Krūties vėžys – navikas, susiformuojantis supiktybėjus krūties pieno liaukų skilties ar latakėlių ląstelėms. Tai dažniausia onkologinė moterų liga. Krūties vėžio atvejų skaičius didžiausias 45–65 metų amžiaus grupėje. Toms, kurių artimos giminaitės – motina ar sesuo – sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti tokia liga didesnė. Kiti rizikos veiksniai gali būti rūkymas, negimdymas, nežindymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, kontraceptikų vartojimas, sukelti abortai. Plačiau apie krūties vėžį pasakojame šiame tinklaraščio įraše.
Dažniausios krūties vėžio rūšys yra:
Kitos, mažiau paplitusios vėžio rūšys yra Pedžeto liga, medulinė krūties karcinoma, uždegiminis krūties vėžys. Duktalinė karcinoma in situ yra krūties liga, galinti sukelti invazinį krūties vėžį. Sergant ja, vėžio ląstelės yra tik latakų gleivinėje ir nėra išplitusios į kitus krūties audinius.
Krūtų vėžio rūšis nustatoma, ištyrus per biopsiją paimtą auglio mėginį.
Nors ir retai, vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu. Paprastai tai nutinka vyresniems nei 60 metų vyrams, tačiau gali susirgti ir jaunesni. Dažniausios vyrų krūties vėžio rūšys yra tokios pat kaip ir moterų: invazinė duktalinė karcinoma, invazinė lobulinė karcinoma ir duktalinė krūties karcinoma in situ.
Dažniausi vyrų krūties vėžio simptomai yra išskyros iš spenelio, kurios gali būti kraujingos, krūties patinimas, guzeliai pažastyje, krūties odoje atsivėrusi žaizdelė (opa), įtrauktas spenelis. Tačiau jie gali pasireikšti sergant ir kitomis ligomis, kurios nėra krūtų vėžys. Todėl tik atlikus išsamius tyrimus, galima nustatyti tikrąsias jų priežastis.
Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi krūties vėžio simptomai, o kai kuriems jie iš viso nepasireiškia.
Kai kurie įspėjamieji krūties vėžio požymiai yra:
Visi šie simptomai nebūtinai reiškia krūties vėžį. Jie gali atsirasti ir dėl kitų susirgimų. Bet kokiu atveju, pastebėjus tokius pokyčius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųstų Jus pas krūtų specialistą. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nustatys tikrąsias tokių simptomų priežastis ir paskirs reikiamą gydymą.
Krūties vėžio rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti yra:
Kai kuriuos krūtų vėžio rizikos veiksnius galima pašalinti, laikantis tam tikrų rekomendacijų. Tokie veiksniai yra:
Taigi atsižvelgiant į šiuos aspektus ir imantis atitinkamų priemonių, krūties vėžio riziką galima sumažinti.
Krūties vėžio diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir apžiūros. Esant būdingiems simptomams, atliekama įtartino darinio biopsija ir gautos medžiagos histologinis ištyrimas.
40–50 metų amžiaus moterims reguliarią specialisto patikrą rekomenduojama atlikti kartą per 1–2 metus. Laiku pastebėti nerimą keliantys pokyčiai palengvina ankstyvą diagnostiką ir yra ypač svarbūs sėkmingam gydymui.
Laboratorijoje „Antėja“ atliekama vėžio žymenų tyrimų programą moterims puikiai tinka norinčioms visapusiškai išsitirti savo sveikatą. Daugiau informacijos apie ją – spustelėjus ant pateiktos nuorodos.
Krūtų vėžio diagnostikai naudojami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopija ir mamografija. Renkantis tinkamiausią tyrimą, daug įtakos turi moters amžius.
Jaunoms moterims, iki 40 metų amžiaus, rekomenduojamas echoskopijos tyrimas, kadangi jų krūtyse yra tankus liaukinis audinys, kuris prastai praleidžia rentgeno spindulius ir yra jautrus jonizuojančiai spinduliuotei. Mamografijos tyrimo informatyvumas tokiu atveju yra ribotas. Be to, echoskopijos metu nenaudojama žalinga radioaktyvi spinduliuotė, todėl šis tyrimas gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir krūtimi žindančioms moterims.
Vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės, pirmiausia rekomenduojama mamografija, kadangi jų krūtyse yra daugiau rentgeno spinduliams pralaidaus riebalinio audinio. Tokiu atveju šis tyrimas gali parodyti net ir labai ankstyvus piktybinius pakitimus.
Išskiriamos keturios invazinio krūties vėžio stadijos:
Krūties vėžio stadija yra vienas iš veiksnių, lemiančių tai, koks gydymas bus pasirinktas. Plačiau apie jo galimybes pasakojame žemiau tekste.
Krūtų vėžys gydomas keliais būdais. Tai priklauso nuo jo rūšies ir išplitimo. Pacientams, sergantiems krūties vėžiu, dažnai taikomas daugiau nei vienas gydymo būdas. Tai gali būti:
Kiekvienu atveju krūties vėžio gydymas parenkamas individualiai, prieš tai atlikus išsamius tyrimus.
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, yra sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, daugiau nei trečdaliu (38 proc.) atvejų šios ligos galima išvengti laikantis tam tikrų rekomendacijų: sumažinus alkoholio vartojimą, padidinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.
Kiekviena moteris nuo 20 metų kas mėnesį (geriausia – tarp 7 ir 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos) turėtų atlikti savityrą. Toms, kurioms nėra menstruacijų, arba besilaukiančioms moterims, tikrintis reikėtų reguliariai, pavyzdžiui, pirmą kiekvieno mėnesio dieną.
Savityros metu pastebėjus ką nors įtartino, reikėtų iš karto kreipkitės į gydytoją.
Vyresnėms nei 40 metų moterims kas 1–2 metus rekomenduojama atlikti mamogramas. Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.
Atkreiptinas dėmesys, kad šeimoje krūties vėžiu sirgus bent dviems artimiems giminaičiams, dėl detalesnio ištyrimo ir krūties vėžio rizikos įvertinimo į gydytojus kreiptis reikėtų net ir labai jauname amžiuje, paauglystėje.
Tinkama krūtų vėžio prevencija gali padėti sumažinti šios ligos riziką arba laiku pastebėti ankstyvuosius jos simptomus ir taip žymiai pagerinti gydymo rezultatus. Jeigu pastebėjote nerimą keliančius ženklus arba tiesiog norite pasitikrinti, kviečiame apsilankyti klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys specialistai pasiruošę Jums suteikti profesionalią pagalbą nuo iki.
-max-432.jpg)