Priešinės liaukos vėžys (prostatos vėžys) – priešinės liaukos piktybinis navikas. Prostatos padidėjimas dėl vėžio gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. Daugiausiai šia liga serga vyresni nei 45 metų amžiaus vyrai. Yra santykinai didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėžio mirė paciento tėvas arba broliai. Manoma, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip mityba ar gyvenimo būdas, turi didesnę įtaką vėžio išsivystymui.
Prostatos vėžys išsivysto tada, kai pakitusios priešinės liaukos ląstelės pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Jis gali būti gerybinis arba piktybinis.
Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Diagnozėje jis žymimas kodu C61. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl ilgą laiką pacientui gali nepasireikšti jokie požymiai ir simptomai. Didžioji dalis priešinės liaukos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu (PSA). Vis dėlto jo padidėjimas siejamas ne tik su vėžiu, bet ir kitomis prostatos ligomis, pavyzdžiui, gerybine prostatos hiperplazija ir prostatitu.
C61 priešinės liaukos piktybinis navikas iš kitų vėžio rūšių išsiskiria tuo, kad ligos eiga gali būti lėta ir iš prostatos neišplisti. Be to, net ir išplitusį vėžį daugeliu atvejų galima sėkmingai gydyti.
Prostatos adenokarcinoma sudaro daugiau nei 90 proc. visų diagnozuojamų prostatos navikų. Šios rūšies vėžys pradeda vystytis prostatos liaukinio epitelio ląstelėse. Daugelis prostatos adenokarcinomų auga labai lėtai ir nėra linkusios plisti. Tačiau yra ir tokių, kurios auga ganėtinai greitai.
Kitos vėžio rūšys, nustatomos pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas:
Šios ligos rūšys yra retos. Beveik visi vyrai, kuriems diagnozuojamas priešinės liaukos vėžys, serga prostatos adenokarcinoma.
Veiksniai, galintys padidinti prostatos vėžio riziką, yra:
Kai kurių rizikos veiksnių galima sėkmingai išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų. O kitais atvejais labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, kad pirmieji prostatos vėžio požymiai būtų pastebėti kuo anksčiau.
Ši liga ankstyvose stadijose gali nesukelti jokių požymių ar simptomų. Vėžiui labiau pažengus, gali atsirasti:
Pastebėjus tokius nuolatinius požymius ar simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Prireikus, šis nukreips Jus pas urologą.
Visų pirma pokalbio su pacientu metu urologas įvertina ligos pradžią, trukmę ir simptomus. Surašius ligos istoriją, pereinama prie fizinės apžiūros. Apčiuopos būdu gydytojas patikrina prostatą ir dažniausiai paskiria atlikti vėžio žymenų tyrimus.
Siekiant anksti diagnozuoti vėžį, taikomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Padidėjusi tokio baltymo koncentracija kraujyje gali perspėti apie galimus prostatos pakitimus. Tačiau jie nebūtinai reiškia vėžį. Todėl norint nustatyti tikslią diagnozę, reikia atlikti išsamius tyrimus.
Prireikus, urologas gali atlikti šlapimo takų ar transrektalinę prostatos echoskopiją, digitalinę prostatos apčiuopą. Tokiu būdu įvertinama priešinės liaukos struktūra, ar nėra susiformavusių mazgų. Įtariant piktybinius pakitimus, gali būti skiriama biopsija.
Prostatos vėžio diagnostikai taip pat gali būti naudojama kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, kaulų skenavimas (scintigrafija).
Prostatos vėžio stadijos nustatomos pagal tarptautinę TNM sistemą. Ji pagrįsta tokiais kriterijais:
Pagrindinės prostatos vėžio stadijos varijuoja nuo 1 iki 4. Kai kurios iš jų toliau dar skirstomos į A, B ir C. Paprastai, kuo mažesnis skaičius, tuo vėžys mažiau išplitęs.
Pavyzdžiui, ankstyvas prostatos vėžys (1 stadija) nėra išplitęs į netoliese esančius limfmazgius ar kitas kūno vietas. O pažengęs prostatos vėžys (4 stadija) gali būti išplitęs tiek į netoliese esančius limfmazgius, tiek į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaulus.
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių:
Gydymo planas sudaromas individualiai kiekvienam pacientui.
Vienas iš variantų – aktyvus sekimas, kol prostatos navikas ramus ir nekelia jokių problemų, pacientas yra aktyviai stebimas, tačiau joks gydymas neskiriamas. Šiuo laiku reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti PSA tyrimus, leidžiančius laiku pastebėti ligos paūmėjimą. Ligai ėmus progresuoti, gali būti taikoma prostatos vėžio operacija, spindulinė arba hormonų terapija.
Esant vidutinės rizikos lokaliam prostatos vėžiui, dažniausiai taikomas chirurginis arba spindulinis gydymas, kuris gali būti išorinis arba vidinis. Pastarasis kitaip dar vadinamas brachiterapija.
Kai diagnozuojamas didelės rizikos lokalus priešinės liaukos vėžys, rekomenduojama pašalinti prostatą arba taikyti išorinį spindulinį gydymą. Jeigu paciento sveikata yra prasta ir todėl tokio gydymo taikyti negalima, gali būti skiriama hormonų terapija arba gydymas stebint ir laukiant, padedantis kontroliuoti ligą ir jos simptomus.
Kai navikas yra lokaliai pažengęs (peraugęs priešinę liauką gaubiančią kapsulę), dažniausiai taikomas išorinis prostatos vėžio spindulinis gydymas ir chirurginis priešinės liaukos pašalinimas. Jei dėl prastos paciento sveikatos toks gydymas negalimas, rekomenduojama rinktis hormonų terapiją.
Jei navikas yra išplitęs į kitus organus, taikomas prostatos vėžio gydymas hormonais. Tokiu būdu navikas nesunaikinamas, tačiau organizme sumažėja testosterono ir ligą ilgą laiką galima kontroliuoti. Sumažinti testosterono lygį galima ir pašalinus sėklides. Navikui atsinaujinus, dažniausiai skiriama chemoterapija arba steroidiniai vaistai nuo prostatos vėžio. Tai gali padėti kuriam laikui sumažinti auglį.
Siekiant sumažinti prostatos vėžio riziką, rekomenduojama:
Taigi tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti prostatos vėžio.
Nors ši liga gąsdina daugelį vyrų, dažnai ją galima sėkmingai sukontroliuoti. Svarbiausia yra nebijoti kreiptis pagalbos. Dėmesingi ir profesionalūs klinikos „Antėja“ gydytojai visuomet pasiruošę padėti.
-max-432.jpg)