Širdies nepakankamumas (ŠN) – daugialypis klinikinis sindromas, nuo kurio kenčia daugiau kaip 64 mln. žmonių visame pasaulyje. Nors dažniau juo serga vyresni asmenys, širdies nepakankamumas gali būti nustatomas įvairaus amžiaus pacientams, tarp jų ir ir labai jauniems žmonėms. Norite geriau suprasti šią būklę? Išsamiai apie tai, kas yra širdies nepakankamumas, kokius simptomus jis sukelia ir kaip yra gydomas, pasakojame toliau tekste.

Kas yra širdies nepakankamumas?

Širdies nepakankamumas – būklė, kuomet susitraukianti širdis nebegali išstumti reikiamo kraujo kiekio. Esant ŠN, pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Dėl šios priežasties organizme susilaiko skysčiai, taip pat pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.

Širdies nepakankamumo (ŠN) klasifikacija

Širdies nepakankamumas yra skirstomas pagal jo vystymosi greitį, pažeistą širdies pusę ir funkcinius sutrikimus:

• Ūminis širdies nepakankamumas – ŠN, pasižymintis greita simptomų pradžia ir reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.
• Lėtinis širdies nepakankamumas – ŠN, pasižymintis laipsnišku simptomų progresavimu laikui bėgant.
• Kairiojo skilvelio nepakankamumas – kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas, turintis įtakos deguonimi prisotinto kraujo pumpavimui į visą organizmą.
• Dešiniojo skilvelio nepakankamumas – dažniausiai tai būna kairiojo širdies skilvelio nepakankamumo pasekmė, kai pažeidžiamas dešiniojo skilvelio gebėjimas pumpuoti kraują į plaučius.
• Diastolinis širdies nepakankamumas – būklė, kuomet sustorėjus širdies raumeniui, jis nebesugeba atsipalaiduoti.
• Sistolinis širdies nepakankamumas – būklė, kai dėl diagnozuotų širdies ligų (pvz., išeminės širdies ligos, persirgto miokardo infarkto, aritmijos, lėtinio prieširdžių virpėjimo, širdies ydos ar nusilpusio raumens po persirgtos virusinės infekcijos, pvz., gripo) yra sutrikusi kontrakcija.

Ši ŠN klasifikacija padeda gydytojams sudaryti pacientams pritaikytus ligos gydymo ir valdymo planus.

Kaip atpažinti širdies nepakankamumą?    

Ankstyvas širdies nepakankamumo diagnozavimas gali turėti didelės įtakos ligos gydymui ir prognozei. O tam labai svarbu žinoti ŠN simptomus ir rizikos veiksnius.

Širdies nepakankamumo simptomai

Širdies nepakankamumo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo tipo ir sunkumo, tačiau dažniausiai tai būna:

• kvėpavimo sutrikimas veiklos metu arba ramybės būsenoje,
• nuolatinis kosulys arba švokštimas,
• kojų, kulkšnių ir pėdų tinimas,
• nuovargis ir silpnumas,
• padažnėjęs širdies ritmas arba širdies plakimas,
• staigus svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo.

Šių simptomų atpažinimas yra labai svarbus ankstyvam ŠN diagnozavimui ir gydymui, galinčiam pagerinti sergančiųjų širdies nepakankamumu sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.

Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai

Širdies nepakankamumo išsivystymo tikimybę didina šie rizikos veiksniai:

• arterinė hipertenzija,
• vainikinių arterijų liga,
• širdies priepuolis,
• cukrinis diabetas,
• nutukimas,
• rūkymas,
• didelis alkoholio vartojimas,
• sėdimas gyvenimo būdas.

Šių rizikos veiksnių suvokimas ir valdymas yra esminiai žingsniai siekiant išvengti širdies nepakankamumo ir palaikyti gerą širdies sveikatą.

Kaip nustatomas širdies nepakankamumas?

Širdies nepakankamumo diagnozė nustatoma remiantis anamneze, fizine apžiūra ir specialiais tyrimais, kuriais įvertinama širdies funkcija bei struktūra.

Širdies nepakankamumo tyrimai

Širdies nepakankamumui nustatyti paprastai naudojami šie tyrimai:

• Echokardiograma – širdies ultragarsas, kuriuo įvertinama jos funkcija ir struktūra.
• Elektrokardiograma (EKG) – tyrimas, naudojamas elektrinei širdies veiklai išmatuoti, siekiant nustatyti sutrikimus.
• Kraujo tyrimai – jų metu nustatomas tam tikrų medžiagų, įskaitant natriuretinių peptidų, kurių kiekis kraujyje padidėja sergant širdies nepakankamumu, kiekis.
• Krūtinės ląstos rentgenograma – šis tyrimas parodo širdies dydį ir plaučiuose susikaupusį skystį.
• Širdies magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimai – jų metu gaunami išsamūs širdies struktūros vaizdai.

ŠN diagnozuoti reikiamus tyrimus skiria gydytojas kardiologas.

Širdies nepakankamumo stadijos

Yra išskiriamos keturios širdies nepakankamumo stadijos: 

1. A stadija – būklė, kuomet yra didelė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika. ŠN simptomai dar nepasireiškia, tačiau žmogus jau serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies vožtuvų ligomis arba kitomis širdies raumenį ar vožtuvus pažeidžiančiomis ligomis. Esant šiai stadijai, pacientas pakankamai gerai pakelia fizinį krūvį ir jaučiasi gerai, tačiau atlikus tyrimus jam nustatoma širdies patologija.
2. B stadija – lengvo širdies nepakankamumo stadija. Atlikus specialius tyrimus, jau nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies raumens ir funkcijos pokyčiai. Atsiranda pirmieji širdies nepakankamumo simptomai (dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, dusulys, greitas nuovargis), tačiau tik sunkaus fizinio krūvio metu.
3. C stadija – vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas. Esant šiai stadijai, jaučiami visi anksčiau išvardinti simptomai ir pojūčiai, kurie pasireiškia vidutinio fizinio krūvio metu – greičiau paėjus, lipant laiptais. Atlikus tyrimus nustatomi ryškūs širdies funkcijos ir hemodinamikos (kraujotakos) sutrikimai. Širdies kraujo pumpavimo funkcija būna jau stipriai pablogėjusi. Dėl šios priežasties nukenčia ir visų kitų organų bei audinių aprūpinimas krauju ir deguonimi. Pamažu blogėja kepenų, inkstų, plaučių bei kitų organų būklė ir funkcija.
4. D arba terminalinio širdies nepakankamumo stadija – sunkaus arba medikamentiniam gydymui atsparaus ŠN stadija. Esant šiai stadijai, net ir lengvas fizinis aktyvumas sukelia simptomus. Vėliau dusulys, dažnas širdies plakimas, skausmai krūtinėje (krūtinės angina) būna jaučiami ir ramybės būsenoje.

Nuo širdies nepakankamumo stadijos priklauso pacientui skiriamas gydymas, apie kurį plačiau pakalbėsime netrukus.

Širdies nepakankamumo gydymas

Širdies nepakankamumo gydymas yra daugialypis, apimantis gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir kartais chirurgines intervencijas, pritaikytas atsižvelgiant į asmens būklę ir širdies nepakankamumo stadiją. Tai, ar gydymas bus sėkmingas, labai priklauso nuo paciento ir gydytojo tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo.

Nors vaistais negalima išgydyti širdies nepakankamumo, tačiau jais galima sulėtinti ligos progresavimą. Medikamentinio gydymo tikslas – išlaikyti ir pagerinti silpstančio širdies raumens funkciją. Taip pat kartu būtina veiksmingai gydyti gretutines ligas, bloginančias širdies raumens darbą. 

Nemedikamentinis gydymas apima rūkymo, alkoholio ir kitų kardiotoksinių medžiagų atsisakymą, svorio metimą (nurodžius gydytojui), fizinio pajėgumo gerinimą. Taip pat labai svarbu mokyti pacientus ir jų šeimos narius, siekiant kuo anksčiau pastebėti būklės blogėjimą. Širdies funkcijos sutrikimą nustačius pakankamai anksti, gali būti chirurgiškai ar perkateteriniu būdu koreguojama vožtuvų yda ar vainikinių arterijų liga, dėl ko ŠN gali toliau ir neprogresuoti. 

Jei širdies raumens funkcija yra žymiai sutrikusi ir kartojasi ritmo sutrikimai, priklausomai nuo klinikinės situacijos, gali būti atliekama radiodažnuminė abliacija ar krioabliacija, širdį resinchronizuojantis gydymas arba implantuojamas kardioverteris.

Rekomendacijos pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu    

Pacientams, gyvenantiems su širdies nepakankamumu, labai svarbu išmokti valdyti šią ligą. Jiems rekomenduojama:

• Stengtis kuo geriau suprasti širdies nepakankamumą ir kasdien fiksuoti simptomus. Staigūs pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
• Riboti skysčių suvartojimą (iki 1,5 litro) ir laikytis širdžiai palankios dietos, kurioje būtų mažai druskos, siekiant išvengti skysčių susilaikymo ir palaikyti gerą širdies sveikatą.
• Būti aktyviems, neviršijant savo galimybių, ir palaikyti sveiką kūno svorį. Siekiant sudaryti saugų fizinių pratimų planą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
• Vartoti visus vaistus, kaip nurodyta, siekiant suvaldyti simptomus ir pagerinti širdies veiklą. Niekada nekoreguoti dozių, nepasitarus su gydytoju.
• Kasdien stebėti savo svorį, riboti alkoholio vartojimą, vengti tabako ir nuolat skiepytis, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
• Ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos, kuri padėtų įveikti emocinius gyvenimo su širdies nepakankamumu iššūkius. 
• Reguliariai lankytis pas gydytoją, siekiant nuolat stebėti ir valdyti sveikatos būklę.

Laikantis šių rekomendacijų, galima veiksmingai valdyti širdies nepakankamumą ir gyventi sveikiau. Atminkite – atsakingas požiūris į savo sveikatą gali turėti didelę reikšmę.

Jeigu jaučiate nerimą keliančius simptomus, nedelskite ir apsilankykite pas gydytoją. Taip pat nepamirškite reguliariai tikrintis sveikatos – periodiškai atliekami širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiniai tyrimai gali padėti anksti pastebėti ligą ir taip užtikrinti, kad būtų laiku imamasi priemonių jai suvaldyti.