Pasiruošimas tyrimams

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats – pacientas. Juk tai iš Jūsų kūno imamas mėginys (kraujo, šlapimo ir pan.), kuris bus naudojamas tyrimams. Norint užtikrinti rezultatų kokybę ir tikslumą, būtina tinkamai pasiruošti tyrimams! Žemiau pateikiama informacija, kurią reikėtų žinoti prieš atliekant tyrimus.

Patarimai, kaip pasiruošti kraujo laboratoriniams tyrimams:

• Nevartoti alkoholio ir tabako produktų, narkotinių medžiagų;
• Apie gyvybiškai būtinų ar šeimos gydytojo skirtų vaistų vartojimą privaloma pranešti medikui. Rekomenduojama užsirašyti ir tikslų jų vartojimo laiką: gliukozės apykaitą veikiančių vaistų prieš atliekant gliukozės toleravimo mėginį / levotiroksino nevartoti ryte, prieš tyrimą, vaistą išgerti iš karto po kraujo paėmimo;
• Būtina nutraukti vitaminų ar papildų vartojimą 2 savaitės iki tyrimo / atliekant vitamino D tyrimą kūdikiams iki vienerių metų, vitamino vartojimą reikia nutraukti bent 3 d. iki tyrimo;
• Nevalgyti, gerti tik vandenį (pavalgius gliukozės, lipidogramos, kraujo krešėjimo tyrimų rezultatai gali būti netikslūs);
• Vengti intensyvaus fizinio krūvio (tai gali daryti įtaką kai kurių fermentų aktyvumui ir medžiagų koncentracijai organizme);
• Po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų palaukti bent 12 valandų;
• Infekcinių ligų tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav. po įtariamo užsikrėtimo;
• Tiriantis dėl infekcijų svarbu žinoti kontakto su galimu infekcijos šaltiniu laiką;
• Informuoti gydytoją, skiriantį tyrimus, apie menstruacinio ciklo dieną;
• Tyrimą rekomenduojama atlikti tuo pačiu metu, geriausiai ryte, kadangi kai kurių medžiagų koncentracija kraujyje ar fermentų aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas;
• Vengti streso.

Tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti ryte:

Adenokortikotropinis hormonas (AKTH)	Estriolis (E3)	Liuteinizuojantis hormonas (LH)
Aldosteronas (ALD)	Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)	Parathormonas (PTH)
Augimo hormonas (STH)	Fosforas (IP)	17-OH- progesteronas
Cinkas (Zn)	Geležis (Fe)	Prolaktinas (PRL)
Dehidroepiandrosterono sulfatas (DHEA-S)	Kalis (K)	Tirotropinis hormonas (TTH)
Eritropoetinas (EPO)	Kortizolis rytinis (CORT)	Varis (Cu)

1 lentelė laboratoriniai tyrimai kurių vertės priklauso nuo paros laiko

PASTABA: Nurodytiems tyrimams imti kraują galima ir kitu paros metu, tačiau vertinti reikia atsargiai.

Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Prieš kraujo paėmimą laboratoriniams tyrimams galima gerti tik nedidelį negazuoto vandens kiekį. Tyrimai nevalgius atliekami:

• Kai valgius TG yra> 4,5 mmol / l.
• Žinoma hipertrigliceridemija.
• Sveikstant po hipertriglicerideminio pankreatito.
• Pradėjus vartoti medikamentus, galinčius sukelti sunkią hipertrigliceridemiją.
• Kai kurie specialūs tyrimai, kaip gliukozės tolerancijos mėginys.

Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams. Kofeinas padidina gliukozės kiekį.
Nerekomenduojamas ilgalaikis pasninkavima (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, nes organizmas pradeda vartoti savo baltymus, ypač turėdamas mažai riebalų. Dėl to gali būti per mažas gliukozės kiekis ir netgi padidėti ketoninių junginių kiekis arba sumažėti geležies ir hemoglobino kiekis.

Dieną prieš tyrimą rekomenduojama vengti fizinio ir emocinio krūvio. Tyrimus reikia atlikti po įprastos veiklos dienos metu ir ramios nakties. Po mankštos dėl padidėjusio energetinių medžiagų vartojimo sumažėja gliukozės ir trigliceridų lygis. Per daug mankštinantis dieną prieš tyrimą taip pat gali padidėti tokie parametrai: kepenų funkcijos tyrimai, laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumas ir kreatinkinazės (CK) kiekis.

Prieš tyrimus nerekomenduojama kaitintis saulėje.

Dieną prieš tyrimą vengti vartoti alkoholį ir kitus stimuliatorius. Net nedidelis alkoholio kiekis dieną prieš tyrimą gali padidinti gamaglutamiltransferazė (GGT) aktyvumą, įtakoti lipidogramą bei kepenų funkcijos tyrimus. Tyrimo dieną rekomenduojama bent valandą prieš imant kraujo mėginius nerūkyti. Rūkymas keičia kraujo prisotinimą deguonimi, o tai turi įtakos hemoglobino koncentracijai ir eritrocitų kiekiui.

• Kraujas lytinių hormonų tyrimams turi būti atliekamas atitinkamomis mėnesinių ciklo dienomis.
• Vartodami vaistus ir maisto papildus, pacientai turėtų pasitarti su gydytoju ar nebevartoti ir kiek laiko nevartoti prieš kraujo paėmimą:

Tiriamo vaisto koncentracija	Prieš vaisto kitą dozę
Geležies apykaitos rodikliai	Nevartoti 2 savaites
Gliukozės toleravimo mėginys	Gliukozės apykaitą veikiančių vaistų nevartoti 3 dienas
Vitaminas D	Vitamino D papildų terapinėmis dozėmis nevartoti 24 val.
Skydliaukės funkcijos tyrimai	L-tiroksino nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
Protrombino laikas/INR	Acetilsalicilo rūgšties (aspirino) nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
ALT, AST, FT3, FT4	Furosemido nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
Bilirubinas, kepenų funkcijos tyrimai, gliukozės kiekis kraujyje	Didelių vitamino C dozių nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
Anti-Tg, Anti-TPO, Ca 125, Ca 15-3, Ca 19-9, CEA, kortizolis, feritinas, FSH, FT3, LH, progesteronas, prolaktinas, PSA, IgE, TSH, vitaminas B12, vitaminas D	Nutraukti biotino (multivitaminų ar maisto papildų, kurių sudėtyje yra biotino arba „vitamino B7“) vartojimą 48 ar daugiau valandų

Prieš kraujo paėmimą laboratoriniams tyrimams nerekomenduojama atlikti kitų diagnostinių bei fizioterapinių procedūrų, kaip rentgenologinio, veloergometrinio tyrimo, funkcinių kvėpavimo mėginių ir kt.

Ką daryti po kraujo paėmimo?

• Bendrosios praktikos slaugytojos užklijuotą dūrio vietą pacientas turi užspausti ir palaikyti apie 5 minutes;
• Pranešti slaugytojai apie blogą savijautą, silpnumą;
• Užklijuotą pleistrą nuo ėminio vietos galima nusiimti tik po valandos;
• Po kraujo paėmimo nedirbti sunkių darbų, aktyviai nesportuoti (kitaip gali atsirasti kraujosruvos).

Patarimai kaip pasiruošti šlapimo laboratoriniams tyrimams

Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti laboratorijoje arba vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Kūdikiams ir mažiems vaikams šlapimo mėginys gali būti renkamas šlapimo mėginių surinkimo maišeliais.

PASTABA Atminkite, kad atliekant mikrobiologinius tyrimus (šlapimo pasėlį), indas turi būti sterilus – sandariame įpakavime.

PASTABA Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas. Įvairių medžiagų, tokių kaip cukraus likučiai ar bakterijos gali įtakoti rezultatus.

Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama valgyti saikingai, laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio. Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio
fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis. Ilgai stovint, dažnai atsiranda
ortostatinė proteinurija.

24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų. Taip pat gali būti nedideli šlaplės pažeidimai, dėl kurių atsiranda ar padidėja epitelio, eritrocitų kiekis arba nustatomos bakterijos šlapime.

Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų. Gydytojas šį rezultatą gali interpretuoti kaip hematuriją.

Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu. Kai kurie iš jų gali turėti įtakos šlapimo tyrimų rezultatams:

• vitamino C papildai,
• geležies preparatai,
• metronidazolas,
• riboflavinas,
• vidurius laisvinantys,
• metokarbamolis,
• nitrofurantoinas,
• kai kurie kiti vaistai.

Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8–12 val. prieš surenkant šlapimo
mėginį nevartoti tokių vaistų kaip:

• acetaminofenas (paracetamolis),
• N-acetil-p-benzochinono imino (NAPQI) metabolitai,
• N-actetilcisteinas (NAC),
• metamizolis (novaminsulfonas, dipironas),
• 4-aminoantipirinas (4-AAP)
• 4 - metilamino-antipirino (4-MAP) metabolitai.

Prieš renkant šlapimą, būtina išsiaiškinti tikslą ir koks būdas turi būti naudojamas:

Tikslas	Procedūra
Rytinis šlapimas	Renkamas prabudus, t. y. po nakties 8 valandų poilsio arba, jei tai neįmanoma, praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms nuo ankstesnio šlapinimosi
„Vidurinės porcijos“ šlapimo mėginys	Nerenkama nei pirmoji, nei paskutinė šlapimo porcija, mėginys surenkamas viduryje šlapinimosi
„Paros šlapimas“	Šlapimas renkamas visą parą Atsikėlus ryte, pasišlapinama į tualetą, pasižymimas laikas. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Paskutinis surinktas šlapimas turi būti surinktas kitą dieną tuo pačiu laiku kaip pirmą dieną
Šlapimas tyrimams LPI PGR metodu	Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Renkama pirma porcija šlapimo porcija („pirmieji lašai“)
Šlapimas citopatologijai	Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val. po rytinio pasišlapinimo

 

Šlapimo tyrimai – paprastas ir greitas būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą , išsitirti dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, lytiškai plintančių ligų ir kt. sveikatos sutrikimų. Statistikos duomenimis, net 30 proc. žmonių nustatomi pokyčiai šlapime, tačiau šiuos rodiklius gali iškreipti ir netaisyklingas pasiruošimas šlapimo tyrimams.

 

SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas surinktas į kitą tarą (stiklainiukus, indelius nuo maisto produktų ir kt.) tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas.Moterims nerekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą menstruacijų metu.

SVARBU: Šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais (bendrieji klinikiniai tyrimai, molekulinė diagnostika (PGR) ir mikrobiologiniai tyrimai) ir jiems reikalingas skirtingas pasiruošimas (pirma šlapimo porcija, vidurinė šlapimo porcija)! Žemiau pateikiama informacija, kurią reikėtų žinoti, norint taisyklingai pasiruošti šlapimo tyrimams.

Ruošdamasis rinkti šlapimą tyrimui, pacientas privalo laikytis bendrųjų taisyklių:

• Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Vandeniu apsiplauti išorinius lyties organus, nenaudojant jokių dezinfekcinių medžiagų (klinikiniai, mikrobiologiniai);
• Nusausinti išorinius lyties organus (klinikiniai, mikrobiologiniai);
• Neliesti vienkartinio plastikinio indelio vidaus (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Paėmus mėginį sausai nuvalyti išorinę dalį ir sandariai užsukti indelio dangtelį (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
• Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai).

Bendriniams ir PGR tyrimams reikalingas vienkartinis indelis (kairėje), mikrobiologiniams tyrimams būtinas sterilus indelis sandarioje pakuotėje (dešinėje)

Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti. Šlapimas tiriamas molekulinės diagnostikos (PGR) metodu ir tyrimui naudojamas rytinis šlapimas arba pacientas turi būti nesišlapinęs ne mažiau kaip 4 valandas.

Pirmosios šlapimo porcijos surinkimo eiga vyrams ir moterims:

• Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti aukščiau);
• Šlapimo mėginys imamas ryte per pirmąsias dvi valandas;
• Į tuščią švarų ėminiui skirtą plastikinį indelį surenkama pirmoji šlapimo porcija – 10-30 ml pirmųjų šlapimo lašų;
• Šlapimo mėginys kambario temperatūroje gali būti laikomas ne ilgiau nei 6 val., jei mėginio negalima pristatyti per 6 val., mėginys turi būti laikomas 2-8 laipsnių temperatūroje.

Vidurinė šlapimo porcija reikalinga šlapimo takų infekcijų sukėlėjams nustatyti ir jų atsparumo antibiotikams įvertinimui. Šlapimas tiriamas mikrobiologiniu metodu.

Paros šlapimo surinkimas:

• Paros šlapimo surinkimo procedūrą geriausiai atlikti, kai esate visą parą namie.
• Šlapimo surinkimo konteinerį laikyti tamsioje ir šaltoje vietoje (apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių) ateinančias 24 val.
• Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą. Sekančia šlapimo porciją surinkti į konteinerį, tai bus atskaitos pradžia paros šlapimui rinkti.
• Po 24 valandų nuo pradžios laiko, baigti šlapimo surinkimo procesą į šlapimo surinkimo konteinerį/konteinerius.
• Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val. min.) ir pristatyti į laboratoriją.

Vidurinės šlapimo porcijos surinkimo eiga vyrams ir moterims:

- Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti aukščiau);
- Šlapimas renkamas tik į sterilizuotą indelį sandarioje pakuotėje;

1.Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, nusausinkite jas vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu;
2.Atsmaukite apyvarpę / praskleiskite lytines lūpas;
3.Nusiplaukite varpos galą vandeniu arba nusivalykite švariu drėgnu popieriniu rankšluosčiu / Nusiplaukite išorinius lytinius organus vandeniu arba nusivalykite švariomis drėgnomis higieninėmis servetėlėmis (valykite judesiu žemyn);
4.Nusausinkite lytinius organus popieriniu rankšluosčiu;
5.Pirmąją šlapimo porciją išpilkite į tualetą;
6.Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 5-10 ml vidurinės šlapimo porcijos. Stenkitės neliesti šlapimo ar indelio vidaus;
7.Baikite šlapintis į tualetą;
8.Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką.

- Jeigu šlapimo pūslė tuščia, specialiai skysčių gerti nereikia. Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą. Jeigu to padaryti negalite, šlapimas turi būti laikomas šaldytuve +4 laipsnių temperatūroje ne ilgiau kaip 8 valandas.
- Šlapimo indelyje turi būti ne mažiau kaip 3 ml.

Vyrams

Moterims

Patarimai kaip pasiruošti kaprologiniams laboratoriniams tyrimams

Planuojant surinkti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti plastikiniu indeliu. Išmatos renkamos į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti laboratorijoje arba vaistinėje. Taip pat būtina pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos. Koprologinis tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo, laikantis įprastos dietos, o ne nevalgius ar persivalgius. Žmonėms, sergantiems vidurių užkietėjimu, išmatų rinkimas gali sukelti problemų. Norint palengvinti žarnyno judesius, verta padidinti racione vartojamų skysčių ir skaidulų kiekį, kurių yra, pavyzdžiui, kruopose, sėlenose, vaisiuose ir daržovėse.

Koprologiniai tyrimai padeda įtarti bei aptikti patologinius procesus virškinimo trakte, įvertinti  žarnyno fermentinį aktyvumą, mikrofloros sutrikimus. Koprologiniai tyrimai taip gali padėti nustatyti onkologinius susirgimus, kirmėlių bei pirmuonių sukeliamas ligas.

• Išmatos surenkamos į sausą ir švarų specialų indelį (konteinerį).
• Išmatos tyrimui yra netinkamos, jei pacientas naudojo klizmas, žvakutes, simpatikotropinius ar laisvinamuosius vaistus, bismuto ar bario preparatus.
• Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų. Išmatose neturi būti šlapimo priemaišų.
• Tyrimams reikalingas išmatų kiekis – 5-15 g.
• Ant indelio turi būti užrašytas vardas, pavardė bei gimimo data.
• Indelis su mėginiu turi būti tuoj pat patalpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas 2-8 ºC temperatūroje.
• Išmatų mėginys į laboratoriją tur būti pristatytas per 24 val. nuo paėmimo.
• Tiriant dėl spalinių kirmėlių, mėginį turi paimti bendrosios praktikos slaugytoja.

Išmatų tyrimas ir vaistai:

•  vaistai nuo vidurių užkietėjimo (laisvinamieji), tokie kaip laktuliozė, yra lengvi vaistai, vartojami vidurių užkietėjimui gydyti, ir teoriškai jie neturėtų daryti įtakos tyrimo rezultatams, todėl gali būti naudojami.
•  išmatų tyrimas parazitams nustatyti yra geriausias prieš gydymą antibiotikais arba po jų.

Jei vartojate kitus vaistus, prieš atlikdami išmatų tyrimą pasitarkite su gydytoju, kad patikrintumėte, ar jie nepaveikia tyrimo rezultatų.
Tyrimui išmatos nerenkamos, jei pacientas naudojo klizmas, žvakutes, simpatikotropinius ar laisvinamuosius vaistus, bismuto ar bario preparatų.

Biotino įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams

Kadangi biotinas turi įtakos daugeliui laboratorinių tyrimų, pacientas prieš laboratorinį tyrimą turėtų nutraukti biotino (multivitaminų ar maisto papildų, kurių sudėtyje yra biotino arba „vitamino B7“) vartojimą 48 ar daugiau valandų, kad sumažintų trukdžius atliekamiems tyrimams.

Biotinas įtakos neturi šiems tyrimams:

Nesilaikydami šių patarimų pacientai sumažina tyrimų rezultatų tikslumą ir kokybiškumą. Svarbu suvokti, kad kiekvienas tyrimas reikalauja skirtingo pasiruošimo – prieš kai kuriuos tyrimus vertėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, vengti specifinio maisto, padidinti arba sumažinti išgeriamų skysčių kiekį ir pan. Net jei iš gydytojo negavote konkrečių nurodymų, reikia pasitikslinti koks turėtų būti Jūsų pasiruošimas tyrimui. 

Kaip pasiruošti lyties takų nuogramdų paėmimui:

Prieš lyties takų nuogramdų paėmimą moterims rekomenduojama:

• 24 val. prieš tiriamosios medžiagos paėmimą nenaudoti higieninių tamponų, intravaginalinių preparatų, vengti lytinių santykių ir neplauti makšties,
• neplanuoti tiriamosios medžiagos imti menstruacijų metu.

Prieš lyties takų nuogramdų paėmimą vyrams rekomenduojama 2-3 val. iki tiriamosios medžiagos paėmimo nesišlapinti.

Kaip pasiruošti gimdos kaklelio citologiniam (PAP) tyrimui:

Prieš PAP tepinėlį dvi dienas rekomenduojama:

• neturėti lytinių santykių ir nenaudoti liumbrikantų,
• nenaudoti purškalų ar miltelių šalia makšties, į makštį nedėti nieko, įskaitant tamponus, makšties vaistus, makšties spermicidinių putų, kremų ar želė.

Prieš PAP tepinėlį neplauti makšties vandeniu, actu ar kitu skysčiu.

Neplanuoti PAP tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų. Geriausiai atlikti PAP tyrimą mažiausiai 5 dienos po
mėnesinių pabaigos, 10-20 ciklo dieną.

REKOMENDACIJOS KAIP PASIRUOŠTI LABORATORINIAMS TYRIMAMS - žiūrėti čia.