Šlapimo rūgštis (UA) – reikšmingas tyrimas vertinant inkstų veiklą, nukleorūgščių apykaitą ir reumatinių ligų riziką. Kai šlapimo rūgštis kaupiasi kraujyje, jos druskos nusėda sąnariuose, inkstuose, vidaus organuose ir audiniuose. Formuojasi kristalai, vystosi uždegimai.
Šlapimo rūgštis (UA) – reikšmingas tyrimas vertinant inkstų veiklą, nukleorūgščių apykaitą ir reumatinių ligų riziką. Šlapimo rūgštis yra šalinama per inkstus (80 proc.) ir žarnyną (20 proc.) (žarnyno bakterijos suskaido UA ir pašalina su išmatomis). Jei padidėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, vadinasi šių organų funkciojos yra sutrikę. Kai UA kaupiasi kraujyje, jos druskos nusėda sąnariuose, inkstuose, vidaus organuose ir audiniuose. Formuojasi kristalai, vystosi uždegimai.
Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje (hiperurikemija) nustatoma sergant leukemija, cukriniu diabetu, podagra, esant inkstų nepakankamumui, badaujant. Hipourikemija arba sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis būdingas hipertenzijai, inkstų kanalėlių pažeidimui. UA kiekio sumažėjimą gali paskatinti ir vaistų vartojimas (pvz. aspirinas).
