Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip dirglios žarnos sindromas arba DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. DŽS simptomai gali skirtis pagal sunkumą bei trukmę, tačiau jie tęsiasi mažiausiai tris mėnesius ir mažiausiai tris dienas per mėnesį.
DŽS simptomai paprastai būna tokie:
Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai. Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Gali būti juntamas su pilvo pūtimu susijęs diskomfortas.
Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos. Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos. DŽS taip pat gali sukelti skausmą viršutinėje pilvo dalyje, šleikštulį, pykinimą, raugėjimą, rėmens požymius.
Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali perspėti apie rimtesnę sveikatos būklę, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos vėžį.
Sunkesni dirgliosios žarnos simptomai ir požymiai gali būti:
Pasireiškė tokie simptomai? Tuomet jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus. Atlikę reikiamus tyrimus, jie padės nustatyti tikrąsias nemalonių pojūčių priežastis.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma. Tačiau manoma, kad jam įtakos turi tokie veiksniai:
Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas. Didelę įtaką tokio sutrikimo atsiradimui turi užsitęsusi psichologinė įtampa.
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Paneigus organines simptomų priežastis, DŽS diagnozė ir tipas bus nustatomi remiantis šiais punktais:
Tikėtina, kad gydytojas taip pat įvertins kitus požymius ir simptomus, galinčius reikšti sunkesnę būklę.
Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose. Patogiai užsiregistruoti šiems tyrimams „Antėja laboratorija“ galite spustelėję ant prieš tai pateiktų nuorodų.
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas. Sergant dirgliosios žarnos sindromu patariama valgyti saikingai, reguliariai (idealiu atveju kas 3–4 val.), neskubant ir neatliekant jokių kitų pašalinių veiksmų.
Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas DŽS gydymas vaistažolėmis.
Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, atsirandantis dėl DŽS, gali lemti hemorojaus atsiradimą. Kitos dirgliosios žarnos sindromo komplikacijos:
Siekiant išvengti bet kokių komplikacijų, pastebėjus tokią problemą reikėtų kreiptis į specialistus. Jie gali padėti rasti būdą, kaip veiksmingai sumažinti nemalonius pojūčius.
Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Dirgliosios žarnos sindromo dieta apima riebaus maisto ribojimą, gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio atsisakymą, taip pat maisto, kuriame gausu cheminių priedų, vengimą.
Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Patariama gerti daug vandens, 6–8 stiklines per dieną.
Dirgliosios žarnos sindromas gali būti labai varginantis. Taigi jei pastebėjote tokio sutrikimo požymius ar simptomus, užsiregistruokite tyrimams „Antėja laboratorija“ klinikoje. Sužinokite tikrąsias sutrikimų priežastis ir pasirūpinkite geresne gyvenimo kokybe.
