Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): simptomai, gydymas, mityba

Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip dirglios žarnos sindromas arba DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. DŽS simptomai gali skirtis pagal sunkumą bei trukmę, tačiau jie tęsiasi mažiausiai tris mėnesius ir mažiausiai tris dienas per mėnesį.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai

DŽS simptomai paprastai būna tokie:

• pilvo skausmas,
• pilvo pūtimas ir dujų susidarymas,
• dažnas tuštinimasis,
• viduriavimas,
• tuštinimosi sutrikimai,
• išmatų pakitimai (gleivės išmatose),
• nepilno pasituštinimo jausmas,
• vidurių užkietėjimas.

Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai. Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Gali būti juntamas su pilvo pūtimu susijęs diskomfortas. 

Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos. Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos. DŽS taip pat gali sukelti skausmą viršutinėje pilvo dalyje, šleikštulį, pykinimą, raugėjimą, rėmens požymius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali perspėti apie rimtesnę sveikatos būklę, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos vėžį. 

Sunkesni dirgliosios žarnos simptomai ir požymiai gali būti:

• svorio praradimas,
• viduriavimas naktį,
• kraujavimas iš tiesiosios žarnos, 
• geležies stokos anemija,
• nepaaiškinamas vėmimas,
• sunkus rijimas,
• nuolatinis skausmas, kuris nepalengvėja po dujų išsiskyrimo ar pasituštinus.

Pasireiškė tokie simptomai? Tuomet jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus. Atlikę reikiamus tyrimus, jie padės nustatyti tikrąsias nemalonių pojūčių priežastis.

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys

Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma. Tačiau manoma, kad jam įtakos turi tokie veiksniai:

• Raumenų sutrikimai žarnyne. Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksniais, kurie susitraukia maistui keliaujant per virškinimo traktą. Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Priešingai, jeigu jie susilpnėja, gali sulėtėti maisto nutekėjimas ir susidaryti kietos, sausos išmatos. 
• Nervų sistema. Virškinimo sistemos nervų sutrikimai gali sukelti didesnį nei įprastai diskomfortą. Suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu. Todėl gali atsirasti pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Sunki infekcija. Dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito), kurį sukelia bakterijos ir virusai. DŽS taip pat gali sukelti bakterijų perteklius žarnyne. 
• Anksti patirtas stresas. Žmonėms, patyrusiems didelį stresą, ypač vaikystėje, dažniau pasireiškia dirglios žarnos sindromo simptomai.
• Žarnyno mikrobų pokyčiai. Bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne yra labai svarbūs žmogaus sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad sergančiųjų DŽS žarnyno mikrobai gali skirtis nuo sveikų žmonių.

Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas. Didelę įtaką tokio sutrikimo atsiradimui turi užsitęsusi psichologinė įtampa.

Dirgliosios žarnos sindromo diagnostika

Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Paneigus organines simptomų priežastis, DŽS diagnozė ir tipas bus nustatomi remiantis šiais punktais:

• Romos kriterijai. Jie apima pilvo skausmą ir diskomfortą, kurie trunka vidutiniškai bent vieną kartą per savaitę, per pastaruosius tris mėnesius, ir yra susiję su bent dviem iš šių veiksnių: skausmas ir diskomfortas tuštinantis, pasikeitęs tuštinimosi dažnis arba išmatų konsistencija. 
• Dirgliosios žarnos sindromo tipas. Gydymo tikslais tokį sutrikimą galima suskirstyti į tris tipus, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.  

Tikėtina, kad gydytojas taip pat įvertins kitus požymius ir simptomus, galinčius reikšti sunkesnę būklę.

Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose. Patogiai užsiregistruoti šiems tyrimams „Antėja laboratorija“ galite spustelėję ant prieš tai pateiktų nuorodų.

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas

Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas. Sergant dirgliosios žarnos sindromu patariama valgyti saikingai, reguliariai (idealiu atveju kas 3–4 val.), neskubant ir neatliekant jokių kitų pašalinių veiksmų. 

Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas DŽS gydymas vaistažolėmis.

Dirgliosios žarnos sindromo komplikacijos

Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, atsirandantis dėl DŽS, gali lemti hemorojaus atsiradimą. Kitos dirgliosios žarnos sindromo komplikacijos:

• Prasta gyvenimo kokybė. Daugelis žmonių, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkiu DŽS, skundžiasi prasta gyvenimo kokybe. Remiantis tyrimais, jie praleidžia net tris kartus daugiau darbo dienų nei tokio sutrikimo neturintys žmonės.
• Nuotaikos sutrikimai. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai ir požymiai kai kuriems gali sukelti depresiją ir nerimą. Na, o tai tik dar labiau pablogina situaciją. 

Siekiant išvengti bet kokių komplikacijų, pastebėjus tokią problemą reikėtų kreiptis į specialistus. Jie gali padėti rasti būdą, kaip veiksmingai sumažinti nemalonius pojūčius.

Mityba sergant dirgliosios žarnos sindromu

Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Dirgliosios žarnos sindromo dieta apima riebaus maisto ribojimą, gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio atsisakymą, taip pat maisto, kuriame gausu cheminių priedų, vengimą. 

Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Patariama gerti daug vandens, 6–8 stiklines per dieną. 

Dirgliosios žarnos sindromas gali būti labai varginantis. Taigi jei pastebėjote tokio sutrikimo požymius ar simptomus, užsiregistruokite tyrimams „Antėja laboratorija“ klinikoje. Sužinokite tikrąsias sutrikimų priežastis ir pasirūpinkite geresne gyvenimo kokybe.