Krūtinės angina arba stenokardija – trumpalaikis krūtinės skausmas, atsiradęs dėl ūminio, nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi. Kai deguonies širdyje nepakanka, raumuo pakinta – jame kaupiasi rūgštiniai dariniai ir dirgina skausmo receptorius. Pagrindinė krūtinės anginos priežastis yra aterosklerozė – ji susiaurina (aterosklerozinės plokštelės nusėda ant kraujagyslių sienelių) širdies vainikines kraujagysles ir taip sutrinka kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Fizinio krūvio metu (einant, bėgant, lipant laiptais ir t.t.) širdžiai reikia stipriau susitraukinėti ir padidėja miokardo deguonies poreikis. Dėl to susiaurėjusios kraujagyslės, kurios ramybėje dar praleido pakankamai kraujo, fizinio krūvio metu jau nebeaprūpina širdies pakankamu kraujo kiekiu, atsiranda skausmas krūtinėje. Skausmas priverčia žmogų sustoti, vėliau jis visiškai pranyksta (trunka iki 5 min.). Skausmas jaučiamas už krūtinkaulio, plinta vidiniu rankos (dažniau kairiosios) paviršiumi, kartais į abi rankas, apatinį žandikaulį arba į riešą (jaučiamas kaip spaudžianti apyrankė). Skausmo pabaigoje gali atsirasti raugulys, nerimas, mirties baimė. Kiekvieno asmens krūtinės anginos simptomai yra skirtingi, tačiau simptomai linkę atsikartoti. Dažniausiai pradeda skaudėti greitai einant, lipant laiptais ar į kalną, einant prieš vėją, šaltu oru ar tuoj po valgio.
Skiriami du pagrindiniai stenokardijos tipai: stabili krūtinės angina ir nestabili krūtinės angina. Nestabilia krūtinės angina paprastai laikoma pasikeitusi ar pablogėjusi stabilios krūtinės anginos eiga.
Jeigu vargina krūtinės angina reiškia, kad širdies vainikinėms kraujagyslėms jau yra pakenkta. Nesigydant ir nesitiriant yra labai didelė rizika susirgti miokardo infarktu – kai negrįžtamai pakinta (žūsta) širdies raumuo.
Tyrimai reikalingi nustatyti bendrai organizmo būklei ir širdies raumens pakenkimo lygui. Esant krūtinės skausmams rekomenduojami tyrimai: