Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga – ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Jie atsiranda vėliau, kai liga komplikuojasi.
Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Atvejais, kai kraujospūdis viršija 180/120 mmHg (hipertenzinė krizė), gali pasireikšti galvos skausmas, prasidėti kraujavimas iš nosies.
Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią – reguliariai tikrintis kraujo spaudimą. Pastebėjus nerimą keliančius pokyčius, turėtų būti atliekami atitinkami širdies ir kraujagyslių tyrimai, kuriems galima užsiregistruoti „Antėja laboratorija“.
Tai būklė, kai staigiai padidėja arterinis kraujo spaudimas. Ji sukelia gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip smegenys, širdis ar inkstai, sutrikimą.
Klinikiniai hipertenzinės krizės požymiai:
Tokiai ligai gydyti skiriami vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad aukštas kraujo spaudimas turi būti mažinamas palaipsniui.
Priklausomai nuo ligos tipo, ją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos.
Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Su pirmine AH siejama daugybė genų, todėl, nors šių svarba ir tarpusavio sąveika dar nėra galutinai įrodyta, jų poveikiu neabejojama.
Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15–20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Vėliau gali atsirasti tokie požymiai:
Jeigu net ir esant tokiai pirminės hipertenzijos stadijai ji nėra gydoma, gali grėsti:
Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis – dėl insulto ir apie 10–15 proc. – dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. Todėl ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas tokiu atveju yra nepaprastai svarbus.
Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos. Tai gali būti:
Taigi, priklausomai nuo hipertenzijos tipo, jos priežastys gali būti išaiškinamos arba taip ir likti tiksliai nežinomos.
Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių. Dažniausiai pasitaiko šie rizikos veiksniai:
Kraujo spaudimo padidėjimą dažniausiai lemia skirtingų faktorių visuma.
Visų pirma reikėtų stengtis to išvengti, reguliariai matuojant kraujo spaudimą. Jeigu jau esate susidūrę su šia būkle, tai daryti rekomenduojama bent du kartus per dieną (ryte ir vakare), užsirašyti gautus duomenis ir juos vėliau parodyti gydytojui.
Vienas iš būdų, kaip sumažinti spaudimą – sveika mityba. Tai reiškia, kad reikėtų vartoti mažiau riebių ir sūrių produktų, valgyti 4 kartus per dieną, porcijas išdėstant taip, kad daugiau maisto būtų suvalgoma pirmoje dienos pusėje, o mažesnė – antroje.
Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to. Jeigu kraujospūdis pakyla daugiau nei 15–20 mmHg, patariama mažinti kavos stiprumą ir kiekį arba išvis jos atsisakyti.
Tiesa, stipri žalioji ar juodoji arbata gali turėti panašų poveikį, todėl ši taisyklė galioja ir jai.
Dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas – reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50–60 min. per dieną, 3 arba 4 kartus per savaitę.
Siekiant sumažinti kraujo spaudimą, taip pat derėtų laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, skirti pakankamai laiko poilsiui bei miegui (7–8 val.).
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją. Todėl, jeigu Jums nustatytas aukštas kraujo spaudimas, patariama to nedaryti.
Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę. Todėl rekomenduojama, arba visiškai atsisakyti šio gėrimo, arba sumažinti jo kiekį.
Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Juos reikėtų vartoti tik gydytojui paskyrus, nes kiekvienas atvejis labai individualus: vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo, kurie tinka vienam žmogui, gali netikti kitam.
Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia. Mokslinių tyrimų duomenimis, anksti pradėtas AH gydymas leidžia pasiekti geresnių rezultatų, o uždelsus žymiai padidėja įvairių komplikacijų rizika.
Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama. Todėl, nepaisant to, jog pradėjus gerti vaistus gali normalizuotis kraujospūdis ir pagerėti savijauta, paskirtus vaistus reikėtų vartoti reguliariai ir būtent taip, kaip nurodė gydytojas.
Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujo spaudimo matavimai. Tai daroma tiek apsilankymų pas gydytoją metu, tiek namuose, kur rodmenis registruoja pats pacientas.
Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Viršutinis skaičius parodo slėgį arterijos širdžiai plakant (sistolinis spaudimas), o apatinis – slėgį arterijose tarp širdies dūžių (diastolinis spaudimas).
Arterinio kraujo spaudimo kategorijos:
Kai diagnozuojama arterinė hipertenzija laipsniai nusako jos stiprumą. Nustačius bet kokio tipo aukštą kraujospūdį, yra tikrinama paciento medicininės sveikatos istorija, rekomenduojami įprastiniai tyrimai (šlapimo, kraujo, cholesterolio ir elektrokardiograma), taip pat papildomi, tokie kaip širdies echoskopija (echokardiograma).
Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Būtent ši širdies dalis išstumia kraują per aortą į visą kūną. Dėl padidėjusio pasipriešinimo ji labiau apkraunama, todėl laikui bėgant didėja, o širdis plečiasi į kairę. Taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardija ir netgi infarkto grėsmė.
Aukštas kraujo spaudimas taip pat gali sukelti ir kitų komplikacijų:
Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus. Nuodugniai įvertinę Jūsų sveikatos būklę, specialistai pateiks profesionalias rekomendacijas ir, esant poreikiui, paskirs atitinkamą gydymą.
Aukštas ir šokinėjanti kraujo spaudimas – požymiai, kuriais gali pasižymėti hipertoninė liga. Taigi, jeigu juos pastebėjote, neignoruokite to ir užsiregistruokite tyrimams „Antėja laboratorija“. Patyrę mūsų specialistai skiria ypatingą dėmesį kiekvienam pacientui, išsamiai ištirdami jo sveikatos būklę. Todėl, jeigu ieškote profesionalios pagalbos, kreipkitės – esame pasiruošę padėti!
