Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje. Medikai skaičiuoja, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirštama dažniau nei dėl visų vėžio formų kartu paėmus, t. y. 17,5 mln. gyvybių per metus. Manoma, kad 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 23 mln. mirčių per metus.
Širdies ir kraujagyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė, kurios dažniausiai pasireiškia ūmia forma. Pačios dažniausios yra išeminė (koronarinė) širdies, miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas. Daugumos širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia žinoti, įvertinti ir vengti rizikos veiksnių:
-Hipercholesterolemija – cholesterolio kiekio padidėjimas organizme. Itin pavojingas mažo tankio (MTL) cholesterolio padidėjimas, kadangi jis skatina aterosklerozės ir trombų formavimosi procesus.
-Arterinė hipertenzija – aukštas arterinis kraujo spaudimas (AKS) skatina aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą, kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, pagreitina širdies nepakankamumo vystymosi procesus, padidina miokardo infarkto, insulto tikimybes.
-Cukrinis diabetas skatina aterosklerozės atsiradimą.
-Rūkymas stipriai padidina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Žinoma, tai priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio per dieną ir rūkymo „stažo“:
-Toksinai pažeidžia endotelį (kraujagyslių paviršius);
-Rūkymas sumažina didelio tankio (DTL) cholesterolio kiekį, kuris pasižymi apsauginėmis – antiaterogeninėmis – savybėmis;
-Nikotinas skatina skatina kraujagyslių susitraukimą (vazokonstrikciją);
-Tabakas didina kraujo klampumą, todėl didėja trombų formavimosi tikimybė;
-Rūkymas skatina širdies ritmo dažnumo sutrikimus (aritmijas).
-Paveldimumas – jeigu šeimoje (tėvai, broliai ar seserys) sirgo širdies ligomis, patyrė miokardo infarktą ar insultą, yra didelė tikimybė, kad liga bus paveldima, t. y. asmuo turės komplikacijų susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema, IŠL.
-Socialinė anamnezė – dideli ir svarbūs pokyčiai gyvenime, kurie sukelia daug streso, pvz. darbo ar gyvenamosios vietos keitimas. Medikų teigimu, šis veiksnys padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę net 2-3 kartus.
Miokardo infarktas: požymiai, gydymas ir gyvenimas po jo
Gera širdies būklė yra esminis mūsų sveikatos aspektas, visgi dažnai nepakankamai rūpinamės šiuo svarbiu organu. Viena iš didžiausių grėsmių širdžiai yra miokardo infarktas, dar kitaip žinomas kaip širdies infarktas arba širdies smūgis. Ši medicininė būklė gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą, todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti infarkto požymius, kokie yra galimi miokardo infarkto gydymo..
PlačiauMiokarditas (širdies raumens uždegimas): simptomai, diagnostika, gydymas
Šiuo metu visame pasaulyje pasitaiko apie 1,8 mln. miokardito atvejų. Toks didelis jų skaičius atspindi galimą nepakankamą šios ligos diagnozavimą. Tarp jaunų suaugusiųjų miokarditas yra viena dažniausių staigios širdies mirties priežasčių. Siekdami padėti geriau suprasti šią klastingą ligą, plačiau aptarsime pagrindines miokardito priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymą. Kas y..
PlačiauŠirdies nepakankamumas: simptomai, stadijos, gydymas
Širdies nepakankamumas (ŠN) – daugialypis klinikinis sindromas, nuo kurio kenčia daugiau kaip 64 mln. žmonių visame pasaulyje. Nors dažniau juo serga vyresni asmenys, širdies nepakankamumas gali būti nustatomas įvairaus amžiaus pacientams, tarp jų ir ir labai jauniems žmonėms. Norite geriau suprasti šią būklę? Išsamiai apie tai, kas yra širdies nepakankamumas, kokius simptomus jis sukelia ir..
PlačiauCholesterolio padidėjimas (hipercholesterolemija)
Padidėjęs cholesterolis, kitaip hipercholesterolemija, perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai tokią būklę sukelia riebaus maisto vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas. Taip pat ji gali būti paveldima. Labai svarbu suprasti, kad aukštas cholesterolis pavojingas sveikatai, ir jį diagnozavus, imtis atitinkam..
PlačiauPlaučių arterijos tromboembolija (PATE)
Plaučių arterijos tromboembolija (PATE) – vienkartinis ar pasikartojantis plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais (kraujo krešuliais). Tai itin dažna ūminė širdies ir kraujagyslių būklė, kuri gali išsivystyti į gyvybei pavojingas ar net mirtinas būkles, pvz.: dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumą. Dažnai dėl giliųjų venų trombozės susiformavę trombai patenka į plaučių ..
PlačiauKrūtinės angina
Krūtinės angina arba stenokardija – trumpalaikis krūtinės skausmas, atsiradęs dėl ūminio, nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi. Kai deguonies širdyje nepakanka, raumuo pakinta – jame kaupiasi rūgštiniai dariniai ir dirgina skausmo receptorius. Pagrindinė krūtinės anginos priežastis yra aterosklerozė – ji susiaurina (aterosklerozinės plokš..
PlačiauIšeminė širdies liga (IŠL)
Išeminė širdies liga (IŠL) arba koronarinė širdies liga – širdies liga išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo. Kraujotakos, krešumo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, netinkama gyvensena, skatina aterosklerozės (cholesterolio plokštelių susidarymo) procesus. Aterosklerotinės plokštelės ilgainiui užkemša visą kraujagyslės spindį, dėl ko susidaro trombai. Kai tokios at..
PlačiauGiliųjų venų trombozė
Giliųjų venų trombozė tai ūminis visiškas arba dalinis kraujagyslės užakimas. Lietuvoje per metus giliųjų venų tromboze suserga apie 5000 žmonių. Kas trečiam giliųjų venų trombozė progresuoja į plaučių arterijų emboliją, t. y. nuo kraujagyslės sienelės atsiskyręs trombas nukeliauja į plaučius ir užkemša jų kraujagyslę. Nuo plaučių embolijos kasmet miršta apie 2500 žmonių. Ne mažiau pavojigas ..
PlačiauAterosklerozė
Aterosklerozė arba kraujagyslių siaurėjimas – tai lėtinė liga, kurios metu riebalai ir kalcis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudaro opėjančias ir randėjančias plokšteles (ateromos). Sumažėjus kraujagyslių pločiui, kraujas neprateka, formuojasi trombai (kraujo krešuliai), sutrinka kraujotakos sistema ir organizmo aprūpinimas deguonimi, maisto medžiagomis, vitaminais, hormo..
PlačiauArterinė hipertenzija
Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga – ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klasting..
Plačiau