Storosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys – storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) piktybinis navikas. Dažniausiai juo serga 50–75 metų amžiaus žmonės. Ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai, Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant tyrimus. Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus gali nuolatos jausti nuovargį, jam be priežasties krenta svoris.
Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai ir požymiai gali būti:
Didžioji dalis žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu, ankstyvosiose ligos stadijose nejaučia jokių simptomų. Šiems pasirodžius, jie SKIRIASI priklausomai nuo auglio dydžio ir vietos storojoje žarnoje.
Pastebėjus nerimą keliančių simptomų būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę jis gali parekomenduoti atitinkamus vėžio tyrimus, o net ir nejaučiant simptomų rekomenduojama nuo 50 metų amžiaus atlikti prevencinius tyrimus, siekiant nustatyti vėžinius pakitimus ankstyvose stadijose.
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį. Paprastai jis prasideda tuomet, kai pasikeičia sveikų gaubtinės žarnos ląstelių DNR, kitaip tariant atsiranda mutacijų. Sveikos ląstelės auga ir dalijasi tinkamai. Kai DNR yra pažeidžiama ir ląstelės tampa vėžinėmis, dalijimasis vyksta net tada, kai to nereikia. Taip ląstelės kaupiasi ir susidaro navikas. Laikui bėgant jis gali augti ir pažeisti netoliese esančius sveikus audinius. Vėžinės ląstelės taip pat gali nukeliauti į kitas kūno dalis (įvyksta metastazavimas).
Tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu:
Nors ir ne visų, tačiau kai kurių iš šių veiksnių galima išvengti, laikantis tinkamo gyvenimo būdo.
Stadija parodo auglio išplitimo laipsnį ir dydį. Būtent kolorektalinis vėžys vystosi taip:
Nuo ligos stadijos priklauso, koks bus taikomas storosios žarnos vėžio gydymas.
Storosios žarnos vėžys pažeidžia storąją, gaubtinę ir tiesiąją žarnas. Išsamiam jų būklės įvertinimui gali būti atliekami proktologiniai tyrimai, tokie kaip rektoskopija, anoskopija ir kolonoskopija. Kolorektalinis vėžys taip pat gali būti aptinkamas atliekant specialų testą, padedantį nustatyti slaptas kraujo liekanas išmatose.
Tai, kokie tyrimai reikalingi, nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Ieškote patikimų šios srities specialistų? Tuomet apsilankykite „Antėja laboratorija“ klinikoje! Spauskite čia ir sužinokite, kur įsikūręs artimiausias mūsų padalinys.
Gydymas priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos. Įtakos jo pasirinkimui taip pat turi paciento amžius, bendra sveikatos būklė ir kiti veiksniai, kuriuos įvertina gydytojas. Dažniausi storosios žarnos vėžio gydymo būdai yra chirurginė operacija, chemoterapija ir spindulinė terapija.
Operacija, skirta pašalinti dalį arba visą gaubtinę žarną, vadinama kolektomija. Jos metu pašalinama ta žarnos dalis, kurioje yra vėžys, ir kai kurios aplinkinės sritys, pavyzdžiui, netoliese esantys limfmazgiai. Tai daroma siekiant sumažinti vėžio plitimo riziką. Priklausomai nuo atvejo, gali būti pasitelkiama tokių tipų chirurgija: endoskopinė, laporoskopinė arba paliatyvioji.
Chemoterapijos metu pacientui skiriami vaistai, trukdantys ląstelių dalijimuisi. Jie sutrikdo baltymus arba DNR, kad pažeistų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Šis gydymo būdas skirtas bet kurioms greitai besidalijančioms ląstelėms, taip pat ir sveikoms. Pastarosios paprastai gali atsigauti po chemoterapijos, tačiau vėžinės – ne. Vaistai skiriami ciklais, kad organizmas turėtų laiko atsigauti.
Spindulinės terapijos metu naikinamos vėžinės ląstelės, sutelkiant į jas didelės energijos gama spindulius. Jos tikslas – sunaikinti arba sumažinti naviką, pašalinti likusias menamas vėžines ląsteles po chirurginės operacijos. Radioaktyvūs spinduliai veikia visas švitinimo zonoje esančias ląsteles – tiek vėžines, tiek sveikas. Po spindulinės terapijos žuvusias sveikas ląsteles pakeičia naujos, o žuvusių vėžinių ląstelių vietoje susiformuoja randinis audinys. Švitinimo sukeltos reakcijos nėra pavojingos gyvybei ir po kurio laiko praeina.
Kiekvienu atveju pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti vėžį, užkirsti kelią jo plitimui ir sumažinti nemalonius simptomus.
Nors nėra garantuoto būdo, padedančio išvengti storosios žarnos vėžio, laikantis tam tikrų rekomendacijų galima sumažinti jo riziką. Norint tai padaryti, reikėtų:
Siekiant išvengti arba kuo anksčiau pastebėti storosios žarnos vėžio pėdsakus, 50–75 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai atlikti diagnostinius tyrimus.
Ieškote rūpestingų gydytojų, kuriais galėtumėte pasitikėti? Tuomet apsilankykite „Antėja laboratorija“ klinikoje – čia sulauksite profesionalios ir operatyvios pagalbos. Kviečiame užsiregistruoti norimiems tyrimams internetu arba telefonu. Laukiame Jūsų tam, kad galėtume padėti!