Gripas – virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu – infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi. Apie tai, kas yra gripas, kokius simptomus sukelia, kaip yra gydomas ir kaip nuo jo apsisaugoti, pasakojame plačiau.
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu. Gripą sukelia influenzavirusas, plintantis kartu su seilių dalelėmis žmogui čiaudint ar kosint.
Žmogaus gripo virusai skirstomi į A, B, C tipus. Didžiausią įtaką visuomenės sveikatai turi A ir B tipo virusai – jie sukelia epidemijas.
A tipo gripo virusas turi didelį savo šeimininkų ratą: tai ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai. Plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas jo genų rekombinacijai. Todėl A tipo gripo virusas sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (epidemijas, išplitusias visame pasaulyje).
C tipo virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus.
Gripo virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, sveikiems žmonėms rankomis liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių sergančių asmenų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau – savo nosį ir burną.
Gripo užkrečiamumas yra didelis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai vėdinamose, dulkėmis užterštose patalpose.
Inkubacinis gripo periodas yra 24–72 val., dažniausiai 48 val.
Gripu gali susirgti kiekvienas, tačiau kai kurie asmenys turi didesnę sunkių, su gripu susijusių komplikacijų riziką.
Pagrindinės rizikos grupės yra:
Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.
Gripo požymiai ir simptomai kiekvienam asmeniui gali pasireikšti individualiai, tačiau dažniausi iš jų yra:
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja. Taip pat pastebėtina, kad sirgdami gripu kai kurie žmonės gali vemti ir viduriuoti, nors tokie gripo simptomai dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems.
Gripui būdinga staigi pradžia: pakyla didesnė nei 38 oC temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), sausas kosulys. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas. Ūmus ligos periodas trunka 3–7 dienas, sveikimas 7–10 dienų.
Pastebėtina, kad šios ligos sunkumas būna labai įvairus – kai kuriems gripu užsikrėtusiems žmonėms gali nepasireikšti jokie simptomai arba pasireikšti sunkios formos liga.
Sergant gripu karščiavimas ir respiraciniai simptomai trunka apie 4–7 dienas, tačiau sausas kosulys ir nuovargis gali tęstis dar vieną ar dvi savaites.
Gripas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tačiau kraujo tyrimas leidžia patikslinti diagnozę.
Daugeliu atveju, siekiant malšinti simptomus, pacientams patariama ilsėtis ir vartoti daug skysčių. Jei būklė blogėja (atsirado skausmas, spaudimas krūtinėje, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado mieguistumas, dezorientacija), reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Tėveliai turėtų kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, jei kūdikio oda tampa melsvos spalvos, karščiavimo metu atsiranda bėrimas, vaiką tampa sunku pažadinti. Tokiu atveju gripas vaikui gali būti labai pavojingas.
Saugia ir veiksminga gydymo nuo gripo priemone laikomi antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia vartoti kuo greičiau prasidėjus ligai (geriausia per 48 val. nuo ligos pradžios). Paprastai šie vaistai rekomenduojami hospitalizacijos, sunkios formos arba greitai progresuojančios ligos atvejais ir didelės rizikos grupėms.
Asmenims, kurie nepriklauso rizikos grupei ir serga lengva ligos forma, antivirusinių vaistų gali ir neprireikti. Gydantis antivirusiniais vaistais ligos trukmė sutrumpėja maždaug viena diena.
Svarbu žinoti, kad gripas nėra gydomas antibiotikais, nebent išsivysto bakterijų sukeltos komplikacijos, kurias reikia gydyti antibiotikais.
Kai kurios gripo komplikacijos gali kelti grėsmę gyvybei ir net baigtis mirtimi.
Vidutinio stiprumo gripo komplikacijoms priskiriami sinusų ir ausų uždegimai. Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra rimta gripo komplikacija, kurią gali sukelti tiek gripo viruso infekcija, tiek gripo viruso ir bakterinė koinfekcijos.
Kitos galimos sunkios komplikacijos gali būti širdies, smegenų arba raumenų audinių uždegimas ir dauginis organų (pavyzdžiui, kvėpavimo takų ir inkstų) nepakankamumas.
Gripo viruso infekcija kvėpavimo takuose gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi sepsiu – gyvybei pavojinga atsako į infekciją būkle. Taip pat gripas gali pabloginti lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų būklę.
Norint apsisaugoti nuo gripo ir apsaugoti nuo jo kitus, reikėtų:
Geriausiu laiku vakcinacijai laikomas rudens-žiemos laikotarpis, kol neprasidėjusi gripo epidemija. Antikūniams – apsaugai nuo gripo viruso – po skiepo susidaryti reikia maždaug 2 savaičių. Skiepytis rekomenduojama kasmet, nes gripo virusas mutuoja, o vakcinose esantys viruso fragmentai pakeičiami, atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą.
Nors gripas gali atrodyti nepavojingas, kartais jis gali sukelti itin rimtas komplikacijas. Deja, tačiau nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Todėl siekiant išvengti šios ligos, reikėtų laikytis profilaktikos priemonių ir nepamiršti pasiskiepyti, ypač priklausant rizikos grupei. Primename, kad tai galite padaryti ir klinikoje „Antėja“. Platesnė informacija apie gripo skiepus čia: https://anteja.lt/skiepai/gripo-skiepai.
-max-432.jpg)