Plaučių vėžys susiformuoja plaučių audiniuose, dažniausiai iš epitelio ląstelių. Jis yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežastis. Išskiriamos dvi pagrindinės šios ligos rūšys: smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV) ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSPV). Pastarasis atsiranda epitelio ląstelėse ir yra labiausiai paplitęs. Daugiau apie plaučių vėžio rūšis, simptomus, rizikos veiksnius, stadijas, diagnostiką ir gydymą pasakojame šiame įraše.
Plaučių vėžio rūšys
Skirtingos plaučių vėžio rūšys turi nemažai tik joms būdingų ypatumų. Taigi jas verta aptarti plačiau.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSPV)
NSPV skirstomas į tris rūšis pagal ląsteles, kuriose atsiranda:
- Plaučių adenokarcinoma. Šis vėžys prasideda ląstelėse, kurios iškloja kvėpavimo takus ir gamina gleives.
- Plaučių plokščialąstelinė arba epidermoidinė karcinoma. Ši pirminio plaučių vėžio rūšis yra labiausiai paplitusi. Dažniausia jos priežastis – rūkymas. Plaučių plokščialąstelinė karcinoma prasideda kvėpavimo takus išklojančiose ląstelėse. Dažnai ji aptinkama netoli plaučių centro, viename iš pagrindinių kvėpavimo takų – kairiajame arba dešiniajame bronche.
- Stambialąstelinė plaučių karcinoma. Ji prasideda dar kitose ląstelėse ir yra linkusi greitai augti. Stambialąsteline ši plaučių karcinoma vadinama todėl, nes vėžio ląstelės žiūrint pro mikroskopą atrodo didelės ir apvalios.
Labai svarbu atskirti nesmulkialąstelinį plaučių vėžį nuo smulkialąstelinio, nes nuo to priklauso, koks gydymas bus taikomas.
Smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV)
Šis vėžys prasideda plaučiuose esančiose nervų ląstelėse arba hormonus gaminančiose ląstelėse. Smulkialąsteliniu jis vadinamas todėl, nes pro mikroskopą vėžio ląstelės atrodo nedidelės ir šiek tiek pailgos (primena avižas). Dažniausiai tokią ligą sukelia rūkymas. Niekada nerūkę žmonės ja suserga labai retai. Smulkialąstelinis plaučių vėžys linkęs greitai plisti.
Retesnės plaučių vėžio rūšys
Be anksčiau aptartų plaučio vėžio rūšių, galima išskirti dar keletą, kurios pasitaiko rečiau:
- Mezotelioma. Ši reta vėžio rūšis pažeidžia plaučių dangalą – pleurą. Dažniausiai ji išsivysto dėl ilgalaikio asbesto poveikio ir labai skiriasi nuo kitų plaučių vėžio rūšių.
- Karcinoidinis plaučių navikas. Tai reta neuroendokrininio vėžio rūšis, kuri kartais gali išsivystyti plaučiuose. Neuroendokrininė sistema yra sudaryta iš liaukų, gaminančių hormonus, kurie padeda funkcionuoti įvairiems kūno organams.
- Minkštųjų audinių sarkomos. Reta vėžio rūšis, taip pat kartais galinti išsivystyti plaučiuose.
Tam, kad plaučių vėžio gydymas būtų sėkmingas, itin svarbi gydytojo kompetencija. Tik žinodamas tikslią plaučių vėžio rūšį ir stadiją, jis gali paskirti tikslingą ligos gydymą.
Plaučių vėžio rizikos veiksniai
Ši liga gali paveikti bet ką, tačiau yra tam tikrų veiksnių, kurie padidina jos riziką:
- Rūkymas. Tai svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys. Rūkymas susijęs su daugiau nei 80 proc. visų šios ligos diagnozių. Rūkantiems asmenims rizika susirgti plaučių vėžiu yra bent dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, kuo ilgiau tai daroma ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūkoma, tuo ši rizika didesnė. Nustojus rūkyti ji sumažėja, tačiau net ir tuomet padidėjusi rizika gali išlikti visą likusį gyvenimą. Tikimybę susirgti plaučių vėžiu didina ir cigarų, pypkių, kaljano ar kitų tabako produktų rūkymas. Kaip vienas iš šios ligos rizikos veiksnių išskiriamas ir pasyvus rūkymas. Visgi plaučių vėžiu gali susirgti ir niekada nerūkę žmonės.
- Profesiniai rizikos veiksniai. Žmones, dirbančius tam tikrose pramonės srityse, veikia didesnės rizikos veiksniai. Pavojingiausi iš jų – asbestas ir degimo dūmai. Nustatyta, kad industrinėse šalyse profesiniai rizikos veiksniai susiję su maždaug 5–10 proc. plaučių vėžio atvejų.
- Jonizuojančioji radiacija. Jonizuojančiosios radiacijos poveikis taip pat didina plaučių vėžio riziką. Asmenys, išgyvenę atominės bombos sprogimą ir pacientai, kuriems buvo skirta radioterapija, priskiriami vidutiniškai didesnės rizikos grupei.
- Genetinis polinkis. Asmenims, kurių vienas iš tėvų sirgo plaučių vėžiu, būdinga 2–3 kartus didesnė šios ligos rizika.
- Aplinkos veiksniai. Plaučių vėžys dažniau nustatomas miestuose gyvenantiems žmonėms nei tiems, kurie gyvena kaimo apylinkėse. Manoma, kad tai lemia didesnė miestų oro tarša. Tačiau įtakos tam gali turėti ir kiti veiksniai.
- Namų aplinkos oro tarša. Su padidėjusia plaučių vėžio rizika gali būti susijusi ir namų aplinkos oro tarša. Ji nustatyta nerūkančioms tam tikrų Azijos valstybių regionų moterims, kurios gyvena blogai vėdinamuose namuose, kur nuolat deginamos anglys, mediena ar kitas kietasis kuras. Šios ligos riziką gali padidinti ir maisto gaminimas aukštoje temperatūroje, naudojant nerafinuotus augalinius aliejus, kada išsiskiria dūmai. Kai kuriose šalyse nustatytas ryšys tarp didelės radono dujų irimo produktų koncentracijos ir plaučių vėžio išsivystymo. Tokios dujos išsiskiria iš natūralių šaltinių ir gali kauptis pastatuose, ypač uždarose erdvėse, tokiose kaip pastogės, rūsiai.
- Tam tikros ligos. Didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu būdinga sergantiems plaučių tuberkulioze, lėtiniu bronchitu ar emfizema.
Kai kurie iš šių veiksnių gali žymiai padidinti plaučių vėžio riziką. Todėl ,jei įmanoma, geriausia jų vengti, o priklausant didesnės rizikos grupei nepamiršti reguliariai tikrintis sveikatos.
Plaučių vėžio simptomai ir požymiai
Dažniausiai nepastebimi jokie ankstyvieji plaučių vėžio simptomai ir požymiai. Paprastai jie atsiranda tik ligai pažengus.
Plaučių vėžio požymiai ir simptomai gali būti:
- varginantis kosulys, kuris nepraeina;
- atsikosėjimas skrepliais arba gleivėmis su kraujo priemaišomis;
- atsikosėjimas krauju, net ir nedideliu jo kiekiu;
- dusulys;
- užkimimas;
- ilgai trunkantis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas;
- nugaros skausmas;
- svorio kritimas be priežasties;
- apetito stoka;
- bendras nuovargis;
- kaulų skausmas;
- galvos skausmas.
Daugelis išvardintų simptomų ir požymių siejami su jau išsivysčiusiu plaučių vėžiu. Kuo ši liga labiau įsisenėjusi, tuo jie intensyvesni ir sunkesni.
Tam, kad pirmieji plaučių vėžio simptomai būtų pastebėti kuo anksčiau, svarbu neignoruoti net ir menkiausių savijautos pokyčių. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir laiku atlikti tyrimai gali padėti užbėgti šiai pavojingai ligai už akių.
Plaučių vėžio diagnostika
Tam, kad nustatytų tikslią diagnozę, gydytojas gali atlikti:
- sveikatos istorijos vertinimą, apimantį klausimus apie paciento simptomus;
- šeimos istorijos vertinimą;
- fizinę apžiūrą;
- vaizdo tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas arba kompiuterinė tomografija;
- laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo ir skreplių tyrimus;
- plaučių biopsiją.
Diagnozavus plaučių vėžį, atliekami išsamesni tyrimai siekiant išsiaiškinti jo išplitimo laipsnį.
Plaučių vėžio tyrimas
Plaučių vėžio tyrimas atliekamas ne tik atsiradus įtarimams ar simptomams, bet ir profilaktiškai. Jis gali padėti diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kas dažnai lemia sėkmingą gydymą. Vėžinės ląstelės į kraują išskiria specifines medžiagas, vadinamas vėžio žymenimis. Jie padeda diagnozuoti vėžinius susirgimus ankstyvoje ligos stadijoje.
Nors vėžio žymenų koncentracijos padidėjimas kraujyje parodo onkologinės ligos riziką, tai nebūtinai reiškia piktybinį susirgimą. Vėžio žymenų koncentracija gali padidėti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip rūkymas, uždegimai, sąnarių ligos. Todėl gavus teigiamus rezultatus privaloma konsultuotis su gydytoju, kuris juos įvertintų ir paskirtų papildomus tyrimus. Sužinoti, kokie vėžio tyrimai atliekami klinikose „Antėja“, galite paspaudę ant pateiktos nuorodos.
Plaučių vėžio stadijos
Išskiriamos penkios nesmulkialąstelinio plaučių vėžio stadijos:
- Plaučių vėžio 0 stadija. Ši ligos stadija dar vadinama in situ. Tai reiškia, kad vėžys yra „vietoje“ ir neišaugo į netoliese esančius plaučių audinius arba neišplito už plaučių ribų.
- Plaučių vėžio 1 stadija. Šios stadijos plaučių navikas yra mažas (iki 3–4 cm pločio) ir neišplitęs į jokius limfmazgius.
- Plaučių vėžio 2 stadija. Šioje stadijoje plaučių auglys jau yra didesnis (4–5 cm pločio arba didesnis). Jis gali būti neišplitęs į netoliese esančius limfmazgius arba išplitęs į plaučių limfmazgius. Paprastai antros stadijos plaučių navikus galima pašalinti chirurginiu būdu, tačiau dažnai rekomenduojamas ir papildomas gydymas.
- Plaučių vėžio 3 stadija. Šioje stadijoje vėžys gal skirtis savo dydžiu ir išplitimo į limfmazgius laipsniu. Jis nėra išplitęs į kitas kūno dalis. Daugelį šios stadijos navikų gali būti sunku arba kartais neįmanoma pašalinti tik chirurginiu būdu. Todėl papildomai skiriamas chemoterapijos ir radioterapijos derinys, o vėliau imunoterapija.
- Plaučių vėžio 4 stadija. Ši stadija reiškia, kad vėžys per kraują išplito į daugiau nei vieną sritį kitame plautyje, plaučius ar širdį supantį skystį arba kitas kūno dalis. Vėžio ląstelėms patekus į kraują jis gali išplisti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau labiausiai tikėtina, kad NSPV išplis į smegenis, kaulus, kepenis ir antinksčius. Tokiais atvejais sunku visiškai pašalinti naviką ir chirurgija paprastai nerekomenduojama. Tačiau kai kuriems 4 stadijos plaučių vėžiu sergantiems pacientams, kurie gerai reaguoja į gydymą, likusiems navikams pašalinti gali būti pasiūlyta operacija ir (arba) spindulinė terapija.
Atsižvelgiant į naviko dydį ir išplitimą, parenkamas atitinkamas plaučių vėžio gydymas. Plačiau apie jį – toliau tekste.
Plaučių vėžio gydymas
Pagrindiniai šios ligos gydymo būdai yra operacija, radioterapija, chemoterapija ir biologinė terapija. Tai, kaip gydyti plaučių vėžį, nusprendžia pacientą prižiūrintis gydytojas.
Plaučių vėžio operacija
Esant ankstyvos stadijos lokaliam NSPV, gali būti sėkmingai atliekama operacija. Jei gydymas padeda, 70 proc. pacientų išgyvena bent penkerius metus po diagnozės nustatymo, o didelei daliai jų liga yra išgydoma.
Radioterapija
Kai chirurginis vėžio gydymas negalimas, pacientui gali būti siūloma vien radioterapija arba jos derinys su chemoterapija. Be to, radioterapija padeda kontroliuoti ligą ir silpninti jos sukeliamus simptomus.
Chemoterapija
Diagnozavus pažengusią vėžio stadiją, jo jau nebeišeina sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu. Tokiais atvejais dažnai skiriama chemoterapija. Paprastai ji taikoma ciklais, kad toksinis chemoterapijos poveikis neviršytų naudos. Pirmos eilės gydymas skiriamas dėl išplitusio vėžio. Gydymas iki ligos progresavimo arba palaikomasis gydymas yra tas, kuris skiriamas toliau, nors pirmos eilės gydymas baigiamas, kai vėžys neprogresuoja. Antros eilės gydymas skiriamas po pirmos eilės gydymo, pasireiškus ligos progresavimui.
Biologinė terapija
Biologinė terapija nukreipta į specifinius vėžio procesus. Dėl šios priežasties toks gydymo metodas gali būti veiksmingesnis nei kiti (pavyzdžiui, chemoterapija ir radioterapija). Be to, biologinė terapija mažiau toksiška nevėžinėms sveikoms ląstelėms.
Tai, ar plaučių vėžys išgydomas, priklauso nuo to, kaip anksti jis diagnozuojamas. Todėl norint išvengti sunkių padarinių, labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą – ypač asmenims, esantiems didesnės rizikos grupėje. Atlikite tyrimus klinikoje „Antėja“ – patikėkite savo sveikatą į patyrusių gydytojų rankas.
-max-432.jpg)