Kepenų vėžys: simptomai, stadijos, gydymas

Kepenų vėžys – piktybinė kepenų liga. Jis gali būti pirminis (atsirandantis kepenyse) arba antrinis (susidaręs kitose kūno dalyse ir išplitęs į kepenis). Dažniau pasireiškia antrinis kepenų vėžys – metastazavęs (prasidėjęs kitur organizme, pavyzdžiui, storojoje žarnoje, skrandyje, plaučiuose). Didesnė rizika susirgti kepenų vėžiu gresia tiems, kurie prieš tai ilgą laiką sirgo lėtiniu kepenų uždegimu (hepatitu), kepenų ciroze, gausiai vartojo alkoholį, rūkė.

Kepenų vėžio rūšys

Kepenys sudarytos iš kelių skirtingų tipų ląstelių. Todėl jose gali susiformuoti kelių rūšių navikai. Kai kurie iš jų yra gerybiniai (nevėžiniai), o kai kurie – vėžiniai, galintys išplisti į kitas kūno dalis (metastazuoti). Šių navikų priežastys ir gydymas skiriasi. Nuo kepenų vėžio rūšies priklauso ir pasveikimo perspektyvos. 

Dažniausi gerybiniai dariniai kepenyse yra šie: 

• cistos,
• hemangioma,
• kepenų adenoma,
• židininiai mazgai,
• hiperplazija,
• lipoma,
• fibroma,
• lejomioma.

Nei vienam iš šių navikų netaikomas kepenų vėžio gydymas. Esant skausmui arba kraujavimui, jie gali būti pašalinami chirurginiu būdu.

Pirminis kepenų vėžys – tai kepenyse prasidedantis piktybinis procesas. Pagal naviką sudarančias ląsteles išskiriami keli jo tipai:

• Hepatoceliulinė karcinoma (HCC) sudaro apie 75–80 proc. pirminio kepenų vėžio atvejų. Tai dažniausias šios ligos tipas. Toks navikas išsivysto iš pagrindinių kepenų ląstelių (hepatocitų) ir dažnai yra siejamas su lėtinėmis kepenų ligomis. Iš pradžių išsivysto kepenų uždegimas, kurį gali sukelti alkoholis, hepatitas C arba B ar kitos ligos. Uždegimui progresuojant, išsivysto audinio nekrozė, fibrozė ir cirozė. Galiausiai, pažeistos kepenų ląstelės gali transformuotis į vėžį. 
• Cholangiokarcinoma sudaro apie 10–20 proc. kepenų vėžio atvejų. Navikas išsivysto iš kepenų tulžies latakų ląstelių. Dėl šios priežasties jis dar vadinamas tulžies latakų vėžiu. Pagal tai, kur susidarė navikas, išskiriama ekstrahepatinė ir intrahepatinė cholangiokarcinoma.
• Kartais nustatomas tarpinis variantas, kuriame randama ir cholangiokarcinomai, ir hepatoceliulinei karcinomai būdingų pakitimų.
• Angiosarkoma yra itin reta ir sudaro tik apie 1 proc. suaugusiųjų pirminio kepenų vėžio atvejų. Toks navikas prasideda kepenų kraujagyslėse ir yra labai agresyvus. 

Kadangi hepatoceliulinė karcinoma yra dažniausias kepenų vėžio tipas, daugiausiai kalbėsime būtent apie ją.

Kepenų vėžio rizikos veiksniai 

Tam tikri veiksniai gali padidinti pirminio kepenų vėžio riziką. Jiems priskiriama:

• Lėtinė hepatito B arba C infekcija. Abi šios infekcijos padidina riziką susirgti kepenų vėžiu.
• Kepenų cirozė. Sergant šia lėtine liga, kepenyse susidaro randinis audinys ir padidėja kepenų vėžio tikimybė. 
• Tam tikros paveldimos kepenų ligos. Kepenų vėžio riziką gali padidinti hemochromatozė ir Vilsono liga.
• Diabetas. Žmonėms, turintiems cukraus kiekio kraujyje sutrikimą, būdinga didesnė kepenų vėžio rizika nei nesergantiems diabetu.
• Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Kepenyse besikaupiantys riebalai padidina kepenų vėžio riziką.
• Aflatoksinų poveikis. Aflatoksinai yra paplitę dirvožemyje. Jie vystosi įvairiose grūdinėse kultūrose, patenka į augalinės kilmės maisto produktus, gyvulių pašarą. Pavyzdžiui, grūdai ir riešutai gali būti užteršti aflatoksinais, kurie gali patekti į iš šių produktų gaminamą maistą.
• Nesaikingas alkoholio vartojimas. Daugelį metų vartojant didesnį nei vidutinį alkoholio kiekį, gali atsirasti negrįžtamas kepenų pažeidimas ir padidėti kepenų vėžio rizika.

Kartais kepenų vėžio priežastis yra žinoma, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis hepatito infekcijomis. Tačiau kartais kepenų vėžys atsiranda žmonėms, nesergantiems tokiomis ligomis.

Kepenų vėžio simptomai ir požymiai

Ši liga gali neturėti jokių simptomų ir požymių arba gali būti sunku juos pastebėti. Nepriklausomai nuo to, ar vėžys prasideda kepenyse (pirminis), ar plinta iš kitos kūno dalies (antrinis), simptomai ir požymiai yra tokie patys. Tai gali būti:

• svorio kritimas be priežasties;
• apetito stoka;
• viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas;
• pilvo apimties padidėjimas;
• pykinimas ir vėmimas;
• bendras silpnumas ir nuovargis;
• odos ir akių pageltimas (gelta);
• blyškesnės nei įprastai išmatos.

Tokie kepenų vėžio požymiai ir simptomai paprastai atsiranda tuomet, kai liga jau būna pažengusi. Todėl jei pastebėjote nerimą keliančius ženklus, nedelsdami kreipkitės į gydytojus. 

Kepenų vėžio diagnostika

Kepenų vėžio diagnostika apima skirtingų tyrimų derinimą. Plačiau apie juos pasakojame toliau tekste.

Kepenų vėžio tyrimai

Pirmiausia paprastai atliekami kepenų funkcijos tyrimai, hepatito ir vėžinių žymenų tyrimai. Vienas iš tokių – alfa fetoproteino (AFP) koncentracijos kraujyje nustatymas. Įtariant ligą, gali būti atliekamas kepenų tyrimas ultragarsu, taip pat kiti radiologiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Siekiant patvirtinti, ar tai tikrai kepenų vėžys, ar ne, atliekama biopsija.

Tokia liga gali būti diagnozuojama ir neatlikus naviko biopsijos, kai dariniai KT ar MRT atitinka radiologinius hepatoceliulinės karcinomos (HCC) požymius ir nustatytas AFP kiekis viršija 400 ng/mL.

Kepenų ciroze sergantiems pacientams kas 6 mėnesius rekomenduojama atlikti kepenų tyrimą ultragarsu ir patikrinti alfa fetoproteino koncentraciją kraujyje. Tai gali padėti kuo anksčiau nustatyti hepatoceliulinę karcinoma.

Kepenų vėžio stadijos    

Išskiriamos 4 kepenų vėžio stadijos:

• 1 stadijos kepenų vėžys skirstomas į 1A ir 1B stadijas. 1A reiškia, kad kepenyse yra vienas auglys, iki 2 cm dydžio ir neįaugęs į kraujagysles. 1B stadija reiškia, kad yra vienas didesnis nei 2 cm navikas, kuris neįaugęs į kraujagysles.
• 2 stadijos kepenų vėžys reiškia, kad yra vienas didesnis nei 2 cm navikas, kuris išaugo į kepenų kraujagysles. Taip pat tai gali reikšti, kad kepenyse yra keli navikai ir jie visi mažesni nei 5 cm. Antros stadijos vėžys nėra išplitęs į limfmazgius ar kitas kūno vietas.
• Kepenų vėžio 3 stadija skirstoma į 3A ir 3B. 3A reiškia, kad yra daugiau nei vienas navikas ir bent vienas iš jų didesnis nei 5 cm. Šiame etape vėžys nėra išplitęs į limfmazgius ar bet kurią kitą kūno dalį. 3B stadija reiškia, kad vėžys išaugo į vieną iš pagrindinių kepenų kraujagyslių arba išplito į organus, esančius netoli kepenų (neįskaitant tulžies pūslės), arba per gleivinę, kuri apgaubia pilvo vidaus organus. Jis neišplitęs į limfmazgius ar bet kurią kitą kūno dalį.
• Kepenų vėžio 4 stadija irgi skirstoma į kelias dalis. 4A stadijos navikas yra bet kokio dydžio ir jų gali būti daugiau nei vienas. Vėžys gali būti išaugęs į kraujagysles arba organus aplink kepenis. Jis išplitęs į limfmazgius, bet ne į kitas kūno dalis. 4B stadijos navikas yra bet kokio dydžio ir gali būti daugiau nei vienas. Jis gali būti išaugęs į kraujagysles arba organus aplink kepenis. Taip pat jis gali būti išplitęs į limfmazgius arba ne, bet išplitęs į kitą kūno dalį, pavyzdžiui, plaučius ar kaulus.

Nuo kepenų vėžio stadijos priklauso, koks gydymas bus taikomas. 

Kepenų vėžio gydymas    

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos išplitimo, vėžio žymenų lygio ir kepenų funkcijos. Ankstyvų ligos stadijų atveju dažniausiai rekomenduojama kepenų vėžio operacija.  Nustačius vieną naviką iki 5 cm arba kelis iki 3 cm dydžio, atsižvelgus į bendrą žmogaus būklę, kitas ligas, gali būti svarstoma kepenų transplantacija.

Jei operacija negalima, tačiau vėžys lokalizuotas tik kepenyse, rekomenduojama taikyti vietinio gydymo metodus, tokius kaip radiodažnio bangų abliacija, spiritizacija, transarterinė chemoembolizacija (TACE), radioembolizacija (SIRT) ar stereotaksinė radioterapija. 

Atvejais, kuomet šie metodai negalimi, nustačius stipriai kepenyse išplitusį vėžį arba aptikus metastazių kituose organuose, skiriamas sisteminis gydymas. Svarbu pastebėti, kad jis veiksmingiausias ir saugus tik tuomet, kai paciento bendra būklė ir kepenų funkcija yra gera.

Chemoterapija gydant hepatoceliulinę karcinoma nėra labai efektyvi. Standartiniu pirmos eilės pasirinkimu laikoma biologinė taikinių terapija. Šiuo metu yra patvirtinti tokie taikinių terapijos vaistai nuo kepenų vėžio: sorafenibas, lenvatinibas, regorafenibas, kabozantinibas, ramucirumabas.

Daug vilčių gydant išplitusią HCC teikia ir imunoterapijos rezultatai.

Mityba sergant kepenų vėžiu    

Sergant kepenų vėžiu rekomenduojama valgyti 5–6 nedidelius patiekalus per dieną maždaug kas 3 val. Toks maitinimosi būdas leidžia užtikrinti, kad kūnas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Kartu jis gali padėti sumažinti su vėžio gydymu susijusio šalutinio poveikio riziką.

Rekomenduojami produktai:

• Liesi baltymai, tokie kaip vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai, neriebūs pieno produktai, riešutai, soja. Jie gali sustiprinti imuninę sistemą ir skatinti gijimą.
• Nesmulkinti grūdai, tokie kaip avižiniai dribsniai, nesmulkintų kviečių duona, rudieji ryžiai ir viso grūdo makaronai. Tai geri angliavandenių šaltiniai, galintys padidinti energijos lygį.
• Spalvingi vaisiai ir daržovės. Juose gausu antioksidantų, galinčių padėti organizmui kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
• Sveikieji riebalai, pavyzdžiui, esantys avokaduose, riešutuose, sėklose ir alyvuogių aliejuje. Jie gali padėti organizmui pasisavinti svarbiausias maistines medžiagas ir antioksidantus. 
• Vanduo ir kiti skysčiai. Jie svarbūs, kad kūnas būtų hidratuotas, o tai būtina gydant vėžinius susirgimus.

 Sergant tokia liga geriau atsisakyti sočiųjų arba transriebalų, tokių kaip raudona mėsa, riebus pienas ir kepiniai. Taip pat geriau apriboti pridėtinio cukraus ir druskos vartojimą.

Tuomet, kai atsiranda kepenų vėžys, simptomai gali būti nepastebimi. Todėl siekiant užkirsti kelią tokios ligos progresavimui, būtina laiku atlikti reikiamus tyrimus. Užsiregistruoti jiems galite klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys rūpestingi gydytojai pasiruošę suteikti aukščiausios kokybės paslaugas kiekvienam pacientui.