Alergija yra nenormali žmogaus imuniteto reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai yra laikomos nepavojingomis. Alergijos yra vienos dažniausiai nustatomų lėtinių ligų Europoje. Dar XX amžiaus pradžioje alergija buvo laikoma gana reta liga, tačiau šiandieninė epidemiologinė situacija liūdina. Daugiau nei 150 milijonų europiečių kenčia nuo alergijų ir yra prognozuojama, kad iki 2025 m. beveik pusė Europos šalių gyventojų bus paveikti įkvepiamųjų ar maisto alergenų. Alergijos apsunkina žmonių kasdienį gyvenimą ir mažina produktyvumą, kenkia emocinei ir fizinei sveikatai [1].
Pavasaris yra vienas maloniausių ir gražiausių sezonų, tačiau šis metų laikas taip pat gali būti pavadintas – alergijų sezonu. Bundant gamtai ir augalams į orą išskiriant žiedadulkes, daugelis žmonių pradeda čiaudėti, juos ima varginti bėganti nosis bei jautrios akys. Jei prasidėjus žydėjimo sezonui jaučiate minėtus simptomus, rekomenduojame pasvarstyti apie įkvepiamosios alergijos grėsmę.
Vienas dažniausių alergijos tipų yra alerginis rinitas (AR) arba šienligė. Šienligei būdingas vienas ar keli simptomai – čiaudulys, niežulys, nosies užgulimas ar vandeninga sloga. Alergija pasireiškia pacientams, kurių imuninė sistema gamina specifinius antikūnus bei imunoglobuliną E (IgE) prieš tam tikrus oro alergenus, pvz., žiedadulkes, namų dulkių erkutes, naminių gyvūnų odos ląsteles. Taip pat dažnai su alerginiu rinitu prasideda alerginis sezoninis konjunktyvitas – akies audinio uždegimas, pasireiškiantis paraudusiomis akimis, jų perštėjimu, niežuliu ir ašarojimu. Šienlige serga apie 20-30 proc. suaugusių ir panašus skaičius išlieka vaikų tarpe. Nors dažnai į alergijos diagnozę nežiūrima itin rimtai, tačiau simptomai yra varginantys, blogina miego kokybę, mažina darbingumą bei sukelia mieguistumą dienos metu [2, 3].
Šienligės arba alerginio rinito išsivystymą lemia keletas veiksnių, tačiau dažniausia priežastis yra genetinis paveldimumas. Todėl, jei Jūsų šeimoje yra sergančių šienlige ar konjunktyvitu, išlieka nemaža tikimybė, kad Jums taip pat gali pasireikšti ši liga. Taip pat nustatyta, kad įtaką gali daryti laikotarpis, kada žmogus yra gimęs. Tai liečia asmenis, gimusius žiedadulkių sezono metu, jiems statistiškai dažniau nustatoma alergija įkvepiamiesiems alergenams [4].
Prieš pradedant gydymą svarbi nuodugni diagnostika – konsultacija su gydytoju bei alergenų tyrimas. Mūsų laboratorijose atliekami EUROIMMUN alergenų tyrimai, kurių metu naudojamas plačiausiai pasaulyje paplitęs tyrimų atlikimo metodas – imunoblotai. Tai tyrimo atlikimo būdas, kurio metu Jūsų kraujyje esantys imunoglobulinai (IgE) reaguoja su ant specialios tyrimui naudojamos diagnostinės juostelės esančiais alergeno antigenais. Gavus teigiamą reakciją, rezultatai vertinami alergenų klasėmis nuo 0 iki 6 (tai tarptautinio standarto rodiklis, parodantis, kaip stipriai organizmas įsijautrinęs konkrečiam alergenui). 0 klasė reiškia, kad kraujyje antikūnų nėra, 1-2 klasė – kad antikūnų yra ir Jūs galite patirti silpnus alergijos požymius. 3-4 klasė rodo, kad Jūsų kraujyje yra daug specifinių antikūnų, kurie gali lemti stiprius alergijos simptomus. 5-6 klasė nurodo, kad Jūsų alergija yra itin stipri. Vieno tyrimo metu galima nustatyti įsijautrinimą net 59 skirtingiems įkvepiamiesiems alergenams. Taip pat yra galimybė rinktis iš specifinių (mažesnių) tyrimo palečių pvz., kartais tikslinga tirti atskirai tik įkvepiamuosius ar tik maisto alergenus.
EUROIMMUM mišraus alergenų tyrimo privalumas tai, kad vienu metu galima išaiškinti ar nėra kryžminių alerginių reakcijų. Kryžminės alerginės reakcijos – tai alerginės reakcijos, kurių metu tam tikri žiedadulkių baltymai atsikartoja maisto produktuose, nors baltymai augaluose ir nėra susiję botaniškai, jie yra panašūs struktūriškai. Pavyzdžiui, dažnai Šiaurės Europiečiai, kurie alergiški beržų žiedadulkėms, vėliau tampa alergiškais obuoliams, vyšnioms, kriaušėms ar lazdyno riešutams. Kryžminės reakcijos pasireiškia gana neįprastais simptomais – burnos ertmės perštėjimu, niežėjimu, užkimimu ar burnos ertmės patinimu. Tokios reakcijos pasireiškia suvalgius termiškai neapdorotus produktus, kuriems alergija dar nebuvo nustatyta. Iki 10 proc. pacientų taip pat gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimai ir dilgėlinės tipo bėrimas, ypač retais atvejais galima anafilaksinė reakcija. O kartais šie simptomai net nepasireiškia ir kryžminės reakcijos nustatomos tik kraujo tyrimų pagalba [5, 6].
Šienligė gali trukti nuo 4 dienų iki 4 savaičių, priklausomai nuo alergenų spektro ir žydėjimo laikotarpio. Dažniausiai taikomas simptominis gydymas, kuris priklauso nuo simptomų sunkumo. Pavyzdžiui, lengva forma gydoma priešalerginiais vaistais – antihistaminais, esant sunkesniems atvejams taikomas hormoninis gydymas, kortikosteroidiniais vaistais. Be to, neseniai medicinoje pradėta taikyti imunoterapija – saugi, efektyvi ir ilgalaikė, klinikinius alergijos simptomus mažinanti arba visai panaikinanti gydymo priemonė, padedanti apsaugoti organizmą nuo pakartotinio įsijautrinimo ir astmos išsivystymo. Sergant šienlige imunoterapija atliekama iki žydėjimo likus dviems mėnesiams ir trunka apie 3-5 metus, gydymas naudojamas po nesėkmingo vaistinio gydymo [4].
Nors vieno specifinio gydymo nėra, tačiau galite imtis priemonių, kurios palengvins simptomus bei sumažins riziką tolimesnėms komplikacijoms:
Geriausias ir tiesiausias kelias išvengti alergijos simptomų yra žinojimas. Žinojimas – kam esate alergiški ir koks gydymas Jums tinkamiausias. “Antėja laboratorija” gali Jums padėti išsirinkti tinkamiausią alergenų tyrimų programą, o po tyrimo suteiksime visą reikalingą informaciją apie gautus rezultatus ir rekomendacijas, kaip sumažinti alergijos simptomus. Neleiskite alergijoms uždaryti Jūsų namuose pačiu gražiausiu metų laikotarpiu – pavasarį!
Šeimos gydytoja
Rasita Kybartienė
Šaltiniai:
1. The European Academy of Allergy and Clinical Immunology, Advocacy Manifesto: Tackling the Allergy Crisis in Europe - Concerted Policy Action Needed, 2015. Prieiga per internetą: https://www.veroval.info/-/media/diagnostics/files/knowledge/eaaci_advocacy_manifesto.pdf
2. Šematonytė J., Bajoriūnienė I., Šitkauskienė B., Sergančiųjų alerginiu rinitu gyvenimo kokybės ir klinikinių simptomų pokytis taikant intranazalinę fototerapiją, 2018. Pulmonologija ir alergologija, 2018 m. Tomas 2 Nr. 2
3. Pilkytė L., Jurgelėnaitė M., Masilionytė U., Allergic conjunctivitis: etiopathogenesis, epidemiology, diagnostic, treatment, 2020. Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
4. Saulytė R., Jasinskaitė M., Ajaj V. V., ALERGINIS RINITAS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS, 2021. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online
5. A. Nowak-Węgrzyn, „Clinical manifestations and diagnosis of oral allergy syndrome (pollenfood allergy syndrome),“ 12 Oct 2017.
6. Marija Geroldinger-Simic ir kt., „Birch pollen–related food allergy: Clinical aspects and the role of allergen-specific IgE and IgG4 antibodies,“ The Journal of Allergy and Clinical Immunology, t. 127, nr. 3, p. p. 616–622.e1, March 2011.
7. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Pavasarinė Alergija., 2016. Prieiga per internetą: http://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2016/04/Pavasarin%C4%97-alergija.pdf
