Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcija, platinama erkių ar vartojant termiškai neapdorotus pieno produktus. Ši liga žmonėms sukelia itin sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Nors pirmieji simptomai yra panašūs į gripo, tokie kaip karščiavimas, nuovargis, silpnumas ar galvos skausmai, tačiau jau po 10 dienų, trečdaliui pacientų prasideda antroji ligos banga, kurios metu yra pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsiranda šviesos baimė, pažinimo funkcijų sutrikimai ar lengvas paralyžius [1, 2].
Net ir persirgus erkiniu encefalitu, 35-50 proc. pacientų pasireiškia po-encefalitinis sindromas, kuris lemia sirgusiųjų gyvenimo kokybės pablogėjimą. Persirgę neretai skundžiasi apatija, dirglumu, atminties ir koncentracijos sutrikimais, taip pat galvos skausmu, klausos, regėjimo, susilpnėjimu. Prevenciškai pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, viso šito galima išvengti [1, 3].
Tai vienintelė specifinė profilaktikos priemonė padedanti apsisaugoti nuo erkinio encefalito. Deja, lietuviai skiepijasi vangiai, 2016 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze pasiskiepijo 1,3 proc. Lietuvos gyventojų, pastaraisiais metais skiepijimosi apimtys didėja, tačiau nepakankamai [4].
Ypatingai šia vakcina pasiskiepyti rekomenduojama asmenims, kurie dažnai laiką leidžia gamtoje, mėgsta pasivaikščiojimą miškuose, sportuoja lauko stadionuose ar parkuose. Karantino metu, kai pabodusio buto ar namo sienas stengiamės iškeisti į poilsį gamtoje, skiepo svarba dar labiau padidėja.
Lietuva patenka į didžiausius erkinio encefalito skaičius turinčių šalių sąrašą, o remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis 2012-2016 metais didžiausias registruotų atvejų skaičius buvo Kauno, Šiaulių, Utenos, Alytaus bei Panevėžio regionuose, jis siekė 15 atvejų 100 000 gyventojų, paskutiniais metais į šią teritoriją įsitraukė Vilniaus apskritis. Pastebima, kad Vilniaus ir Trakų rajonai tapo tomis vietovėmis, kur stebimas itin didėjantis erkiniu encefalitu užsikrėtimų skaičius [5, 6].
Suleidus skiepą, žmogaus organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie sukuria natūralią organizmo apsaugą. Antikūnai yra baltymai, kuriuos imuninė sistema natūraliai gamina kovodama su infekcija. Taip antrą kartą patekus tam pačiam virusui, imuninė sistema jį atpažįsta ir iškart gali neutralizuoti. Būtent todėl vakcina yra saugi ir greita priemonė sukelti imuninį atsaką organizme, išvengiant komplikuotos ligos [7].
Taip pat Jungtinės Karalystės epidemiologų bendrijos „Cochrane“ daugelio metų atlikti tyrimai parodė, kad skiepas nuo erkinio encefalito yra saugus, nesukelia jokių rimtų komplikacijų. Galimas tik trumpalaikis lengvas nepageidaujamas poveikis – skausmas dūrio vietoje, kiek rečiau paraudimas ir patinimas, galvos skausmas, nuovargis bei trumpalaikis karščiavimas. Tyrimų metu nenustatyta nei vieno galimo sveikatai ar gyvybei pavojingo nepageidaujamo reiškinio [8].
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, tačiau geriausia pradėti ankstyvą pavasarį ar žiemą, kol dar neprasidėjo erkių aktyvumo laikotarpis. Skiepijimosi schemą sudaro 3 dozės. Nusprendus skiepytis antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėn. po pirmosios, o trečioji dozė suleidžiama po 5-12 mėn. Vėliau, asmenims iki 60 metų rekomenduojama revakcinuotis kas 5 metus, o vyresniems nei 60 metų bei rizikos grupei priklausantiems asmenims (iškylautojai, turistai, sportininkai, miško darbininkai, grybautojai, uogautojai) - kas 3 metus. Taip pat sukurta ir greitoji skiepijimo schema. Ji skiriama keliautojams ar esant erkių sezono pikui. Pagrindinis skirtumas nuo įprastinės vakcinacijos toks, kad antroji vakcinos dozė suleidžiama po pirmosios praėjus tik dviems savaitėms [9].
Austrijoje mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad reguliariai skiepijantis vakcinos efektyvumas siekia net 99 proc. Jei skiepijamasi nereguliariai atsparumas sumažėja iki 92 proc. [10].
Vakcina nuo erkinio encefalito naudojama jau beveik 40 metų. Ji yra laiko patikrinta, visiškai saugi ir efektyvi vakcina. Pavyzdžiu gali būti Austrija, kurioje apie 90 procentų šalies gyventojų yra pasiskiepiję. Būtent todėl šalyje, turinčioje virš 8 milijonų gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai. Anksčiau sergamumas ten buvo toks pat didelis kaip Lietuvoje [11].
Nedelskite, pasiskiepykite ir jauskitės saugiai! Laiku pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata – apsisaugokite nuo erkinio encefalito pasiskiepydami!
Šaltiniai
1. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Tick – borne encephalitis in Europe. 2014. Prieiga per internetą: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/healthtopics/vectors/world-health-day2014/Documents/factsheet-tick-borne-encephalitis.pdf
2. Weststrate AC, Knapen D, Laverman GD, Schot B, Prick JJ, Spit SA, Reimerink J, Rockx B, Geeraedts F. Increasing evidence of tick-borne encephalitis (TBE) virus transmission, the Netherlands, June 2016. Eurosurveillance journal 2017; 22(11): pii: 30482.
3. Petra Bogovic, Stanka Lotric-Furlan, Franc Strle. What tick-borne encephalitis may look like: Clinical signs and symptoms. Travel Medicine and Infectious Disease 2010; 8:246.
4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Erkinis encefalitas – Lietuva endeminė teritorija, tačiau lietuviai skiepijasi vangiai, 2020. Prieiga per internetą: https://nvsc.lrv.lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/erkinis-encefalitas-lietuva-endemine-teritorija-taciau-lietuviai-skiepijasi-vangiai
5. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito. 2019. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ziema-tinkamiausiasmetas-skiepytis-nuo-erkinio-encefalito (paskutinioji prisijungimo data 2019-04-13).
6. Beauté Julien, Spiteri Gianfranco, Warns-Petit Eva, Zeller Hervé. Tick-borne encephalitis in Europe, 2012 to 2016. Euro Surveill.2018;23(45): pii=1800201.
7.Pasaulio Sveikatos Organizacija, Vaccines and immunization: What is vaccination?, 2020. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/q-a-detail/vaccines-and-immunization-what-is-vaccination?adgroupsurvey={adgroupsurvey}&gclid=Cj0KCQiAnKeCBhDPARIsAFDTLTLwbyMheB8TDNFxyKSWdPjIGJdPwF5aaZnAW04Xlk7q9NGfp_vLFzQaAml1EALw_wcB
8. Alexandra Loew-Baselli, Eva Maria Poellabauer, Borislava G. Pavlova, Sandor Fritsch, Clair Firth, Robert Petermann et al. Prevention of tick-borne encephalitis by FSME-IMMUN vaccines: Review of a clinical development programme. Vaccine 2011; 29(43): 7307-19.
9. World Health Organization Position Paper. Vaccines against tick – borne encephalitis. 2011. Prieiga per internetą: https://www.who.int/immunization/sage/1_TBE_PP_Draft_13_Mar_2011_SAGE_apr_2011.pdf
10. Heinz FX, Stiasny K, Holzmann H, Grgic-Vitek M, Kriz B, Essl A, et al. Vaccination and tick-borne encephalitis, central Europe. Emerging Infectious Diseases 2013; 19(1): 69-76.
11. Viktorija Mėlinytė, Motyvų Skiepytis Ir Nesiskiepyti Nuo Erkinio Encefalito Tyrimas, 2019. Prieiga per internetą: https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/105424
