Alzheimerio liga – iššūkis, paliečiantis vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Nors ši liga yra viena iš labiausiai paplitusių demencijos formų, visuomenės žinios apie jos simptomus, priežastis ir eigos ypatumus dažnai lieka paviršutiniškos. Šiame tinklaraščio įraše gilinsimės į tai, kas yra Alzheimeris, aptarsime šios ligos priežastis, simptomus ir eigą. Taip pat pasidalinsime kita svarbiausia informacija, padedančia geriau suprasti Alzheimerio ligą.

Alzheimeris – kas tai?    

Alzheimeris – tai progresuojanti degeneracinė nervų sistemos liga, kurios metu plonėja ir nyksta nervų skaidulų jungtys, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai ir sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Ji paveikia smegenų dalis, atsakingas už atmintį, mąstymą ir elgesį, o tai lemia ne tik atminties praradimą, bet ir sunkumus atliekant kasdienes veiklas. 

Alzheimerio ligos priežastys

Alzheimerio priežastys iki šiol nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai mano, kad šios ligos vystymuisi įtakos turi keletas veiksnių. Pirmasis iš jų – genetika: tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti šia liga. Antrasis – amžius: dažniausiai Alzheimerio liga pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau yra ir ankstyvoji Alzheimerio liga, kuri gali pasireikšti asmenims iki 65 metų.

Be to, yra nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sveikata taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi. Aukštas kraujospūdis, cholesterolio lygis ir cukrinis diabetas, kurie kenkia kraujagyslėms, gali padidinti Alzheimerio ligos atsiradimo riziką. Šie veiksniai, kartu su uždegiminiais procesais ir oksidacinio streso padariniais, gali prisidėti prie neuronų pažeidimo ir jų žūties, kas yra būdinga Alzheimerio ligai.

Svarbu paminėti, kad gyvenimo būdas ir aplinka (mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, socialinė integracija ir psichinė veikla) taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Alzheimerio simptomai    

Alzheimerio simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pasireiškia ankstyvosiose stadijose ir intensyvėja, progresuojant ligai. Pirmieji Alzheimerio požymiai apima atminties, ypač trumpalaikės, sutrikimus. Žmogus gali pamiršti neseniai įvykusius įvykius ar kasdienius faktus, tokius kaip svarbios datos ar artimųjų vardai. 

Kitas būdingas simptomas – sunkumai, atliekant įprastas kasdienes veiklas, pavyzdžiui, valgant, rengiantis ar naudojantis buitine technika. Žmogus taip pat gali prarasti gebėjimą planuoti ar organizuoti veiklas, kurios anksčiau jam nesukėlė sunkumų.

Kognityviniai sutrikimai, tokie kaip orientacijos laike ir erdvėje praradimas, taip pat yra dažni. Asmuo gali pasimesti pažįstamoje aplinkoje, o ilgainiui – net savo namuose. Taip pat gali atsirasti kalbos sutrikimų, pavyzdžiui, renkantis tinkamus žodžius ar sekant pokalbius.

Galiausiai, gali pasireikšti elgesio ir asmenybės pokyčiai. Alzheimerio liga gali paveikti asmens nuotaiką ir elgesį, sukeldama depresiją, agresiją, socialinį atsiribojimą ar net nepagrįstą įtarinėjimą. Šie pokyčiai gali būti labai sunkūs tiek pacientams, tiek jų šeimos nariams.

Alzheimerio ligos simptomai yra sudėtingi ir gali ženkliai paveikti žmonių gyvenimo kokybę. Todėl svarbu kuo anksčiau juos atpažinti ir pradėti gydymą, siekiant sulėtinti ligos progresavimą bei palengvinti simptomus.

Alzheimerio ligos eiga    

Alzheimerio ligos eiga yra lėta ir palaipsniui progresuojanti. Paprastai išskiriamos kelios pagrindinės Alzheimerio ligos stadijos, kurioms būdingi skirtingo lygio simptomai:

• Pradinė stadija dažnai praeina nepastebėta, nes simptomai yra lengvi ir gali būti priskirti senėjimo procesui. Asmenys gali susidurti su nedideliais atminties sutrikimais, pavyzdžiui, pamiršti neseniai vykusius įvykius ar kasdienes smulkmenas. Taip pat gali pasitaikyti lengvų sunkumų, atliekant sudėtingesnes kasdienes užduotis.
• Vidurinė stadija yra dažniausiai pastebima, nes ligos simptomai tampa akivaizdūs ir trukdo įprastai veiklai. Išryškėja atminties problemos, asmenys pradeda patirti didesnius sunkumus planuojant ar organizuojant veiklas, gali pasiklysti pažįstamoje aplinkoje ir dažnai jaučiasi sumišę. Taip pat pasireiškia kalbos problemos ir elgesio pokyčiai.
• Pažengusi ligos stadija yra sunkiausia tiek pacientams, tiek jų globėjams. Asmenys tampa visiškai priklausomi nuo kitų pagalbos, net ir atliekant labai paprastas kasdienes veiklas, pavyzdžiui, valgant ar rengiantis. Atminties netekimas yra toks stiprus, kad gali būti sunku atpažinti artimuosius. Taip pat gali pasireikšti visiškas orientacijos laike ir erdvėje praradimas, dideli kalbos sutrikimai ir fiziniai negalavimai.

Svarbu suprasti šios ligos eigą, siekiant suteikti sergantiesiems tinkamą priežiūrą ir paramą. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir intervencijos gali padėti prailginti aukštesnės kokybės gyvenimo laikotarpį ir sumažinti streso lygį tiek pacientams, tiek jų šeimos nariams.

Kaip nustatoma Alzheimerio liga?

Alzheimerio ligos nustatymas yra sudėtingas procesas, apimantis išsamią medicininę apžiūrą, kognityvinius testus, kraujo bei neurologinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija. Alzheimerio diagnostika taip pat gali apimti pozitronų emisijos tomografiją (PET skenavimą), siekiant nustatyti smegenų metabolinės veiklos pokyčius.

Alzheimerio gydymas

Nors Alzheimerio visiškai išgydyti negalima, įvairūs gydymo metodai gali sulėtinti šios ligos progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Ligoniui gali būti skiriami vaistai nuo Alzheimerio, kurie pagerina smegenų chemiją ir mąstymo funkcijas, taip pat kognityvinė terapija, kurios tikslas – palaikyti paciento socialinę integraciją ir emocinę gerovę. Gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant subalansuotą mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą, taip pat teigiamai veikia paciento sveikatą. 

Kaip išvengti Alzheimerio ligos?    

Nors nėra galimybės visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos, yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti susirgimo riziką arba atitolinti ligos pradžią. Tai yra:

• Mityba. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono dieta, turtinga vaisiais, daržovėmis, žuvimi ir sveikaisiais riebalais, gali padėti sumažinti demencijos riziką. Ši dieta taip pat mažina uždegimą ir širdies ligų riziką, kurie susiję su padidėjusia Alzheimerio ligos atsiradimo rizika.
• Fizinis aktyvumas. Reguliarus mankštinimasis padeda palaikyti kraujotaką ir smegenų sveikatą, o tai gali sumažinti Alzheimerio ligos atsiradimo tikimybę.
• Psichinė veikla ir nuolatinis mokymasis. Remiantis tyrimų duomenimis, aukštas intelektualinis aktyvumas ir nuolatinis mokymasis gali padėti stiprinti smegenų funkcijas ir atsparumą šiai ligai.
• Socialinė veikla ir ryšiai su kitais žmonėmis. Socialinis įsitraukimas ir dalyvavimas bendruomenės veikloje gali padėti sumažinti streso lygį, kuris yra vienas iš Alzheimerio ligos rizikos veiksnių.
• Sveikas miegas ir streso valdymas. Sveikas miegas padeda išvalyti smegenis nuo kenksmingų įvairių biologinių procesų šalutinių produktų, o efektyvus streso valdymas mažina uždegimą ir gerina bendrą sveikatos būklę.

Alzheimerio ligos prevencija apima įvairias gyvenimo sritis. Svarbu pastebėti, jog reguliariai atliekama sveikatos patikra ir ankstyvoji diagnostika taip pat yra būtinos, siekiant laiku atpažinti šios ligos požymius ir pradėti taikyti veiksmingas prevencines priemones. 

Jaučiate nerimą dėl neįprastų simptomų? Nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju neurologu. Šios srities specialistus rasite ir „Antėja“ klinikoje.

DUK

Kuo skiriasi demencija nuo Alzheimerio?

Demencija yra bendras terminas, apibūdinantis simptomų kompleksą, kuris apima kognityvinių funkcijų, tokių kaip atmintis, mąstymas ir orientacija, sutrikimus. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis, sudaranti apie 60–70 proc. visų demencijos atvejų. Kitaip nei demencija, kuri gali būti sukelta įvairių ligų ir būklių, Alzheimeris yra konkreti medicininė būklė, pasižyminti smegenų ląstelių žūtimi ir beta amiloido baltymų kaupimusi smegenyse, o tai yra būdinga tik šiai ligai.

Ar galima Alzheimeriu susirgti jaunystėje?

Taip, nors tokie atvejai ir retesni, susirgti Alzheimeriu gali ir jaunesni nei 65 metų asmenys. Ankstyvoji Alzheimerio liga sudaro maždaug 5 proc. visų Alzheimerio atvejų.

Ar Alzheimeris yra paveldimas?

Taip, Alzheimeris gali būti paveldimas, ypač ankstyvoji Alzheimerio liga, kuri dažniausiai siejama su genetiniais veiksniais. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai, tokie kaip APOE-e4, gali didinti riziką susirgti šia liga. Tačiau įprasta Alzheimerio forma, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės, taip pat gali turėti paveldimą veiksnį.

Ar Alzheimeris yra išgydomas?    

Ne, šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma. Esami gydymo metodai gali tik sulėtinti ligos progresavimą, palengvinti kai kuriuos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tačiau jie negali sustabdyti ar atstatyti jau padarytos žalos smegenims.