Pasiruošimas tyrimams

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams! Žemiau pateikiama informacija, kurią būtina žinoti prieš atliekant tyrimus.

Patarimai, kaip pasiruošti laboratoriniams tyrimams:

• Jei vartojate vaistus, kurie gali turėti įtakos tyrimų rezultatams, prašome apie tai informuoti prieš priduodant kraują tyrimų atlikimui;
• Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip.  
• Vengti intensyvaus fizinio krūvio (tai gali daryti įtaką kai kurių fermentų aktyvumui ir medžiagų koncentracijai organizme);
• Po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų palaukti bent 12 valandų;
• Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav. po įtariamo užsikrėtimo, kad pasigamintų pakankamas antikūnų kiekis;
• Tiriantis dėl infekcijų svarbu žinoti kontakto su galimu infekcijos šaltiniu laiką;
• Informuoti gydytoją, skiriantį tyrimus, apie menstruacinio ciklo dieną;
• Kadangi kai kurių medžiagų koncentracija kraujyje ar fermentų aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas, kai kuriuos tyrimus rekomenduojama atlikti ryte, kaip kortizolis, testosteronas;

Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Prieš kraujo paėmimą laboratoriniams tyrimams galima gerti tik negazuotą vandenį.

Tyrimai nevalgius atliekami:

• Kai valgius TG yra> 4,5 mmol / l.
• Žinoma hipertrigliceridemija.
• Sveikstant po hipertriglicerideminio pankreatito.
• Pradėjus vartoti medikamentus, galinčius sukelti sunkią hipertrigliceridemiją.
• Kai kurie specialūs tyrimai, kaip gliukozės tolerancijos mėginys.

Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams. Kofeinas padidina gliukozės kiekį.
Nerekomenduojamas ilgalaikis pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, ypač turintiems mažai riebalų. Dėl to gali būti per mažas gliukozės kiekis ir netgi padidėti ketoninių junginių kiekis, sumažėti geležies ir hemoglobino kiekis.

• Vartodami vaistus ir maisto papildus, pacientai turėtų pasitarti su gydytoju ar nebevartoti ir kiek laiko nevartoti prieš kraujo paėmimą:

Tiriamo vaisto koncentracija	Prieš vaisto kitą dozę
Geležies tyrimas	Nevartoti 1–2 dienas
Vitaminas D	Vitamino D papildų terapinėmis dozėmis nevartoti 24 val.
Skydliaukės funkcijos tyrimai	L-tiroksino nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
vitB12 Vitaminas B12	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas. Atvejais, kai jis buvo leidžiamas 1–2 sav. Biotino papildų nevartoti ne mažiau nei 48 val.
FR Folinė rūgštis (Vitaminas B9)
Aktyvus vitaminas B12	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas. Biotino papildų nevartoti ne mažiau nei 48 val.
Vitaminas C (Askorbo rūgštis)	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas.
Vitaminas H (Biotinas)	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas.
Vitaminas K (Filokinonas)	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas.
Vitaminas B1 (Tiaminas)	Nevartoti tiriamojo vitamino papildo 2–3 dienas.

Biotino įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams

Kadangi biotinas turi įtakos daugeliui laboratorinių tyrimų, pacientas prieš laboratorinį tyrimą turėtų nutraukti biotino (multivitaminų ar maisto papildų, kurių sudėtyje yra biotino arba „vitamino B7“) vartojimą 48 ar daugiau valandų, kad sumažintų trukdžius atliekamiems tyrimams.

Biotinas turi įtakos šiems tyrimams:

Aktyvus vitaminas B12 (AB12)	IgG antikūnai prieš citomegalo virusą (CMV)	Laisvas beta chorioninis gonadotropinas (B-HCG)	N-galinis B tipo (smegenų) natriuretinis propeptidas (NTproBNP)	Ttiroglobulinas (Tg)
Antikūnai prieš ciklinį citrulinintą peptidą (anti CCP)	IgM antikūnai prieš citomegalo virusą (CMV)	Laisvas tiroksinas (FT4)	Nėštuminis plazmos baltymas A (PAPP-A)	Testosteronas (TSTO)
Antikūnai prieš hepatito B viruso paviršinį antigeną (aHBs)	Estradiolis (E2)	Antikūnai prieš hepatito B viruso šerdinį antigeną (aHBcore)	Parathormonas (PTH)	ŽIV kombinuotas
Antikūnai prieš hepatito C virusą (aHCV)	Folio rūgštis (FOL)	Hepatito B viruso paviršinis antigenas (HBsAg)	IgG klasės antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą
Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH)	Laisvasis prostatos specifinis antigenas (fPSA)	Homocisteinas (HCY)	Lytinius hormonus sujungiantis globulinas (SHBG)

Ką daryti po kraujo paėmimo?

• Bendrosios praktikos slaugytojos užklijuotą dūrio vietą pacientas turi užspausti ir palaikyti apie 5 minutes ar ilgiau (priklauso nuo krešėjimo greičio);
• Pranešti slaugytojai apie blogą savijautą, silpnumą;
• Užklijuotą pleistrą nuo dūrio vietos rekomenduojama nusiimti tik po valandos;
• Po kraujo paėmimo nedirbti sunkių darbų, aktyviai nesportuoti (kitaip gali atsirasti kraujosruvos).

GTM (gliukozės tolerancijos mėginys)

2-jų taškų gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) nėščiosioms:

• Prieš tyrimą nėščioji turi bent 3 paras normaliai maitintis, neribodama AV. 
• Tyrimas atliekamas ryte, nėščioji turi būti 8-14 val. nevalgiusi. 
• Mėginį rekomenduojama atlikti sėdinčiai nėščiajai, jai viso tyrimo metu neleidžiama rūkyti.

Prieš atliekant gliukozės tolerancijos mėginį taip pat reikia laikytis tam tikrų reikalavimų: 

• Tris dienas prieš tyrimą nebadauti, suvartoti daugiau kaip 150 g angliavandenių per dieną ir užsiimti įprasta fizine veikla. 
• Nevalgyti 10–16 val. prieš tyrimą, galima gerti vandens. 
• 15 min. prieš tyrimą ir tyrimo metu nerūkyti. 
• Moterims nerekomenduojama atlikti menstruacijų metu. 
• Kai kurie vaistai (gliukokortikoidai, estrogenai) bei būklės (karščiavimas, ilgai trukęs lovos režimas) didina gliukozės kiekį kraujyje, todėl reikėtų gliukozės tolerancijos mėginį atlikti tuo metu, kai nėra šių veiksnių.

Patarimai kaip pasiruošti šlapimo laboratoriniams tyrimams

Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Kūdikiams ir mažiems vaikams šlapimo mėginys gali būti renkamas šlapimo mėginių surinkimo maišeliais.

PASTABA: Atminkite, kad atliekant mikrobiologinius tyrimus (šlapimo pasėlį), indas turi būti sterilus – sandariame įpakavime.

PASTABA: Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas. Įvairių medžiagų, tokių kaip cukraus likučiai ar bakterijos gali turėti įtakos tyrimų rezultatus.

Kelias dienas (bent 10–12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio. Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis. Ilgai stovint, dažnai atsiranda ortostatinė proteinurija.

24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų. Taip pat gali būti nedideli šlaplės pažeidimai, dėl kurių atsiranda ar padidėja epitelio, eritrocitų kiekis arba nustatomos bakterijos šlapime.

Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2–3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų. Gydytojas šį rezultatą gali interpretuoti kaip hematuriją.

Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu. Kai kurie iš jų gali turėti įtakos šlapimo tyrimų rezultatams:

• vitamino C papildai;
• geležies preparatai;
• metronidazolas;
• riboflavinas;
• vidurius laisvinantys;
• metokarbamolis;
• nitrofurantoinas;
• kai kurie kiti vaistai.

Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8–12 val. prieš surenkant šlapimo mėginį nevartoti tokių vaistų kaip:

• acetaminofenas (paracetamolis);
• N-acetil-p-benzochinono imino (NAPQI) metabolitai;
• N-actetilcisteinas (NAC);
• metamizolis (novaminsulfonas, dipironas);
• 4-aminoantipirinas (4-AAP);
• 4 - metilamino-antipirino (4-MAP) metabolitai.

Prieš renkant šlapimą, būtina išsiaiškinti tikslą ir koks būdas turi būti naudojamas:

Tikslas	Procedūra
Rytinis šlapimas	Renkamas prabudus, t. y. po nakties 8 valandų poilsio arba, jei tai neįmanoma, praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms nuo ankstesnio šlapinimosi.
„Vidurinės porcijos“ šlapimo mėginys	Nerenkama nei pirmoji, nei paskutinė šlapimo porcija, mėginys surenkamas viduryje šlapinimosi (20–50 ml).
„Paros šlapimas“	Šlapimas renkamas visą parą. Atsikėlus ryte, pasišlapinama į tualetą, pasižymimas laikas. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Paskutinis surinktas šlapimas turi būti surinktas kitą dieną tuo pačiu laiku kaip pirmą dieną.
Šlapimas LPI tyrimams PGR metodu	Prieš renkant, nesišlapinti 3–4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Renkama pirma šlapimo porcija („pirmieji lašai“).
Šlapimas citopatologijai	Renkama antra dienos porcija, praėjus 3–4 val. po rytinio pasišlapinimo.

 

Šlapimo tyrimai – paprastas ir greitas būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą, išsitirti dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, lytiškai plintančiomis ligomis ir kt. sveikatos sutrikimais. Statistikos duomenimis, net 30 proc. žmonių nustatomi pokyčiai šlapime, tačiau šiuos rodiklius gali iškreipti ir netaisyklingas pasiruošimas šlapimo tyrimams.

SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas surinktas į kitą tarą (stiklainiukus, indelius nuo maisto produktų ir kt.) tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas. Moterims nerekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą menstruacijų metu.

SVARBU: Šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais (bendrieji klinikiniai tyrimai, molekulinė diagnostika (PGR) ir mikrobiologiniai tyrimai) ir jiems reikalingas skirtingas pasiruošimas (pirma šlapimo porcija, vidurinė šlapimo porcija)! Žemiau pateikiama informacija, kurią reikėtų žinoti, norint taisyklingai pasiruošti šlapimo tyrimams.

Ruošdamasis rinkti šlapimą tyrimui, pacientas privalo laikytis bendrųjų taisyklių:

• Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Apsiplauti vandeniu arba apsivalyti švaria vandeniu sudrėkinta servetėle išorinius lyties organus,  nenaudojant jokių dezinfekcinių medžiagų (klinikiniai, mikrobiologiniai);
• Nusausinti išorinius lyties organus (klinikiniai, mikrobiologiniai);
• Neliesti vienkartinio plastikinio indelio vidaus (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Surinkus mėginį sandariai užsukti indelio dangtelį ir sausai nuvalyti išorinę dalį (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai).

Bendriniams ir PGR tyrimams reikalingas vienkartinis indelis, mikrobiologiniams tyrimams būtinas sterilus indelis sandarioje pakuotėje.

Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti. Šlapimas tiriamas molekulinės diagnostikos (PGR) metodu ir tyrimui naudojamas rytinis šlapimas arba pacientas turi būti nesišlapinęs ne mažiau kaip 4 valandas.

Pirmosios šlapimo porcijos surinkimo eiga vyrams ir moterims:

• Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti aukščiau);
• Šlapimo mėginys imamas ryte per pirmąsias dvi valandas;
• Į tuščią švarų ėminiui skirtą plastikinį indelį surenkama pirmoji šlapimo porcija – 10–30 ml pirmųjų šlapimo lašų;
• Šlapimo mėginys kambario temperatūroje gali būti laikomas ne ilgiau nei 6 val., jei mėginio negalima pristatyti per 6 val., mėginys turi būti laikomas 2–8 laipsnių temperatūroje.

Paros šlapimo surinkimas:

• Paros šlapimo surinkimo procedūrą geriausiai atlikti, kai esate visą parą namie.
• Šlapimo surinkimo konteinerį laikyti tamsioje ir šaltoje vietoje (apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių) ateinančias 24 val.
• Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą. Sekančia šlapimo porciją surinkti į konteinerį, tai bus atskaitos pradžia paros šlapimui rinkti.
• Po 24 valandų nuo pradžios laiko, baigti šlapimo surinkimo procesą į šlapimo surinkimo konteinerį/konteinerius.
• Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val. min.) ir pristatyti į laboratoriją.

Vidurinės šlapimo porcijos surinkimo eiga vyrams ir moterims:

• Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti žemiau);
• Šlapimas renkamas tik į sterilų indelį sandarioje pakuotėje;

1. Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, nusausinkite jas vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu;
2. Atsmaukite apyvarpę / praskleiskite lytines lūpas;
3. Nusiplaukite varpos galą vandeniu arba nusivalykite švariu drėgnu popieriniu rankšluosčiu / Nusiplaukite išorinius lytinius organus vandeniu arba nusivalykite švariomis drėgnomis higieninėmis servetėlėmis (valykite judesiu žemyn);
4. Nusausinkite lytinius organus popieriniu rankšluosčiu;
5. Pirmąją šlapimo porciją išpilkite į tualetą;
6. Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 5–10 ml vidurinės šlapimo porcijos. Stenkitės neliesti šlapimo ar indelio vidaus;
7. Baikite šlapintis į tualetą;
8. Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką.

• Jeigu šlapimo pūslė tuščia, specialiai skysčių gerti nereikia. Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą. Jeigu to padaryti negalite, šlapimas turi būti laikomas šaldytuve +4 laipsnių temperatūroje ne ilgiau kaip 8 valandas.
• Šlapimo indelyje turi būti ne mažiau kaip 3 ml.

Vyrams

Moterims

Patarimai kaip pasiruošti kaprologiniams laboratoriniams tyrimams

Planuojant surinkti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti plastikiniu indeliu. Išmatos renkamos į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Taip pat būtina pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos. Koprologinis tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo, laikantis įprastos dietos, o ne nevalgius ar persivalgius. Žmonėms, sergantiems vidurių užkietėjimu, išmatų rinkimas gali sukelti problemų. Norint palengvinti žarnyno judesius, verta padidinti racione vartojamų skysčių ir skaidulų kiekį, kurių yra, pavyzdžiui, kruopose, sėlenose, vaisiuose ir daržovėse.

• Išmatos surenkamos į sausą ir švarų specialų indelį (konteinerį).
• Išmatos tyrimui yra netinkamos, jei pacientas naudojo klizmas, žvakutes, simpatikotropinius ar laisvinamuosius vaistus, bismuto ar bario preparatus.
• Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų. Išmatose neturi būti šlapimo priemaišų.
• Tyrimams reikalingas išmatų kiekis – 5–15 g.
• Ant indelio turi būti užrašytas vardas, pavardė bei gimimo data, surinkimo laikas (minučių tikslumu).
• Indelis su mėginiu turi būti tuoj pat patalpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas 2–8 ºC temperatūroje.
• Išmatų mėginys į laboratoriją turi būti pristatytas per 24 val. nuo paėmimo.

Tiriant dėl spalinių kirmėlių, mėginį paima bendrosios praktikos slaugytoja.

Išmatų tyrimas ir vaistai:

• vaistai nuo vidurių užkietėjimo (laisvinamieji), tokie kaip laktuliozė, yra lengvi vaistai, vartojami vidurių užkietėjimui gydyti, ir teoriškai jie neturėtų daryti įtakos tyrimo rezultatams, todėl gali būti naudojami.
• išmatų tyrimas parazitams nustatyti yra geriausias prieš gydymą antibiotikais arba po jų.

Jei vartojate kitus vaistus, prieš atlikdami išmatų tyrimą pasitarkite su gydytoju, kad patikrintumėte, ar jie nepaveikia tyrimo rezultatų.

Kaip pasiruošti lyties takų nuograndų paėmimui:

Prieš lyties takų nuograndų paėmimą moterims rekomenduojama:

• 24 val. prieš tiriamosios medžiagos paėmimą nenaudoti higieninių tamponų, intravaginalinių preparatų, vengti lytinių santykių ir neplauti makšties,
• neplanuoti tiriamosios medžiagos imti menstruacijų metu.

Prieš lyties takų nuograndų paėmimą vyrams rekomenduojama 2–3 val. iki tiriamosios medžiagos paėmimo nesišlapinti.

Kaip pasiruošti gimdos kaklelio citologiniam (PAP) tyrimui:

Prieš PAP tepinėlį dvi dienas rekomenduojama:

• 48 val. prieš tyrimą neturėti lytinių santykių ir nenaudoti lubrikantų;
• 48 val. nenaudoti purškalų ar miltelių šalia makšties, tamponų, vaistų į makštį, makšties spermicidinių putų, kremų ar želės;
• Prieš PAP tepinėlį neplauti makšties vandeniu, acto rūgšties tirpalu ar kitu skysčiu.

Neplanuoti PAP tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų. Geriausiai atlikti PAP tyrimą mažiausiai 5 dienos po mėnesinių pabaigos, 10–20 ciklo dieną.

Į laboratoriją pristatyta tiriamoji medžiaga (ėminiai/ mėginiai) visais atvejais įvertinama pagal nustatytus kriterijus dėl tinkamumo tyrimui. Jeigu ji neatitinka reikalavimų tyrimai neatliekami. Prie užsakymo bus nurodyta priežastis – MAK (Medžiagos Atmetimo Kriterijus). Apie nustatytą MAK Jūs būsite informuoti sutartyje nustatyta tvarka arba tyrimo protokole.

Tiriamosios medžiagos tinkamumo tyrimui vertinimo kriterijai

1. Dokumentinės informacijos apie pacientą užpildymas (ar siuntimo lydraštyje pakanka duomenų tyrimo registravimui, atlikimui ir rezultatų interpretacijai ir pateikimui).
2. Siunčiamos tiriamosios medžiagos identifikavimas (ar tiriamoji medžiaga tinkamai paženklinta).
3. Tiriamosios medžiagos tinkamumas:

- ar atsiųsta teisinga medžiaga norimiems tyrimams atlikti; 
- ar paimta tinkamu laiku;
- ar paimta į teisingą tarą; 
- ar tinkamas taros galiojimo laikas;
- ar pakankamas kiekis;
- ar išlaikytas santykis su taroje esančiais priedais;
- ar nėra akimi matomų pokyčių ar priemaišų (krešulių, hemolizės ir kt.)

4. Ar tiriamoji medžiaga tinkamai paruošta transportavimui ir pristatyta pagal reikalavimus (temperatūra, apsaugota nuo šviesos ir pan., kur tinka).
5. Ar tara ir tiriamoji medžiaga nepažeista transportavimo metu.
6. Ar tinkamas tiriamosios medžiagos stabilumas norimiems tyrimams atlikti.