Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Online registracija + tyrimų rezultatai
0
0

Skydliaukės tyrimai

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje dviems iš dešimties pacientų diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas. Skydliaukės ligų rizikos veiksniai: nesaikingas rūkymas, jodo trūkumas, neracionali mityba, tam tikros paveldimos ligos, kartais – lėtinės infekcijos ar fiziologiniai organizmo pokyčiai (brendimas, menopauzė). Padidėjęs skydliaukės hormonų išskyrimas vadinamas hipertiroze, o sumažėjęs – hipotiroze. Abi šios būklės gali būti skirtingų susirgimų padariniai, tačiau pačią ligą dar reikia nustatyti. Pirmas žingsnis norint diagnozuoti ligą – laboratorinis skydliaukės hormonų tyrimas (skydliaukės hormonų tyrimo kaina nurodyta žemiau). Jį atlikus galima spręsti dėl tolimesnių tyrimų ir gydymo plano. Daugeliui skydliaukės sutrikimų reikia ilgo ir nuoseklaus gydymo, todėl laboratoriniai skydliaukės tyrimai privalo būti atliekami profilaktiškai.

Neradote Jums reikiamo tyrimo? Dėl platesnio tyrimų spektro kreipkitės pagalba@anteja.lt arba 8 700 55511

GYDYTOJO KOMENTARAS

Laboratoriniai skydliaukės tyrimai yra pirmas, lengviausias ir greičiausias būdas gydytojui įvertinti skydliaukės hormonų pusiausvyrą, galimus pakitimus. Skydliaukės funkcijos tyrimai yra vienas iš labiausiai paplitusių laboratorinių tyrimų ir daugeliu atvejų jie leidžia įvertinti skydliaukės veiklą.

Rezultatai yra unikalūs

Laboratorijos atiduodamuose tyrimų rezultatuose pateikiamos tik statistinės normos ribos. Juk kiekvienas iš mūsų nėra vien statistinis vidurkis ir į kiekvieną rezultatą reikia vertinti individualiai, derinti su konkretaus žmogaus būkle, kitomis ligomis.

Tyrimų „norma“ kiekvienam žmogui yra skirtinga

Vieno žmogaus kraujo tyrimų rezultatai gali atitikti normos ribas, o kito būti pakitę. Normalūs rezultatai dabar negarantuoja, kad pakitimų neatsiras ateityje. Skydliaukės hormonams įtakos turi kūno svoris, mitybos pokyčiai, streso lygis, nėštumas, genetika.

Ką mums išduoda tyrimų rezultatai?

Mokslininkų teigimu, vienkartinis skydliaukės hormonų tyrimas kartais gali užduoti daugiau klausimų nei jų atsakyti. Tyrimą reikia kartoti 1 arba 2 kartus, kad būtų galima įsitikinti, jog gauti rezultatai yra teisingi. Ši schema taip pat naudinga ir Jūsų gydytojui, nes jis turės išsamų skydliaukės būklės vaizdą.

Padidėjęs skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kiekis yra tik pirmas žingsnis link hipotirozės diagnozės. Šie rezultatai turi būti interpretuojami kartu su kitais rodikliais, siekiant nustatyti tikslią diagnozę.

Tyrimo rezultatų nukrypimą gali lemti sezoniniai pokyčiai, gretutinės ligos, tokios kaip diabetas, gyvenimo būdo pokyčiai, vartojami medikamentai, stresas.

Kas gali daryti įtaką skydliaukės tyrimų rezultatams?

Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kiekis kinta dienos eigoje ir priklauso nuo žmogaus organizmo. Daugiausia šio hormono yra pagaminama miego metu, naktį, o mažiausiai – po pietų. Atliktos studijos parodė, kad skirtumas dienos eigoje gali būti apie 72 %. Todėl laboratorinių skydliaukės tyrimų rezultatai gali skirtis priklausomai nuo jų atlikimo laiko. Mokslininkai teigia, kad subklinikinės hipotirozės diagnozė gali būti nenustatyta 3 iš 10 pacientų, jei kraujas tyrimui paimamas antroje dienos pusėje.

Ar pakanka vieno TTH tyrimo?

Vien skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kaip ligos rodiklio nepakanka. Kiti skydliaukės hormonai, tokie kaip FT4 (laisvas tiroksinas), FT3 (laisvas trijodtironinas), gali būti pakitę, net jei TTH rodiklis yra normos ribose. Laisvas tiroksinas ir trijodtironinas lemia medžiagų apykaitos veiklos procesus, kurie turi įtakos visų organų funkcijoms. Šie skydliaukės hormonai palaiko optimalų raumenų tonusą, tinkamą širdies ritmą, užtikrina efektyvią reprodukcinių funkcijų veiklą, plečia kraujagysles ir atlieka kitas svarbias funkcijas. Jei Jums pasireiškė kokie nors simptomai ar turite įtarimų, susijusių su skydliaukės funkcija, atlikite visą išsamų skydliaukės funkcijos tyrimą. Tai yra geriausias pasirinkimas norint sužinoti, ar skydliaukės veikla nesutrikusi.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, „Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.

D.U.K.

1. Kodėl atsiranda skydliaukės veiklos sutrikimai?

Dažniausiai skydliaukės ligas sukelia nesaikingas rūkymas, jodo trūkumas organizme, prasta mityba, tam tikros paveldimos ligos, lėtinės infekcijos. Taip pat sutrikimai gali atsirasti dėl pokyčių mūsų organizme (brendimo, menopauzės).

2. Ar reikia profilaktinių skydliaukės tyrimų?

Taip, profilaktiškai atliekami tyrimai suteikia galimybę anksti pastebėti gresiančią ligą ir užkirsti jai kelią.

3. Kodėl neužtenka vieno skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) tyrimo?

Žmogaus kūno rodikliai turėtų būti vertinami kompleksiškai, todėl atliktas vienas skydliaukės tyrimas neleidžia  garantuotai diagnozuoti ligos. TTH kiekis organizme kinta dienos eigoje. Atlikti skydliaukės hormonų tyrimai rodo, kad šis skirtumas gali būti net apie 70 proc., tai reiškia, kad ryte atlikto tyrimo rezultatai bus kitokie nei vakare. Įprastai šis skydliaukės hormonų tyrimas atliekamas 2 arba 3 kartus, kad gydytojas galėtų susidaryti pilną vaizdą.

4. Kaip atliekamas skydliaukės tyrimas?

Skydliaukės hormonų tyrimas atliekamas imant kraują iš venos.

5. Ar galima valgyti prieš skydliaukės tyrimus?

Skydliaukės hormonų tyrimus rekomenduojama atlikti nevalgius. 

6. Kaip pasiruošti skydliaukės tyrimui?

Specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimą rekomenduojama atlikti iki 10–11 val. ryto. Kaip jau minėta, geriau tai daryti nevalgius, nes maiste esantys riebalai gali paveikti tyrimo rezultatus.

7. Kada rekomenduojama atlikti skydliaukės tyrimus?

Skydliaukės tyrimai rekomenduojami, jei:

  • vargina lėtinis nuovargis;
  • jaučiatės nervingi ir irzlūs;
  • sutriko širdies ritmas;
  • nukrito kūno temperatūra;
  • slenka ir retėja plaukai;
  • turite paveldėtą polinkį sirgti skydliaukės ligomis arba anksčiau jomis sirgote;
  • jums buvo taikomas spindulinis gydymas; 
  • planuojate ar negalite pastoti ilgiau nei metus; 
  • laukiatės, praėjus pusmečiui po gimdymo; 
  • pasireiškė menopauzė; 
  • vartojate vaistus, trikdančius skydliaukės veiklą (kontraceptikai, lytiniai hormonai, gliukokortikoidai ir kt.); 
  • sergate širdies ir kraujagyslių ar autoimuninėmis ligomis (cukrinis diabetas, celiakija, reumatoidiniu artritas ir kt.); 
  • esate vyresni nei 35 m. (skydliaukės tyrimas rekomenduojamas kartą per 5 metus) ar 60 m. (skydliaukės tyrimas rekomenduojamas kartą per metus); 
  • daug rūkote.

Laiku atlikti skydliaukės tyrimai gali padėti nustatyti tikslią nerimą keliančių simptomų priežastį ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.

8. Kuo svarbūs skydliaukės hormonai?

Skydliaukės hormonai dalyvauja viso organizmo medžiagų apykaitoje. Jie yra svarbūs širdies ir kraujagyslių, nervų, odos, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklai. Tai reiškia, kad skydliaukės hormonų tyrimai gali padėti nustatyti įvairių sutrikimų priežastis.

9. Kokiuose miestuose atliekami skydliaukės hormonų tyrimai?

Nesvarbu, Jums reikalingas skydliaukės hormonų tyrimas Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose, „Antėja laboratorija“ specialistų paslaugomis galite pasinaudoti daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Mūsų klinikų ir procedūrinių kabinetų adresus rasite čia.