Padidėjęs cholesterolis, kitaip hipercholesterolemija, perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai tokią būklę sukelia riebaus maisto vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas. Taip pat ji gali būti paveldima. Labai svarbu suprasti, kad aukštas cholesterolis pavojingas sveikatai, ir jį diagnozavus, imtis atitinkamų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčių.
Cholesterolis – kraujyje randama į riebalus panaši medžiaga, kuri reikalinga sveikų ląstelių susidarymui. Taip pat ji būtina vitamino D apykaitai, tulžies rūgšties sintezei, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams. Didžiąją dalį cholesterolio (apie 70 proc.) pagamina žmogaus organizmas, o likusi jo dalis gaunama su gyvūninės kilmės maistu. Cholesterolis netirpsta kraujyje, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais lipoproteinais.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) yra „gerasis“ cholesterolis. Jis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir su senėjimu susijusių ligų riziką. „Gerasis“ cholesterolis suriša „blogąjį“, nuneša jį į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Esant per mažam jo kiekiui, padidėja galimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze, senatvine silpnaprotyste ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) yra „blogasis“ cholesterolis. Per didelis jo kiekis nusėda ant kraujagyslių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Ilgainiui tokių nuosėdų daugėja, todėl kraujui tampa sunku tekėti arterijomis. Kartais cholesterolio nuosėdos gali suirti ir susidaryti krešulys, sukeliantis širdies priepuolį arba insultą. Todėl kraujyje „blogojo“ cholesterolio turėtų būti kuo mažiau.
Dislipidemija, dar vadinama hipercholesterolemija arba hiperlipidemija, yra cholesterolio kiekio padidėjimas arba jo frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Tai vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi.
Dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju ji pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje. Diagnozavus tokią ligą būtina tirti ir pirmos eilės giminaičius.
Cholesterolio kiekis kraujyje gali padidėti bet kam ir tai gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių. Kai kurias iš jų galima kontroliuoti, kitų – ne.
Cholesterolio padidėjimo priežastys gali būti:
Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis gali sukelti realią grėsmę žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Todėl jei tik įmanoma, reikėtų vengti tokią būklę sukeliančių priežasčių.
Daugelis dislipidemijos riziką didinančių veiksnių sutampa su jos priežastimis. Didesnę tikimybę susirgti tokia liga taip pat gali lemti vyresnis amžius, lytis (vyrai dislipidemija serga dažniau nei moterys) ir tam tikri vartojami vaistai.
Iš pradžių padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, jokių tik tokiai būklei būdingų simptomų nejaučiama. Todėl diagnozuoti ją galima tik atlikus kraujo tyrimus. Ilgainiui gali pasireikšti aukšto cholesterolio simptomai, tokie kaip:
O ilgainiui išliekant aukštam cholesterolio kiekiui, išsivystyti ligos, kurios gali pasireikšti:
Retesniais atvejais esant dislipidemijai akies ragenos periferijoje susiformuoja pilkšvas žiedas.
Siekiant diagnozuoti hipercholesterolemiją paprastai atliekamas išsamus cholesterolio tyrimas lipidograma. Ji atspindi tiek bendrąjį cholesterolio kiekį, tiek atskirų jo frakcijų santykį. Kai kuriems pacientams bendroji cholesterolio reikšmė gali neviršyti normos, tačiau būti sutrikęs „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykis. Todėl visada naudinga atlikti lipidogramą.
Vyresniems nei 40 metų vyrams ir vyresnėms nei 50 metų moterims ženkliai padidėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Todėl sulaukus tokio amžiaus svarbu kasmet atlikti širdies bei kraujagyslių tyrimus ir įvertinti, ar cholesterolio kiekis kraujyje normalus.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių ar periferinių arterijų ligomis, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Ji turi būti atliekama ir tiems, kuriems pirminio patikrinimo metu buvo nustatytas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis. Išsamus kraujo lipidų tyrimas taip pat skiriamas pacientams, turintiems bent vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį arba kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. Be to, lipidograma turėtų būti atliekama tiems, kurių artimi giminaičiai serga dislipidemija, ir yra šios ligos paveldėjimo rizika.
Pagal Europos kardiologų draugijos dislipidemijų gydymo ir diagnostikos gaires normalus bendrojo cholesterolio kiekis sveikam pacientui kraujyje yra < 5 mmol/l, MTL cholesterolio norma < 2,6 mmol/l, DTL cholesterolio norma vyrams > 1 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l, trigliceridų norma < 1,7 mmol/l.
Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio. Su maistu vidutiniškai jo gaunama 300 mg, kas sudaro trečdalį cholesterolio paros normos. Todėl mūsų mityba labai svarbi kontroliuojant cholesterolio kiekį kraujyje.
Jei yra padidėjęs „blogasis“ cholesterolis, visų pirma rekomenduojama pakeisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyviems bent 45 min. 3 k./sav., nes judėjimas skatina metabolizmą. Kuo mažiau judama, tuo metabolizmas lėtesnis ir cholesterolio sunaudojama mažiau, todėl jis kaupiasi organizme.
Vaistai cholesteroliui mažinti pacientui skiriami atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus ir gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikino medikamentų vartojimo, kol išgydomos lipidų disbalansą sukėlusios ligos. Tačiau sergant lėtinėmis ligomis, vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, kaip gydant bet kurią lėtinę ligą. Skirdamas medikamentus gydytojas visada periodiškai atlieka reikiamus kraujo tyrimus, kad įvertintų gydymą.
Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su per dideliu sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimu. Todėl pakoregavus mitybą, galima pasiekti gerų rezultatų.
Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje rekomenduojama vartoti:
Taip pat gaminant maistą geriau jį troškinti, o ne kepti, rinktis augalinius aliejus, tačiau vengti kokosų ir palmių aliejaus.
Esant aukštam cholesteroliui patariama vengti:
Per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 300 mg.
Hipercholesterolemija – sveikatai pavojinga būklė, kurios negalima ignoruoti. Tam, kad ši liga būtų sėkmingai suvaldyta, labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Todėl nebūkite abejingi. Atlikite išsamius cholesterolio tyrimus klinikoje „Antėja“. Tai gali padėti anksti pastebėti pirmuosius hipercholesterolemijos požymius ir užkirsti kelią rimtoms šios ligos pasekmėms.
