Krūties vėžys: rūšys, simptomai, gydymas - "Antėja laboratorija"

Krūties vėžys: rūšys, simptomai, gydymas

Krūties vėžys – navikas, susiformuojantis supiktybėjus krūties pieno liaukų skilties ar latakėlių ląstelėms. Tai dažniausia onkologinė moterų liga. Krūties vėžio atvejų skaičius didžiausias 45–65 metų amžiaus grupėje. Toms, kurių artimos giminaitės – motina ar sesuo – sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti tokia liga didesnė. Kiti rizikos veiksniai gali būti rūkymas, negimdymas, nežindymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, kontraceptikų vartojimas, sukelti abortai. Plačiau apie krūties vėžį pasakojame šiame tinklaraščio įraše.    

Krūtų vėžio rūšys

Dažniausios krūties vėžio rūšys yra:

  • Invazinė duktalinė (latakų) karcinoma. Šis krūtų vėžys pradeda formuotis latakuose, o vėliau išauga į kitas krūtų audinio dalis. Invazinės vėžio ląstelės taip pat gali plisti arba metastazuot į kitas kūno dalis. Duktalinė krūties karcinoma sudaro beveik 75 % visų krūties vėžio atvejų.
  • Invazinė lobulinė (skiltelių) karcinoma. Šios rūšies vėžio ląstelės pradeda formuotis skiltelėse, o paskui iš jų plinta į šalia esančius krūties audinius. Invazinės vėžio ląstelės taip pat gali plisti į kitas kūno dalis. 

Kitos, mažiau paplitusios vėžio rūšys yra Pedžeto liga, medulinė krūties karcinoma, uždegiminis krūties vėžys. Duktalinė karcinoma in situ yra krūties liga, galinti sukelti invazinį krūties vėžį. Sergant ja, vėžio ląstelės yra tik latakų gleivinėje ir nėra išplitusios į kitus krūties audinius.

Krūtų vėžio rūšis nustatoma, ištyrus per biopsiją paimtą auglio mėginį. 

Krūties vėžys vyrams

Nors ir retai, vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu. Paprastai tai nutinka vyresniems nei 60 metų vyrams, tačiau gali susirgti ir jaunesni. Dažniausios vyrų krūties vėžio rūšys yra tokios pat kaip ir moterų: invazinė duktalinė karcinoma, invazinė lobulinė karcinoma ir duktalinė krūties karcinoma in situ.

Dažniausi vyrų krūties vėžio simptomai yra išskyros iš spenelio, kurios gali būti kraujingos, krūties patinimas, guzeliai pažastyje, krūties odoje atsivėrusi žaizdelė (opa), įtrauktas spenelis. Tačiau jie gali pasireikšti sergant ir kitomis ligomis, kurios nėra krūtų vėžys. Todėl tik atlikus išsamius tyrimus, galima nustatyti tikrąsias jų priežastis.

Krūties vėžio simptomai ir požymiai

Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi krūties vėžio simptomai, o kai kuriems jie iš viso nepasireiškia.

Kai kurie įspėjamieji krūties vėžio požymiai yra:

  • guzelis krūtyje arba pažastyje;
  • dalies krūties sustorėjimas arba patinimas;
  • odoje atsirandančios bangelės;
  • krūties odos sudirgimas arba įdubimas;
  • odos paraudimas arba pleiskanojimas spenelių ar krūtų srityje;
  • spenelio įtraukimas arba skausmas spenelio srityje;
  • karštos, paraudusios, patinusios krūtys ir apelsino žievelę primenanti oda;
  • išskyros iš spenelių, kurios gali būti kraujingos;
  • bet koks krūties dydžio ar formos pasikeitimas;
  • skausmas bet kurioje krūties srityje.

Visi šie simptomai nebūtinai reiškia krūties vėžį. Jie gali atsirasti ir dėl kitų susirgimų. Bet kokiu atveju, pastebėjus tokius pokyčius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųstų Jus pas krūtų specialistą. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nustatys tikrąsias tokių simptomų priežastis ir paskirs reikiamą gydymą. 

Krūties vėžio rizikos veiksniai

Krūties vėžio rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti yra:

  • Senėjimas. Senstant, rizika susirgti krūties vėžiu didėja. Dauguma šios ligos atvejų diagnozuojami sulaukus 50 metų amžiaus. 
  • Genetinės mutacijos. Moterims, turinčioms tam tikrų genų, tokių kaip BRCA1 ir BRCA2, mutacijas, yra didesnė krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Vyrams, turintiems šių genų mutacijas yra didesnė prostatos ir krūties vėžio rizika.
  • Reprodukcinė istorija. Prasidėjus mėnesinėms iki 12 metų ir menopauzei po 55 metų, moterys yra ilgiau veikiamos hormonų, todėl padidėja rizika susirgti krūties vėžiu.
  • Tankus krūtų liaukinis audinys. Moterys, kurių krūtų liaukinis audinys pasižymi dideliu tankumu, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
  • Asmeninė krūties vėžio ar tam tikrų ne vėžinių krūtų ligų istorija. Moterys, sirgusios krūties vėžiu, dažniau juo suserga antrą kartą. Taip pat kai kurios ne vėžinės krūtų ligos, tokios kaip netipinė hiperplazija ar lobulinė karcinoma in situ, yra susijusios su didesne rizika susirgti krūties vėžiu.
  • Krūties ar kiaušidžių vėžio šeimos istorija. Moters rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, jei jos motina, sesuo ar dukra arba keli šeimos nariai iš motinos ar tėvo pusės sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu. 
  • Ankstesnis gydymas, naudojant spindulinę terapija. Moterimis, kurioms iki 30 metų amžiaus buvo taikyta spindulinė krūties ląstos ar krūtų terapija (pavyzdžiui, sergant Hodžkino limfoma), rizika vėliau susirgti krūties vėžiu yra didesnė.
  • Vaisto dietilstilbestrolio (DES) poveikis. DES anksčiau buvo skiriamas kai kurioms nėščioms moterims, siekiant išvengti persileidimo. Moterys, vartojusios šį vaistą arba kurių motinos jį vartojo, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.

Kai kuriuos krūtų vėžio rizikos veiksnius galima pašalinti, laikantis tam tikrų rekomendacijų. Tokie veiksniai yra:

  • Nepakankamas fizinis aktyvumas. Moterys, kurios nėra fiziškai aktyvios, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
  • Antsvoris arba nutukimas po menopauzės. Vyresnio amžiaus moterims, kurios turi antsvorio arba yra nutukusios, gresia didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei toms, kurių svoris normalus. 
  • Hormonų vartojimas. Kai kurios pakaitinės hormonų terapijos formos, naudojamos menopauzės metu ilgiau nei penkerius metus, gali padidinti krūties vėžio riziką. Šios ligos riziką padidina ir kai kurie geriamieji kontraceptikai. 
  • Reprodukcinė istorija. Pirmą kartą laukiantis esant vyresnio nei 30 metų amžiaus, nemaitinant krūtimi ir niekada nepastojus, gali padidėti krūties vėžio rizika. 
  • Alkoholio vartojimas. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau moteris vartoja alkoholio, tuo jai gresia didesnė rizika susirgti krūties vėžiu. 
  • Rūkymas. Nustatyta, kad rūkymas reikšmingai padidina krūties vėžio atsiradimo tikimybę, ypač jei pradėta rūkyti paauglystėje, perimenstruaciniu (vaisingo amžiaus) laikotarpiu.

Taigi atsižvelgiant į šiuos aspektus ir imantis atitinkamų priemonių, krūties vėžio riziką galima sumažinti.

Krūties vėžio diagnostika

Krūties vėžio diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir apžiūros. Esant būdingiems simptomams, atliekama įtartino darinio biopsija ir gautos medžiagos histologinis ištyrimas. 

40–50 metų amžiaus moterims reguliarią specialisto patikrą rekomenduojama atlikti kartą per 1–2 metus. Laiku pastebėti nerimą keliantys pokyčiai palengvina ankstyvą diagnostiką ir yra ypač svarbūs sėkmingam gydymui.

Laboratorijoje „Antėja“ atliekama vėžio žymenų tyrimų programą moterims puikiai tinka norinčioms visapusiškai išsitirti savo sveikatą. Daugiau informacijos apie ją – spustelėjus ant pateiktos nuorodos.

Krūties vėžio tyrimas

Krūtų vėžio diagnostikai naudojami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopija ir mamografija. Renkantis tinkamiausią tyrimą, daug įtakos turi moters amžius. 

Jaunoms moterims, iki 40 metų amžiaus, rekomenduojamas echoskopijos tyrimas, kadangi jų krūtyse yra tankus liaukinis audinys, kuris prastai praleidžia rentgeno spindulius ir yra jautrus jonizuojančiai spinduliuotei. Mamografijos tyrimo informatyvumas tokiu atveju yra ribotas. Be to, echoskopijos metu nenaudojama žalinga radioaktyvi spinduliuotė, todėl šis tyrimas gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir krūtimi žindančioms moterims. 

Vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės, pirmiausia rekomenduojama mamografija, kadangi jų krūtyse yra daugiau rentgeno spinduliams pralaidaus riebalinio audinio. Tokiu atveju šis tyrimas gali parodyti net ir labai ankstyvus piktybinius pakitimus. 

Krūtų vėžio stadijos

Išskiriamos keturios invazinio krūties vėžio stadijos:

  • 1 stadija  – naviko skersmuo neviršija 2 cm, jis nėra išplitęs į limfmazgius ir kitus kūno organus.
  • 2 stadija – naviko skersmuo yra tarp 2 ir 5 cm, jis gali būti išplitęs į atitinkamos pusės pažasties limfmazgius, tačiau metastazių kituose kūno organuose nėra.
  • 3 stadija – navikas didesnis nei 5 cm, jis gali būti suaugęs su aplinkiniais audiniais, pavyzdžiui, oda arba krūtinės raumenimis, taip pat gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai, bet metastazių kituose organuose nėra.
  • 4 stadija – navikas gali būti bet kokio dydžio, gali būti išplitęs į artimiausius limfmazgius, tačiau svarbiausia, kad yra vėžio metastazių kituose tolimuose kūno organuose. Tai – išplitęs krūties vėžys.

Krūties vėžio stadija yra vienas iš veiksnių, lemiančių tai, koks gydymas bus pasirinktas. Plačiau apie jo galimybes pasakojame žemiau tekste.

Krūties vėžio gydymas

Krūtų vėžys gydomas keliais būdais. Tai priklauso nuo jo rūšies ir išplitimo. Pacientams, sergantiems krūties vėžiu, dažnai taikomas daugiau nei vienas gydymo būdas. Tai gali būti:

  • Krūties vėžio operacija – operacija, kurios metu pašalinamas vėžinis audinys.
  • Chemoterapija – specialių vaistų naudojimas vėžio ląstelėms mažinti arba naikinti.
  • Krūtų vėžio gydymas hormonais (hormonų terapija) – vėžio gydymo būdas, kuriuo pašalinami, blokuojami arba į organizmą pridedami specifiniai hormonai.
  • Biologinė terapija – navikų gydymo vaistais būdas, veikiantis specifinius taikinius naviko ląstelėse.
  • Krūties vėžio spindulinis gydymas (radioterapija) – vėžio gydymo būdas, kurio metu naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai ir kita).

Kiekvienu atveju krūties vėžio gydymas parenkamas individualiai, prieš tai atlikus išsamius tyrimus.

Krūtų vėžio prevencija

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, yra sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, daugiau nei trečdaliu (38 proc.) atvejų šios ligos galima išvengti laikantis tam tikrų rekomendacijų: sumažinus alkoholio vartojimą, padidinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.

Kiekviena moteris nuo 20 metų kas mėnesį (geriausia – tarp 7 ir 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos) turėtų atlikti savityrą. Toms, kurioms nėra menstruacijų, arba besilaukiančioms moterims, tikrintis reikėtų reguliariai, pavyzdžiui, pirmą kiekvieno mėnesio dieną.

Savityros metu pastebėjus ką nors įtartino, reikėtų iš karto kreipkitės į gydytoją.

Vyresnėms nei 40 metų moterims kas 1–2 metus rekomenduojama atlikti mamogramas. Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.

Atkreiptinas dėmesys, kad šeimoje krūties vėžiu sirgus bent dviems artimiems giminaičiams, dėl detalesnio ištyrimo ir krūties vėžio rizikos įvertinimo į gydytojus kreiptis reikėtų net ir labai jauname amžiuje, paauglystėje.

Tinkama krūtų vėžio prevencija gali padėti sumažinti šios ligos riziką arba laiku pastebėti ankstyvuosius jos simptomus ir taip žymiai pagerinti gydymo rezultatus. Jeigu pastebėjote nerimą keliančius ženklus arba tiesiog norite pasitikrinti, kviečiame apsilankyti klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys specialistai pasiruošę Jums suteikti profesionalią pagalbą nuo iki.