terapija, jei manoma, kad migrena susijusi su menstruacijų ciklu;
  • alternatyvi priežiūra, apimanti biologinį grįžtamąjį ryšį (angl. biofeedback), meditaciją, akupresūrą ar akupunktūrą.

Tinkamiausias migrenos gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.

Migrena ir mityba

Kalbant apie tai, kaip numalšinti migreną, būtina paminėti jos sąsają su mityba. Tam tikri maisto produktai, priedai ar sudedamosios dalys, apie kuriuos ir kurias jau šiek tiek užsiminėme anksčiau, gali sukelti migreną labiau nei kiti. Tai apima:

  • Alkoholio ar kofeino turinčius gėrimus.
  • Maisto priedus, tokius kaip nitratai (sūdytos mėsos konservantas), aspartamas (dirbtinis cukraus pakaitalas) arba mononatrio glutamatas (E621).
  • Tiraminą, kurio natūraliai yra kai kuriuose maisto produktuose (pavyzdžiui, sūryje, šokolade, bananuose). Šios medžiagos taip pat padaugėja, kai maistas yra fermentuojamas arba brandinamas (pavyzdžiui, brandinti sūriai, rauginti kopūstai ir sojos padažas). Tačiau tiramino poveikis sergant migrena vis dar tiriamas. Kai kuriems žmonėms jis gali padėti apsisaugoti nuo galvos skausmo, o ne jį sukelti. 

Jeigu Jums pasireiškia migrena, rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos maisto produktus, priedus ir sudedamąsias dalis.

Nežinant, kas yra migrena, tai gali atrodyti paprasčiausias galvos skausmas. Visgi už šios būklės slepiasi kur kas daugiau. Jeigu jau kurį laiką juntate nemalonius simptomus, kreipkitės į gydytojus. „Antėja laboratorija“ klinikose galite sulaukti operatyvios pagalbos.