Šlapimo tyrimai

Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus – atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas, ketonai ir santykinis tankis, leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šie parametrai gali atskleisti, ar nesergate šlapimo takų infekcija, akmenlige ar kitomis inkstų ligomis. Tyrimas gali būti atliekamas profilaktiškai (prieš operaciją, inkstų ligų profilaktikai, stebint kepenų ligas) arba esant tam tikriems simptomams (pilvo skausmams, skausmingam šlapinimuisi, karščiavimui, šlapime pastebėjus kraujo ir kt.).

Neradote Jums reikiamo tyrimo? Dėl platesnio tyrimų spektro kreipkitės [email protected] arba +370 700 55511

Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Klinikoje „Antėja“ šlapimo tyrimas atliekamas greitai ir tiksliai, suteikdamas galimybę laiku pastebėti galimus sutrikimus.

Šlapimo tyrimai – kas tai?

Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai. Šlapimas atspindi daugybę organizme vykstančių procesų, nes jo sudėtyje esantys komponentai gali parodyti sutrikimus, kurie dar nepasireiškė simptomais. 

Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus – atlikti bendrą šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas (pH), ketonai ir santykinis tankis (SG), leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šie parametrai gali atskleisti, ar nesergate šlapimo takų infekcija, akmenlige ar kitomis inkstų ligomis.

Kada rekomenduojama daryti šlapimo tyrimus?

Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Profilaktiniai šlapimo tyrimai dažnai rekomenduojami:

• Prieš operacijas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę.
• Inkstų ligų profilaktikai, norint stebėti inkstų veiklą ir anksti aptikti galimus pakitimus.
• Kepenų ligų stebėsenai, kadangi šlapimo sudėties pokyčiai gali atspindėti kepenų veiklos sutrikimus.

Šlapimo tyrimai taip pat labai svarbūs, jei jaučiami šie simptomai:

• Pilvo skausmai ar skausmingas šlapinimasis, kurie gali būti susiję su šlapimo takų infekcijomis.
• Karščiavimas be aiškios priežasties, kuris gali rodyti uždegiminius procesus organizme.
• Kraujas šlapime, kuris gali būti ženklas, kad reikia nuodugnesnio ištyrimo.

Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai. Laiku atliktas tyrimas padeda greičiau nustatyti problemą ir pradėti tinkamą gydymą.

Kokie šlapimo tyrimų tipai?

Šlapimo tyrimai gali būti suskirstyti į keletą pagrindinių tipų:

• Bendras šlapimo tyrimas – skirtas pagrindiniams rodikliams nustatyti, tokiems kaip spalva, rūgštingumas, santykinis tankis, baltymai, eritrocitai ar leukocitai šlapime, bilirubino norma.
• Šlapimo pasėlio tyrimas – atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją. Šlapimo pasėlio tyrimo rezultatai padeda parinkti tinkamą gydymą.
• Specifiniai šlapimo tyrimai – atliekami, kai reikia detaliau įvertinti tam tikrus organizmo procesus arba patvirtinti įtariamą diagnozę.

Kiekvienas tyrimo tipas turi savo paskirtį, todėl labai svarbu pasitarti su gydytoju, kuris padėtų pasirinkti tinkamiausią variantą.

Kokie rodikliai tiriami šlapime?

Atliekant šlapimo tyrimą, analizuojami tokie rodikliai kaip:

• Baltymai šlapime – gali rodyti inkstų ligas ar infekcijas.
• Eritrocitai šlapime – nurodo galimą kraujavimą ar traumą.
• Leukocitai šlapime – infekcijos ar uždegimo ženklas.
• Bilirubinas – leidžia įvertinti kepenų veiklą.
• Šlapimo santykinis tankis ir rūgštingumas – gali padėti nustatyti dehidrataciją ar metabolinius sutrikimus.

Taip pat yra specializuotų rodiklių, tokių kaip kreatininas, kuris padeda įvertinti inkstų funkciją, arba mikroelementų, pavyzdžiui, vario ar gyvsidabrio, kiekis, kuris naudingas nustatant toksines medžiagas organizme.

Visi šie rodikliai turi nustatytas šlapimo tyrimo normas, kurių nukrypimai gali rodyti sveikatos sutrikimus.

Ką gali reikšti pakitę tyrimo rodikliai?

Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali nurodyti:

• Inkstų ligas, tokias kaip nefritas, inkstų akmenligė ar inkstų nepakankamumas, kurie dažnai pasireiškia baltymais ar eritrocitais šlapime.
• Šlapimo takų infekcijas (ŠTI), kurioms būdingas padidėjęs leukocitų skaičius, kraujo ar bakterijų buvimas šlapime.
• Kepenų ligas, jei padidėjęs bilirubino kiekis viršija nustatytą normą, tai gali rodyti kepenų uždegimą ar obstrukciją.
• Medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas (didelė gliukozės koncentracija šlapime).

Be to, tam tikri rodiklių pakitimai gali nurodyti specifinius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, dehidrataciją (padidėjęs šlapimo tankis) arba elektrolitų disbalansą. Nustačius nukrypimą nuo šlapimo tyrimų normos reikia papildomų laboratorinių tyrimų, detalesnės analizės ir gydytojo konsultacijos, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui?

Planuojant šlapimo mėginio surinkimą laboratoriniams tyrimams, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos esminius patarimus:

• Naudokite tinkamą indelį. Rinkite šlapimą tik į specialius vienkartinius indelius, kurie yra sterilūs ir užtikrina tyrimo tikslumą. Šių indelių galite įsigyti vaistinėse. Nenaudokite butelių, stiklainių ar kitų netinkamų talpyklų.
• Dieta ir skysčių vartojimas. 10–12 val. iki tyrimo laikykitės įprastos dietos, venkite aštraus, sūraus maisto, taip pat produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą, pvz., burokėlių ar morkų. Vartokite įprastą skysčių kiekį ir nevartokite alkoholio.
• Fizinio aktyvumo ribojimas. Prieš tyrimą venkite intensyvaus fizinio krūvio, nes tai gali padidinti baltymų ar ketoninių kūnų kiekį šlapime.
• Lytiniai santykiai. 24 val. iki mėginio surinkimo rekomenduojama vengti lytinių santykių, kad būtų išvengta spermos ar bakterijų patekimo į mėginį.
• Menstruacijų ciklas. Moterims nerekomenduojama rinkti šlapimo mėginio menstruacijų metu ar 2–3 dienas prieš ir po jų, nes tai gali užteršti mėginį eritrocitais ir epiteliu.
• Vaistų ir papildų vartojimas. Informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus ar papildus, nes kai kurie iš jų gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
• Higienos taisyklės. Prieš rinkdami mėginį nusiplaukite rankas, apsiprauskite išorinius lytinius organus tik vandeniu ir nenaudokite jokių dezinfekcinių medžiagų. Apsivalykite švariu rankšluosčiu.
• Šlapimo mėginio surinkimas. Rinkite šlapimo mėginį pagal gydytojo nurodymus:
  • Rytinis šlapimas – renkamas pirmasis šlapinimasis po 8 val. poilsio.
  • Vidurinė šlapimo porcija – pirmoji ir paskutinė šlapimo dalis nerenkama, imamas vidurinis mėginys.
  • Pirmos porcijos šlapimas – renkama pirmoji šlapimo dalis, ypač svarbu laikytis sterilumo reikalavimų.
  • Paros šlapimas – renkamas visas šlapimas per 24 val., išskyrus pirmąją rytinę porciją.
• Indelio ženklinimas. Ant surinkto mėginio indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus ir surinkimo laiką.

Išsamią informaciją, kaip pasiruošti šlapimo laboratoriniams tyrimams, pateikiame čia.

Ką rodo šlapimo tyrimų rezultatai?

Šlapimo tyrimo rezultatai suteikia išsamią informaciją apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip šlapimo takų ar inkstų infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar tam tikros ligos. Gauti duomenys leidžia gydytojams tiksliai įvertinti asmens sveikatos būklę ir paskirti tinkamiausią gydymą ar tolimesnius tyrimus.

Domina šlapimo tyrimas „Antėja“ klinikoje? Registruokitės jam telefonu arba internetu.

DUK    

Ką reiškia, jei šlapimo tyrimo rezultatai nėra geri?

Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo takų infekcijas, uždegimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, ar net rimtesnes ligas, kaip kepenų pažeidimai. Esant nukrypimams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti papildomus tyrimus ir suteikti rekomendacijas dėl gydymo.

Ar galimi šlapimo tyrimai nėštumo metu?

Taip, šlapimo tyrimai yra ypač svarbūs nėštumo metu, nes jie padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šlapimo pasėlio tyrimas nėštumo metu yra vienas pagrindinių būdų laiku aptikti bakterines infekcijas ir išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas.

Kuo skiriasi šlapimo pasėlio tyrimas nuo bendro šlapimo tyrimo?

Šlapimo pasėlio tyrimas ir bendras šlapimo tyrimas skiriasi savo paskirtimi ir analizuojamais rodikliais. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą šlapimo sudėtį ir nustatyti galimus pakitimus, susijusius su sveikatos problemomis, tokiais kaip baltymai, gliukozė ar leukocitai. Šlapimo pasėlio tyrimas yra specifinis tyrimas, skirtas nustatyti šlapimo takų infekcijas sukėlusius mikroorganizmus bei jų jautrumą antibiotikams ir leidžiantis tiksliau parinkti gydymą.

Kiek laiko trunka šlapimo pasėlio tyrimas?

Šlapimo pasėlio tyrimas paprastai trunka 2–3 dienas, nes reikia laiko mikroorganizmams išaugti ir nustatyti jų rūšį bei jautrumą antibiotikams.

Kokie yra normalūs šlapimo tyrimo rodikliai?

Normalių šlapimo tyrimo rodiklių ribos:

• Rūgštingumas (pH): 5–7.
• Baltymai: nenustatoma arba nustatomas itin mažas kiekis 0–0,3 g/l.
• Gliukozė: nenustatoma.
• Leukocitai: ne daugiau kaip 10/μl.
• Eritrocitai: iki 5 μl.
• Nitritai: neigiami.
• Ketonai: nenustatoma.
• Specifinis tankis (SG): 1,005–1,030.

Bet kokie nukrypimai nuo šių normų gali reikšti galimus sveikatos sutrikimus ir reikalauja papildomos gydytojo konsultacijos.

Kiek šlapimo reikia tyrimui?

Tyrimui paprastai reikia apie 50–100 ml šlapimo. Svarbu, kad šlapimas būtų surinktas į specialų sterilų indelį ir, jei nenurodyta kitaip, naudojamas vidurinis šlapimo srautas. Tai užtikrina tiksliausius tyrimo rezultatus. Jei atliekamas specifinis tyrimas, pvz., šlapimo pasėlis, gali būti papildomų reikalavimų dėl mėginio kiekio ar surinkimo būdo, kuriuos reikėtų aptarti su gydytoju ar laboratorijos specialistu.

Kaip dažnai reikėtų atlikti šlapimo tyrimus?

Šlapimo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktikai. Atsiradus simptomams, tokiems kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją. Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms šlapimo tyrimai gali būti reikalingi dažniau, priklausomai nuo būklės stebėsenos plano.