Nuo opaligės – dažnos, tačiau dažnai neteisingai suprantamos ligos – kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Įprastai pasireiškiančios deginančiu, stipriu skausmu skrandyje, opos yra daugiau nei paprastas diskomfortas; tai gilesnių virškinamojo trakto problemų požymis. Suprantant jų kilmę ir atpažįstant ankstyvuosius požymius, galima taikyti veiksmingas valdymo ir gydymo strategijas. Šiame tinklaraščio įraše kartu su „Antėja“ klinikos gydytoju gastroenterologu Eimantu Mockumi gilinsimės į opaligės simptomus, priežastis ir gydymo būdus, taip pat pateiksime įžvalgų ir patarimų sergantiems šia liga. Tad kviečiame skaityti toliau.
Opaligė – dažniausiai lėtinė liga, kuriai būdingos skausmingos žaizdos arba opos skrandžio gleivinėje (pažeidimai gilesniuose skrandžio sienelės audinio sluoksniuose) arba dvylikapirštėje žarnoje.
Skrandžio opaligė, dar vadinama skrandžio opa, yra opaligės rūšis, atsirandanti skrandžio gleivinėje ir (arba) apimanti gilesnes gleivinės sluoksnio dalis. Ši būklė atsiranda tuomet, kai sumažėja apsauginės (regeneracinės) skrandžio funkcijos, o rūgščios virškinimo sultys (skrandžio rūgštis) pradeda ardyti, žaloti skrandžio gleivinę.
Dažniausiai pasitaikantys skrandžio opos simptomai yra deginantis arba graužiantis skausmas vidurinėje arba viršutinėje skrandžio dalyje (epigastriume), ypač tarp valgymų arba naktį. Pavalgius ar pavartojus antacidinių vaistų, skausmas gali laikinai sumažėti, bet dažnai vėl atsinaujina. Kiti simptomai, galintys perspėti, kad yra žaizda skrandyje: pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, o sunkiais atvejais – vėmimas krauju arba juodos, deguto spalvos išmatos.
Dvylikapirštės žarnos opa – opa, esanti dvylikapirštėje žarnoje. Kitaip nei skrandžio opos, dvylikapirštės žarnos opos dažniau susijusios su padidėjusia skrandžio rūgšties gamyba.
Dvylikapirštės žarnos opos simptomai paprastai būna deginantis arba duriantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali palengvėti valgant arba vartojant antacidinius vaistus, nes maistas ir vaistai gali padėti neutralizuoti skrandžio rūgštį. Skausmas dažnai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgio ir gali pažadinti naktį. Kiti simptomai, galintys rodyti, kad yra opa dvylikapirštėje žarnoje: svorio kritimas, pilvo pūtimas, rečiau – vėmimas.
Stemplės opa atsiranda rečiau ir susidaro stemplės gleivinėje dažniausiai dėl lėtinio rūgšties refliukso arba gastroezofaginio refliukso ligos (GERL). Šio tipo opa atsiranda, kai skrandžio rūgštis dažnai patenka į stemplę (refliuksuoja) ir ardo jos gleivinę.
Stemplės opos simptomai: deginimo pojūtis arba skausmas krūtinės srityje, dažnai vadinamas rėmeniu, sunkumas ryjant, kosulys, kąsnio pojūtis gerklėje, jausmas, kad maistas stringa stemplėje, o sunkiais atvejais – kraujavimas, pasireiškiantis vemiant krauju arba tuštinimasis juodomis išmatomis.
Opaligės požymiai gali labai skirtis, dažniausiai priklausomai nuo opos vietos ir sunkumo. Konkrečiai opai būdingus simptomus jau aptarėme aukščiau. Pagrindiniai bendri opaligės simptomai yra:
„Antėja“ klinikos gastroenterologas Eimantas Mockus priduria, kad kai kuriais atvejais opos gali pasireikšti labai lengvais arba visai nepastebimais simptomais („nebyliosios opos“), todėl diagnozė nustatoma pavėluotai. Norint išvengti rimtų opos komplikacijų, pavyzdžiu, opos perforacijos (skrandžio plyšimo), didelio kraujavimo į skrandį ar net vėžio, labai svarbu ją anksti nustatyti ir tinkamai gydyti.
Opas dažniausiai sukelia du pagrindiniai veiksniai: Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos infekcija ir ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas, naproksenas ir aspirinas, vartojimas.
H. pylori bakterijos dažniausiai gyvena skrandžio gleivinėje ir gali sukelti uždegimą bei opas, nes pažeidžia apsauginį gleivių sluoksnį, kuris saugo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę nuo stiprių skrandžio rūgščių bei skatina skrandį išskirti daugiau negu reikia skrandžio rūgšties. NVNU gali panašiai susilpninti šį apsauginį barjerą ir sukelti erozijas (smulkias žaizdeles) bei opų susidarymą.
Kiti veiksniai, lemiantys opų atsiradimą, yra pernelyg didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir paveldimumas. Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, Zollingerio-Ellisono sindromas, dėl kurio padidėja skrandžio rūgšties gamyba, taip pat gali lemti opų atsiradimą.
Svarbu pastebėti, kad nors anksčiau buvo manoma, jog aštrus maistas ir stresas tiesiogiai sukelia opas, dabar manoma, kad jie veikiau pablogina esamą būklę, o ne ją sukelia.
Opaligės gydymas paprastai apima vaistų vartojimą ir gyvenimo būdo koregavimą. Jei opą sukėlė H. pylori infekcija (tai galima nustatyti atlikus Helicobacter pylori IgG antikūnų tyrimą), paprastai skiriamas antibiotikų kursas bakterijai išnaikinti ir skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurie skatina gijimą.
Sergant opomis, kurias sukėlė NVNU, dažnai rekomenduojama nutraukti arba sumažinti šių vaistų vartojimą, laikantis gydytojo rekomendacijų. Šiais atvejais taip pat vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie palengvina skrandžio opų ar žaizdų gijimą. Be to, laikinam diskomforto sumažinimui gali būti skiriami antacidiniai vaistai.
Gydant opaligę labai svarbus vaidmuo tenka gyvenimo būdo, mitybos pokyčiams; taip pat reikia vengti medžiagų, galinčių dirginti skrandžio gleivinę, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ir aštraus maisto. Naudingi gali būti ir streso valdymo metodai.
Opos gijimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jos dydį ir sudėtingumą, pagrindinę priežastį ir gydymo veiksmingumą. Paprastai dauguma skrandžio opų pradeda gyti per kelias dienas nuo gydymo pradžios, tačiau visiškas užgijimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Svarbu kruopščiai laikytis paskirto gydymo režimo, kadangi ankstyvas gydymo nutraukimas arba mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų nesilaikymas gali sulėtinti gijimą, didėja pakartotinių arba naujų opų atsiradimo rizika. Net jei būklė greitai pagerėja, būtina baigti visą gydymo kursą, kad opa visiškai užgytų ir sumažėtų jos pasikartojimo rizika. Taip pat reikalingi reguliarūs vizitai pas gydytoją, siekiant stebėti opos gijimo eigą ir prireikus koreguoti gydymą.
Sergant dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opalige, mityba yra labai svarbi. Štai keletas bendrų rekomendacijų:
Atminkite, kad mitybos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ar įvairių papildomų ligų, būklių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip Jūsų organizmas reaguoja į skirtingus maisto produktus, ir atitinkamai koreguoti mitybą. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga bendradarbiauti su dietologu, kad būtų sudarytas individualus mitybos planas, atitinkantis konkrečius Jūsų poreikius ir padedantis valdyti opos simptomus.
Aktyviai rūpintis savo sveikata – labai svarbu, ypač susidūrus su tokiu susirgimu kaip opaligė. Nors kelionė į pasveikimą gali atrodyti sudėtinga, gastroenterologas E. Mockus pastebi, jog taikant tinkamą gydymą ir laikantis sveiko gyvenimo būdo, daugumą su opomis susijusių problemų galima veiksmingai valdyti ir net visiškai išspręsti. Atminkite, kad kiekvienas mažas žingsnis, kurį žengiate sveikesnio gyvenimo būdo link, labai prisideda prie bendros gerovės. Taigi, jei pajutote nemalonius simptomus, neignoruokite jų ir kreipkitės pagalbos į gydytojus – „Antėja“ klinikos gastroenterologai gali padėti išsiaiškinti tikrąsias negalavimų priežastis.
-max-432.jpg)