Storosios žarnos vėžys: ką verta žinoti? - "Antėja laboratorija"

Storosios žarnos vėžys: simptomai, gydymas, eiga

Storosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys – storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) piktybinis navikas. Dažniausiai juo serga 50–75 metų amžiaus žmonės. Ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai, Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant tyrimus. Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus gali nuolatos jausti nuovargį, jam be priežasties krenta svoris.
 

Storosios žarnos vėžio požymiai ir simptomai
 

Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai ir požymiai gali būti:

  • nuolatinių tuštinimosi įpročių pasikeitimas, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą arba išmatų konsistencijos pokyčius;
  • kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujas išmatose;
  • nuolatinis diskomfortas pilve, spazmai, pūtimas arba skausmas;
  • nepilno pasituštinimo jausmas;
  • bendras silpnumas ir nuovargis;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas.

Didžioji dalis žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu, ankstyvosiose ligos stadijose nejaučia jokių simptomų. Šiems pasirodžius, jie SKIRIASI priklausomai nuo auglio dydžio ir vietos storojoje žarnoje. 

Pastebėjus nerimą keliančių simptomų būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę jis gali parekomenduoti atitinkamus vėžio tyrimus, o net ir nejaučiant simptomų rekomenduojama nuo 50 metų amžiaus atlikti prevencinius tyrimus, siekiant nustatyti vėžinius pakitimus ankstyvose stadijose.
 

Storosios žarnos vėžio priežastys
 

Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį. Paprastai jis prasideda tuomet, kai pasikeičia sveikų gaubtinės žarnos ląstelių DNR, kitaip tariant atsiranda mutacijų. Sveikos ląstelės auga ir dalijasi tinkamai. Kai DNR yra pažeidžiama ir ląstelės tampa vėžinėmis, dalijimasis vyksta net tada, kai to nereikia. Taip ląstelės kaupiasi ir susidaro navikas. Laikui bėgant jis gali augti ir pažeisti netoliese esančius sveikus audinius. Vėžinės ląstelės taip pat gali nukeliauti į kitas kūno dalis (įvyksta metastazavimas).
 

Rizikos veiksniai 
 

Tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu:

  • Paveldimumas. Didesnė storosios žarnos vėžio rizika gali būti nulemta genetiškai. Todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sirgusių ar net mirusių nuo šios ligos jauname (iki 50 metų) amžiuje, turėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Paveldima gali būti ir storosios žarnos polipozė. Sergant tokia liga, jauno žmogaus žarnoje susiformuoja polipai. Dažniausiai tokiu atveju turi būti pašalinama visa storoji žarna.
     
  • Vyresnis amžius. Nors kolorektalinis vėžys gali būti diagnozuojamas bet kuriame amžiuje, dauguma juo sergančių žmonių yra vyresni nei 50 metų. 
     
  • Uždegiminės žarnyno ligos. Pavyzdžiui, opinis kolitas ir Krono liga gali padidinti gaubtinės žarnos vėžio riziką. 
     
  • Mityba, kurioje mažai skaidulų ir daug riebalų. Kolorektalinis vėžys gali būti susijęs su tipiška vakarietiška dieta, kurioje trūksta skaidulų ir per daug sočiųjų riebalų. Tyrimais įrodyta, kad žmonėms, kurie valgo daug raudonos ir perdirbtos mėsos, gresia didesnė tokio vėžio rizika.
     
  • Nejudrus gyvenimo būdas. Nustatyta, kad žmonės, kurie yra fiziškai neaktyvūs, labiau linkę sirgti storosios žarnos vėžiu. Reguliarus judėjimas ir kita fizinė veikla gali padėti sumažinti šios ligos riziką. 
     
  • Diabetas. Sergant cukriniu diabetu, taip pat padidėja kolorektalinio vėžio rizika. 
     
  • Nutukimas. Nutukusiems žmonėms gresia didesnė šios ligos ir mirties nuo jos rizika nei tiems, kurių svoris normalus. Siekiant ją sumažinti, reikėtų stengtis sumažinti, o geriausiu atveju visiškai atsikratyti viršsvorio. Labai svarbu tai daryti palaipsniui, keičiant gyvenimo būdą, o ne laikantis drastiškų dietų.
     
  • Žalingi įpročiai. Tiek rūkymas, tiek nesaikingas alkoholio vartojimas gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. 

Nors ir ne visų, tačiau kai kurių iš šių veiksnių galima išvengti, laikantis tinkamo gyvenimo būdo. 
 

Storosios žarnos vėžio stadijos, eiga
 

Stadija parodo auglio išplitimo laipsnį ir dydį. Būtent kolorektalinis vėžys vystosi taip:

  • 0 stadija. Kitaip ji dar vadinama karcinoma in situ. Vėžys tuo metu yra labai ankstyvoje stadijoje. Jis neišaugęs toliau už vidinės gaubtinės žarnos sluoksnį ir paprastai yra lengvai gydomas. 
     
  • 1 stadija. Storosios žarnos vėžys išaugęs į kitą audinio sluoksnį, bet nepasiekęs limfmazgių ar kitų organų.
     
  • 2 stadija. Navikas yra pasiekęs išorinius gaubtinės žarnos sluoksnius, tačiau neišplitęs už jos ribų.
     
  • 3 stadija. Vėžys išaugęs per išorinius gaubtinės žarnos sluoksnius ir pasiekęs vieną ar tris limfmazgius. Tačiau jis neišplitęs į tolimas kūno dalis (nėra metastazių).
     
  • 4 stadija. Navikas jau yra pasiekęs kitus audinius už gaubtinės žarnos sienelės. Progresuojant 4 stadijai, vėžys pasiekia tolimas kūno dalis (yra metastazės).  

Nuo ligos stadijos priklauso, koks bus taikomas storosios žarnos vėžio gydymas.
 

Storosios žarnos vėžio tyrimai
 

Storosios žarnos vėžys pažeidžia storąją, gaubtinę ir tiesiąją žarnas. Išsamiam jų būklės įvertinimui gali būti atliekami proktologiniai tyrimai, tokie kaip rektoskopija, anoskopija ir kolonoskopija. Kolorektalinis vėžys taip pat gali būti aptinkamas atliekant specialų testą, padedantį nustatyti slaptas kraujo liekanas išmatose. 

Tai, kokie tyrimai reikalingi, nusprendžia paciento būklę įvertinęs gydytojas. Ieškote patikimų šios srities specialistų? Tuomet apsilankykite „Antėja laboratorija“ klinikoje! Spauskite čia ir sužinokite, kur įsikūręs artimiausias mūsų padalinys. 
 

Storosios žarnos vėžio gydymas
 

Gydymas priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos. Įtakos jo pasirinkimui taip pat turi paciento amžius, bendra sveikatos būklė ir kiti veiksniai, kuriuos įvertina gydytojas. Dažniausi storosios žarnos vėžio gydymo būdai yra chirurginė operacija, chemoterapija ir spindulinė terapija.
 

Chirurginė operacija 
 

Operacija, skirta pašalinti dalį arba visą gaubtinę žarną, vadinama kolektomija. Jos metu pašalinama ta žarnos dalis, kurioje yra vėžys, ir kai kurios aplinkinės sritys, pavyzdžiui, netoliese esantys limfmazgiai. Tai daroma siekiant sumažinti vėžio plitimo riziką. Priklausomai nuo atvejo, gali būti pasitelkiama tokių tipų chirurgija: endoskopinė, laporoskopinė arba paliatyvioji.  
 

Chemoterapija
 

Chemoterapijos metu pacientui skiriami vaistai, trukdantys ląstelių dalijimuisi. Jie sutrikdo baltymus arba DNR, kad pažeistų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Šis gydymo būdas skirtas bet kurioms greitai besidalijančioms ląstelėms, taip pat ir sveikoms. Pastarosios paprastai gali atsigauti po chemoterapijos, tačiau vėžinės – ne. Vaistai skiriami ciklais, kad organizmas turėtų laiko atsigauti. 
 

Spindulinė terapija
 

Spindulinės terapijos metu naikinamos vėžinės ląstelės, sutelkiant į jas didelės energijos gama spindulius. Jos tikslas – sunaikinti arba sumažinti naviką, pašalinti likusias menamas vėžines ląsteles po chirurginės operacijos. Radioaktyvūs spinduliai veikia visas švitinimo zonoje esančias ląsteles – tiek vėžines, tiek sveikas. Po spindulinės terapijos žuvusias sveikas ląsteles pakeičia naujos, o žuvusių vėžinių ląstelių vietoje susiformuoja randinis audinys. Švitinimo sukeltos reakcijos nėra pavojingos gyvybei ir po kurio laiko praeina.

Kiekvienu atveju pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti vėžį, užkirsti kelią jo plitimui ir sumažinti nemalonius simptomus. 
 

Prevencija
 

Nors nėra garantuoto būdo, padedančio išvengti storosios žarnos vėžio, laikantis tam tikrų rekomendacijų galima sumažinti jo riziką. Norint tai padaryti, reikėtų:

  • palaikyti sveiką kūno svorį;
  • reguliariai mankštintis;
  • vartoti daug vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų;
  • riboti sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos vartojimą;
  • saikingai vartoti alkoholį;
  • nerūkyti.

Siekiant išvengti arba kuo anksčiau pastebėti storosios žarnos vėžio pėdsakus, 50–75 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai atlikti diagnostinius tyrimus. 

Ieškote rūpestingų gydytojų, kuriais galėtumėte pasitikėti? Tuomet apsilankykite „Antėja laboratorija“ klinikoje – čia sulauksite profesionalios ir operatyvios pagalbos. Kviečiame užsiregistruoti norimiems tyrimams internetu arba telefonu. Laukiame Jūsų tam, kad galėtume padėti!